Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei E. T. dėl sutarties sąlygos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai

3. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad šalių susitarimo sudarymo metu namo būklė buvo nepriekaištinga ir sutarta kaina buvo reali. Kiekvienais metais namo būklė prastėja, namas senos statybos, didelis (apie 300 kv. m.), neapšiltintas. Pati atsakovė neturi materialinių galimybių išlaikyti namą. Per praėjusius tris metus ieškovas savo sąskaita bandė mažinti kainą, bet namo niekas nepirko nei už 190 000 Eur nei už 180 000 Eur. 2019 metais ieškovas pasamdė turto vertintoją, kuris nustatė, kad turto kaina yra apie 180 000 Eur. 2020 metais turto kaina sumažėjo iki 171 000 Eur. Už 220 000 Eur kainą parduoti turtą yra nerealu. Nepardavus turto ieškovas patiria nuostolius. Moka visas banko paskolas, o turtu nesinaudoja. Atsiranda nekilnojamojo turto mokesčiai, kas dar labiau padidina finansinę naštą ieškovui. Atsakovė pirkti namo dalį atsisako.

5. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-3784-752/2017, kuriuo nutraukė E. T. ir R. T. santuoką bendru sutarimu, patvirtinant sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau sutartis). Šios sutarties punkte Nr. 6.2.1 ir 6.2.2. numatyta, kad E. T. ir R. T. po ½ dalį atitenka šis turtas: 0,0617 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 314,99 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.6.1 punktu šalys susitarė, kad po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos šalys parduoda joms dalinės asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir namą su inžineriniais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bei butą su žeme ir priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (t. y. turtą išvardintą 6.1.2 – 6.1.31 p.). Pardavę turtą pirmiausiai atsiskaito su AB SWEDBANK, pagal kredito sutartis Nr. 04-012495-FA Nr. 11-019778-FA ir Nr. 12-016132-FA (kiekviena šalis lygiomis dalimis padengia kiekvieną paskolą), o likusi suma lygiomis dalimis tampa kiekvienos iš šalių asmenine nuosavybe. Tos pačios sutarties punkte Nr. 6.6.4 numatyta, kad „Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir sudaryti sąlygas parduoti žemės sklypą ir namą su inžineriniais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), jei siūloma kaina bus ne mažesnė nei 220 000 Eur. Siekiant parduoti šį turtą už ne mažesnę nei 220 000 Eur, vienai šaliai neatlikus būtinų šio turto pardavimui veiksmų (nepasirašius reikiamų dokumentų, neišsikrausčius iš parduodamo turto ir pan.), ta šalis privalo sumokėti kitai šaliai netesybas – po 10 (dešimt) Eur už kiekvieną dieną, einančią po dienos, kurią galėjo būti sudarytas sandoris. Netesybos mokamos iki šio turto pardavimo.“

7. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos pasikeitus aplinkybėms modifikavimo.

8. Pagal Civilinio kodekso (toliau tekste CK) 3.53 straipsnio 3 dalį, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.

9. Reikalavimas dėl sutarties sąlygos modifikavimo grindžiamas tuo, kad šiuo metu iš esmės pasikeitė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu buvusios aplinkybės - buvusiems sutuoktiniams priklausantis turtas, kurį sudaro žemės sklypas, namas su inžineriniais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), yra nuvertėjęs. Pagal į bylą pateiktą Turto vertinimo ataskaitą turto vertė yra 171 000 Eur. Ieškovo teigimu parduoti turto už kainą, kuri nurodyta sutartyje, t. y. už ne mažesnę nei 220 000 Eur. kainą, objektyviai neįmanoma.

10. CK normose, reglamentuojančiose santuokos nutraukimą, įtvirtinta taisyklė, kad nutraukiant santuoką toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Į tokių spręstinų klausimų sąrašą įtrauktas ir sutuoktinių turto padalijimas. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Šią sutartį teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta iš teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. E. G. , bylos Nr. 3K-3-872/2003; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje O. M. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-350/2006, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. A. M. , bylos Nr.3K-3-474/2006; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. P. B. Nr. 3K-3-576/2008 ir kt.).

11. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą pirmiausiai vertintina ar ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl sutarties sąlygos pakeitimo yra galimas pagal CK 5.53 straipsnio nuostatas.

