Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N.(N.) T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. (J. A.) ieškinį atsakovui N. T. dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai perstatytą garažą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą N. T. savo lėšomis nugriauti savavališkai perstatytą garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; skirti atsakovui N. T. 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną ieškovo J. A. naudai, jeigu atsakovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti atsakovo N. T. vykdomas garažo statybas ir uždrausti atsakovui ir/ar jo pasitelktiems asmenims vykdyti garažo statybas. Nurodė, kad atsakovas naujojo garažo, kuris yra aukštesnis bei arčiau žemės sklypo ribos nei anksčiau buvęs garažas, ir kurio viena iš sienų yra mūrijama ant ieškovo ūkinio pastato, statybas vykdo neturėdamas ieškovo sutikimo, viena iš naujai statomo garažo sienų yra statoma (mūrijama) ieškovo žemės sklypo ribose. Pasak ieškovo, toliau vykdant statybas, o teismui tenkinus ieškinio reikalavimą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, t.y. pareikalautų daugiau lėšų tiek šiuo metu vykdomų statybų prasme, tiek teismo įpareigojimo nugriauti statinį vykdymo prasme, kadangi pareikalautų daugiau lėšų griaunant savavališkai pastatytą statinį.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, uždraudė atsakovui N. T. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), statybą ieškovui J. A. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribose. Teismas sprendė, jog ieškovo pateikti įrodymai patvirtina realią grėsmę, kad dėl atsakovo žemės sklype vykdomų garažo statybų gali būti pažeistos gretimo žemės sklypo savininko, t.y. ieškovo, teisės ir interesai. Nurodė, jog teisminio proceso metu toliau vykdant statybas, ieškovui būtų daroma dar didesnė žala, reikėtų šalinti didesnio masto statybas, kas pareikalautų papildomų išlaidų, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgdamas į ieškinio dalyką ir pagrindą, proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus, teismas atsakovui uždraudė vykdyti statybos darbus tik ieškovui priklausančio sklypo ribose.

Ieškovas J. A. atsiliepime prašo atmesti N. T. atskirąjį skundą. Nurodė, kad skunde nurodyti argumentai nesusiję su teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia atsakovo teisių jokiais būdais, kadangi atsakovui uždrausta vykdyti statybos darbus tik ieškovui priklausančio sklypo ribose. Taip pat atkreipė dėmesį, kad tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės netgi apsaugo paties atsakovo interesus, kadangi ieškinio tenkinimo atveju atsakovas patirtų mažiau išlaidų dėl statybos padarinių šalinimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas kvestionuoja pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas mano, jog šioje byloje nepagrįstai pradėtas procesas, kadangi teisme yra civilinė byla (joje priimtas teismo sprendimas neįsiteisėjęs) dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į reikalavimus, pareikštus minėtose civilinėse bylose, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad ieškinio dalykas civilinėje byloje Nr. 2-348-723/2015 ir civilinėje byloje Nr. e2-4704-494/2015 sutampa. Civilinėje byloje Nr. 2-348-723/2015 ieškovas, be kitų reikalavimų, prašė įpareigoti atsakovą nukelti tvorą bei pašalinti iš ieškovo žemės sklypo Nr. 159 ribų atsakovo neteisėtai išlietus pamatus. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, ieškovas reikalauja įpareigoti atsakovą savo lėšomis nugriauti savavališkai perstatytą garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, šioje byloje skiriasi objektas, į kurį nukreiptas ieškovo reikalavimas. Be to, nurodomos ir naujos aplinkybės, kurios negalėjo būti nagrinėjamos ankstesnėje byloje (dėl garažo aukščio, statybų ant ieškovui priklausančio ūkinio pastato sienos ir pan.).

Taip pat apeliantas atskirajame skunde dėsto argumentus, susijusius su konkrečių faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimu (kad apie žemės sklypo matavimus jis nežinojo, kad garažas yra jo žemės sklype, kad jo rekonstrukcijai nėra reikalingas ieškovo sutikimas ir kt.).

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama išsaugoti teisinių santykių status quo, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas, taip pat užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams dėl teismo proceso trukmės. Laikinosios apsaugos priemonės galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios.

Taigi, šiuo atveju apelianto nurodomų aplinkybių bei įrodymų vertinimas bus atliekamas išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, o ne šioje civilinės bylos stadijoje, kuomet sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iki ginčo išnagrinėjimo teisme, siekiant išlaikyti esamą (status quo) padėtį, skundžiama nutartimi pagrįstai taikytos laikytos laikinosios apsaugos priemonės. Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą esančiais pastebėjimais, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia atsakovo teisių, kadangi atsakovui uždrausta vykdyti statybos darbus tik ieškovui priklausančio sklypo ribose.

Kadangi šiuo atveju nagrinėjamas atskirasis skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-10-21 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4704-494/2015, dėl apelianto nurodomų aplinkybių, susijusių su civilinės bylos Nr. 2-348-723/2015 nagrinėjimu bei joje priimtais procesiniais sprendimais, nepasisakytina.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apelianto prašymas patraukti atsakomybėn ieškovą J. A., Š. L. bei G. P. už melagingų dokumentų tyčinį pateikimą teismui, nespręstinas. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju nagrinėjamas klausimas tik dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, o kaip minėta, šalių įrodymų vertinimas bus atliekamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliantas, manydamas, kad jo išvardinti asmenys padarė teisės pažeidimus, gali kreiptis į kompetentingas įstaigas (policiją, prokuratūrą ir pan.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 336 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

Atsakovas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo nepagrindžia jokiais argumentais bei motyvais. Kita vertus, proceso dalyvių prašymai dėl žodinio nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi, o šiuo atveju kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, nenustatyta, todėl šis prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.