Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovei Miglei Einorytei ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pataisos namų teigimu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 94 str. 7 d. neįpareigoja privalomai suteikti prašančiam nuteistajam papildomą trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymą. Dėl suteikimo sprendžia įstaigos direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertindamas esamą situaciją, nuteistojo asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo įstaigoje. Pažymėjo, kad pareiškėjo P. V. elgesys įstaigoje vertinamas neigiamai – pareiškėjas turi 11 galiojančių nuobaudų, tai reiškia, kad dažnai pažeidinėja įstaigoje galiojančią tvarką. Paaiškino, jog atsižvelgdamas į tai, taip pat į pareiškėjo nusikaltimo padarymo pobūdį, Pataisos namų direktorius nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo suteikti jam papildomą ilgalaikį pasimatymą su žmona. Šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis BVK nuostatomis, įvertinus konkretų atvejį ir su juo susijusias aplinkybes, todėl, Pataisos namų nuomone, Pataisos namų administracija šiais savo veiksmais jokių pareiškėjo teisių nepažeidė ir nepadarė jam jokios žalos.

Atkreipė dėmesį, jog 2011 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjo prašymas dėl trumpalaikio papildomo pasimatymo su žmona buvo patenkintas, taigi tai akivaizdžiai paneigia ir pareiškėjo skunde minimus teiginius, kad Pataisos namų administracija siekia pabloginti pareiškėjo santykius su artimaisiais. Be to, Pataisos namų teigimu, nors pareiškėjas nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala, tačiau nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos, nepaaiškina kaip apskaičiavo tariamos žalos dydį, nenurodo priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Pataisos namų administracijos veiksmų.

Kadangi sprendžiant dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo nuteistajam turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu (BVK 8 str.), o pareiškėjui už pataisos įstaigoje nustatytų režimo reikalavimų nesilaikymą 2011 m. rugsėjo 8 d. buvo paskirtas papeikimas ir jis turi 11 galiojančių nuobaudų, todėl, Kalėjimų departamento manymu, Pataisos namų direktoriaus sprendimas nesuteikti pareiškėjui papildomo ilgalaikio pasimatymo yra teisėtas ir pagrįstas.

Be to, Kalėjimų departamento nuomone, vienkartinis prašymo suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą atvejis negali būti pripažintas ryšių su šeima apribojimu, nes BVK 73 str. 1 d. 2 p. numatyta pareiškėjo teisė per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą nebuvo suvaržyta. Be to, atsižvelgiant į BVK nuostatas, ryšys su šeima gali būti palaikomas ne tik per trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymą, bet ir kitais BVK nustatytais būdais, kurie pareiškėjui nebuvo apriboti.

Teismo posėdyje pareiškėjas P. V. nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 32, 33), gautas pareiškėjo pranešimas dėl atsisakymo atvykti į teismo posėdį (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė, kai Vilniaus pataisos namų direktorius nesuteikė pareiškėjui papildomo ilgalaikio pasimatymo su žmona.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas P. V. pateikė prašymą Vilniaus pataisos namų direktoriui prašydamas suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą su žmona ir vaiku. Ant pareiškėjo prašymo taip pat pažymėta, jog jis turi 11 galiojančių nuobaudų bei 2011 m. rugsėjo 8 d. paskirtą papeikimą (b. l. 22).

2011 m. rugsėjo 27 d. Pataisos namų sprendimu „Dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo“ Nr. 42-1-452 pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas. Pataisos namų sprendime Nr. 42-1-452 nurodyta, jog pagal BVK 94 str. 7 d. suteikti papildomus ilgalaikius ar trumpalaikius pasimatymus nuteistiesiems yra išskirtinai pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno teisė, bet ne pareiga, o priimant sprendimą dėl tokio pasimatymo suteikimo yra atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo metu, požiūrį į padarytą nusikaltimą, prašyme išdėstytus motyvus, kitų tarnybų nuomonę. Kadangi pareiškėjas turi 11 galiojančių nuobaudų, papildomo ilgalaikio pasimatymo 2011 m. spalio mėnesį atsakovas jam nesuteikė (b. l. 5, 24).

Nesutikdamas su minėtu Pataisos namų sprendimu pareiškėjas pastarąjį apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 18-19). Kalėjimų departamentas 2011 m. spalio 28 d. raštu Nr. 2S-4043 paaiškino pareiškėjui, jog suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą yra pataisos įstaigos teisė, bet ne pareiga, be to, pažymėjo, kad savo prašyme dėl tokio pasimatymo suteikimo pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių papildomo ilgalaikio pasimatymo objektyvų poreikį (b. l. 6, 20).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (nagrinėjamu atveju – Pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 str., nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 str. neturtinė žala įvardijama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str.).

Pagal BVK 94 str. 7 d. nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai.

Teismo vertinimu, BVK 94 str. 7 d. nuostatoje yra įtvirtinta pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno teisė, o ne pareiga nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti suteikti papildomus trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus, todėl Pataisos namų direktoriaus atsisakymas pareiškėjui suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą negali būti traktuojamas kaip neteisėtas Pataisos namų veiksmas.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš Vilniaus pataisos namų 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 42-1-452, sprendžiant klausimą dėl ilgalaikio papildomo pasimatymo skyrimo, buvo atsižvelgta į pareiškėjo asmenybę, elgesį laisvės atėmimo metu. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesio vertinimas sprendžiant papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo klausimą atitinka BVK 8 str. įtvirtintą bausmių individualizavimo principą, todėl taip pat negali būti vertinamas kaip neteisėtas Pataisos namų veiksmas.

Be to, kaip teisingai nurodo Kalėjimų departamentas, pareiškėjo galimybės bendrauti su šeimos nariais nebuvo visiškai apribotos, nes pareiškėjas pagal BVK 73 str. 2 ir 4 p. galėjo per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą bei vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas neskundžia 2011 m. rugsėjo 27 d. Pataisos namų sprendimo Nr. 42-1-452, kuriuo buvo atmestas jo prašymas dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo P. V. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.