12. Sutarties 6.6.1 punkte numatyta, kad „Po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos Šalys parduoda joms dalinės asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir namą su inžineriniais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bei butą su žeme ir priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (t. y. turtą išvardintą 6.1.2 – 6.1.31 p.). Pardavę turtą pirmiausiai atsiskaito su AB SWEDBANK, pagal kredito sutartis Nr. 04-012495-FA Nr. 11-019778-FA ir Nr. 12-016132-FA (kiekviena šalis lygiomis dalimis padengia kiekvieną paskolą), o likusi suma lygiomis dalimis tampa kiekvienos iš šalių asmenine nuosavybe. Sutarties 6.6.4 punkte susitarta, kad „Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir sudaryti sąlygas parduoti žemės sklypą ir namą su inžineriniais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), jei siūloma kaina bus ne mažesnė nei 220 000 Eur. Siekiant parduoti šį turtą už ne mažesnę nei 220 000 Eur, vienai šaliai neatlikus būtinų šio turto pardavimui veiksmų (nepasirašius reikiamų dokumentų, neišsikrausčius iš parduodamo turto ir pan.), ta šalis privalo sumokėti kitai šaliai netesybas – po 10 (dešimt) Eur už kiekvieną dieną, einančią po dienos, kurią galėjo būti sudarytas sandoris. Netesybos mokamos iki šio turto pardavimo.“

13. Taigi vertinant aptartas sutartines nuostatas matyti, kad šalys, sudarydamos sutartį, ne tik pasidalino turtą, bet ir nusimatė, kad turtas bus parduodamas. Tačiau terminas per kiek laiko turtas turi būti parduotas nėra nustatytas, todėl aplinkybė, kad iki nagrinėjamo ieškinio pateikimo dienos šalims priklausantis turtas vis dar nėra parduotas negali būti laikoma esmine aplinkybe, dėl kurios galima būtų keisti teismo sprendimą. Sutarties 6.6.4 punktu šalys numatė minimalią parduodamo turto kainą susietą su prievole mokėti netesybas tai šaliai, kuri neatlieka būtinų straipsnio turto pardavimui veiksmų – po 10 (dešimt) Eur už kiekvieną dieną. T. y. sutartimi šalys susitarė, kad tuo atveju jeigu turtas bus parduodamas už ne mažesnę kaip nei 220 000 Eur, ta šalis, kuri neatliks aktyvių veiksmų, susijusių su turto pardavimu, privalės mokėti kitai šaliai netesybas. Sutarties nuostata dėl minimalios turto pardavimo kainos nustatymo, kaip pagrindo kitai šaliai taikyti sutartines sankcijas dėl nesiėmimo veiksmų parduoti turtą, nepatenka į teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, kurių keitimui taikoma res judicata taisyklės išimtis. Dėl šios priežasties, sutarties sąlyga, kad „Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir sudaryti sąlygas parduoti žemės sklypą ir namą su inžineriniais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), jei siūloma kaina bus ne mažesnė nei 220 000 Eur“ negali būti modifikuojama, nes toks teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisnių pasekmių sąlygos modifikavimas nėra galimas pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį. Turto kainos pasikeitimas taip pat negali būti laikomas esmine aplinkybe, dėl kurios galima būtų keisti teismo sprendimą. Teismas nepritaria ieškovo argumentui, kad nepakeitus sutarties sąlygos ir nesumažinus turto vertės nėra įmanomas sutarties įvykdymas. Šalių sudaryta ir teismo patvirtinta sutartis nedraudžia abipusiu šalių susitarimu parduoti turtą už bet kokią šalims priimtiną kainą, nes sutartimi nekilnojamojo turto pardavimo kaina nebuvo įtvirtinta. Sąlygos nepakeitimas tik nesuteikia teisės šaliai, suinteresuotai parduoti turtą už mažesnę kainą nei numatyta sutarties 6.6.4 punkte, reikalauti netesybų iš šalies nesutinkančios su turto pardavimu ar neatliekančios turto pardavimui reikalingų veiksmų.

14. Ieškovas neprašo pakeisti sutarties ir teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu. Ieškiniu prašoma modifikuoti sutarties nuostatą dėl minimalios turto pardavimo kainos nustatymo kaip pagrindo kitai šaliai taikyti sutartines sankcijas dėl nesiėmimo veiksmų parduoti turtą. Konstatavus, kad dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų dalis, gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, nėra teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškinys atmetamas. Pasisakant dėl ieškovo argumentų, kad nepardavus namo, jis patiria nuostolius, krenta namo vertė pažymėtina, kad ieškovas, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę savo galimai pažeistas teises ginti teismine tvarka, tačiau šiuo atveju ieškovas pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 13 straipsniu, byloje dalyvaujantys asmenys, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šis įstatyme įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą, kuris būtų tinkamas ginti pažeistą teisę. Siekiamas materialinis teisinis rezultatas sąlygoja pažeistos teisės gynimo būdo pasirinkimą. Taigi ieškovas, priklausomai nuo to kokio rezultato siekia (turto pardavimo, nuostolių atlyginimo ar kt.), turi pasirinkti ir šiam tikslui pasiekti tinkamą pažeistos teisės gynimo būdą.

15. Ieškinį atmetus ieškovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.