Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovui, išvadą teikiančios institucijos - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, išvadą teikianti institucija - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti ir pareiškėjai išduotas leidimas priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą, atsiradusį po jų tėvo mirties, pagal antstolio sudarytą apyrašą. Teismo posėdyje nedalyvauja, yra prašymas nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Pagal CK 5.5 str. 1 d. 1 p. įpėdiniais gali būti: paveldint pagal įstatymą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių nedaugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio (CK 5.13 str.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1, 2, 3 d.). Nepriėmus palikimo nė vienu iš įstatyme nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad K. D. yra nepilnamečių vaikų G. D., gim. (duomenys neskelbtini), L. D., gim. (duomenys neskelbtini), E. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b.l. 4-6). K. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Testamentų registre nėra registruotų K. D. testamentų ar palikimo priėmimo faktų (b.l. 18). Po palikėjo mirties į Panevėžio rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas (b.l. 13). Po K. D. mirties liko palikimas – „Swedbank investicijų valdymas“, UAB pensijų kaupimo sutarties pagrindu sukauptos piniginės lėšos (b.l. 11). Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad K. D. vardu yra registruotos transporto priemonės: automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)1994 metų gamybos, automobilis VW Santana, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1982 metų gamybos (b.l. 20). Pareiškėja paaiškino, kad neturi šių transporto priemonių ir nežino, kur jos galėtų būti.

Iš pareiškėjos paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja nepriėmė palikimo nė vienu iš įstatyme nustatytų būdų. Terminas K. D. palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Nustatyta konkreti pareiškėjos termino priimti palikimą praleidimo priežastis – nežinojimas apie palikimą. Pažymėtina, kad šis terminas nėra naikinamasis ir jeigu yra praleistas, tai pagal CK 5.57 str. 1 d. nuostatas, teismas gali jį pratęsti, jei pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjai po K. D. mirties teko vienai rūpintis trimis nepilnamečiais vaikais, juos išlaikyti. Ji su sutuoktiniu neturėjo jokio nekilnojamojo turto, santaupų, apie sukauptas lėšas pagal pensijų kaupimo sutartį sužinojo tik 2013 m. rugpjūčio mėn., nuvykusi į banką, tuomet ir pradėjo rūpintis palikimo priėmimu. 2013 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, o byla teisme gauta 2013 m. gruodžio 12 d. Darytina išvada, kad pareiškėja ėmėsi ginti savo pažeistas teises ir į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi per protingą terminą. Sprendžiant palikimo priėmimo termino atnaujinimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad atsisakius terminą atnaujinti, nepagrįstai nukentėtų nepilnamečių vaikų interesai. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie kitų įpėdinių pretenzijas į paliktą turtą. Vadovaujantis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui po K. D., mirties(duomenys neskelbtini), priimti yra svarbios, todėl praleistas terminas atnaujintinas.

Pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą jai nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą. Asmuo, neturėdamas aštuoniolikos metų, neturi visiško civilinio veiksnumo (CK 2.5 str.), tokio asmens turtą tvarko jo tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str.). Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Teismas, spręsdamas leidimo išdavimo klausimą, privalo atsižvelgti išimtinai į vaikų interesus (CPK 582 str. 4 d.). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, kad pareiškėja netinkamai vykdo tėvų pareigas (b.l. 23). Nepilnamečiai G. D., gim. (duomenys neskelbtini), L. D., gim. (duomenys neskelbtini), E. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra įstatyminiai įpėdiniai, o pareiškėja yra jų įstatyminė atstovė. G. D., L. D., E. D. yra nepilnamečiai ir pareiškėja, būdama įstatyminė jų atstovė, be išankstinio teismo leidimo, neturi teisės priimti jų vardu palikimą. Palikimo priėmimas nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, todėl teismo leidimas išduodamas (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.).

Pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą pagal turto apyrašą. Įpėdiniai, priėmę palikimą pradėję faktiškai valdyti arba padavę pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Tačiau įpėdiniai, priėmę palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.52, 5.53 str.). Pareiškėja dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Šis pavedimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Todėl, remiantis CK 5.53 str. 2 d. konstatuotina, kad pareiškėjos reikalavimas dėl turto apyrašo sudarymo yra nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), pareiškėja pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Pareiškėjai teikiama antrinė teisinė pagalba, ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 14), todėl bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 5.57 str., CPK 442 str., 578 str., 582 str., teismas

nutarė:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą nepilnamečių vaikų G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vardu palikimui priimti po K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Išduoti teismo leidimą K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) priimti palikimą nepilnamečių vaikų G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vardu po jų tėvo K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.