Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K., G. J., notarei Birutei Vinogradovienei, dėl asmeninio testamento patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas kons tatuoja:

2017 m. 28 dieną O. K. surašė testamentą, kuriuo savo mirties atveju patvarkė O. K. priklausantį turtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) palikti lygiomis dalimis sūnui suinteresuotam asmeniui R. K. ir vaikaičiui pareiškėjui – S. K.. 2017 m. kovo 28 d. O. K. dėl gaktikaulio lūžio buvo paguldyta į viešosios įstaigos Respublikinę Klaipėdos ligoninės ortopedijos ir traumatologijos skyrių. Iš gydymo stacionare ligos istorijos nustatyta, kad grafoje „Pranešti tel.“ įrašytas įrašas „sūnus tel. (duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini). O. K. mirė.

Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.28 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams, tiek ir neperduotiems, kurie, kaip minėta, tvirtinami teismo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad O. K. savo ranka namuose surašė asmeninį testamentą. Tokią išvadą teismas padarė todėl, kad nė vienas byloje dalyvaujančių asmenų nenurodė kitos asmeninio testamento surašymo vietos. Suinteresuoti asmenys R. K. ir G. J., nors abejoja O. K. surašyto testamento turiniu, tačiau nė vienas neprašė atlikti rašysenos ekspertizės. Pareiškėjas įrodinėja, kad asmeninį testamentą O. K. surašė 2017 m. kovo 28 d. 11:27 val. ir savo argumentams pagrįsti nurodė aplinkybę, jog testamento surašymo metu, O. K. namuose buvo jo motina V. M., buvusi O. K. sūnaus suinteresuoto asmens R. K. sutuoktinė. Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu paliudijo, kad 2017 m. kovo 28 d. nuvyko pas O. K., kuri surašė testamentą ir atidavė V. M., tačiau V. M. į testamentą nežiūrėjo.

Nesant kitų įrodymų, teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo argumentais, jog O. K. surašė asmeninį testamentą 2017 m. kovo 28 d. 11:27 val.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. M. L., bylos Nr. 3K-3-310/2009). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal R. U. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-218/2004, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. notarė J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-643/2013). Taigi visais atvejais inter alia prieš tvirtinant asmeninį testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai. Itin atidžiai būtina vertinti asmens valią, išreikštą nebūdingomis sandoriui (asmeniniam testamentui) sudaryti aplinkybėmis. Jei valia buvo išdėstyta tik konkrečiu tikslu, be pakankamo pagrindo negalima valios išreiškimo tikslo aiškinti plečiamai, nes tai gali iškreipti arba net iš esmės pakeisti asmens valią.

Aukščiausiojo Teismo ne kartą pasisakyta, kad atsiradus poreikiui aiškinti vienašaliame sandoryje – testamente išdėstytą testatoriaus tikrąją valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, (CK 1.63 straipsnio 5 dalis, 6.193–6.195 straipsniai), atsižvelgiant į teisės aktais nustatytus šio sandorio ypatumus (žr., pvz., minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004).

Nagrinėjamoje byloje jau nustatyta, kad O. K. asmeninio testamento surašymo metu, O. K. namuose buvo pareiškėjo motina V. M., buvusi O. K. sūnaus suinteresuoto asmens R. K. sutuoktinė. Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu paliudijo, kad 2017 m. kovo 28 d. nuvyko pas O. K., kuri surašė testamentą ir atidavė V. M., tačiau V. M. į testamentą nežiūrėjo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalį įrodymai civilinėje byloje gali būti duomenys šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimuose, liudytojų parodymuose.

Civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausiami kaip liudytojai asmenys veikia savo vardu, o ne atstovauja kitam asmeniui, jie asmeniškai įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors nepaneigiama, kad jie gali būti suinteresuoti duoti parodymus vienos iš šalių arba byloje dalyvaujančių asmenų naudai, bet dėl to jie negali būti laikomi to asmens atstovais, jeigu nėra materialinių ar procesinių atstovavimo santykių.

Ta aplinkybė, kad liudytoju apklausiamas asmuo gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti jį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobūdžio yra išsiaiškinamos liudytojo apklausos metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis. Šios aplinkybės nėra pagrindas vertinti apklausiamą kaip liudytoją asmenį kaip dalyvaujančio byloje asmens atstovą ir dėl to atsisakyti jį apklausti ar jo parodymų neįvertinti teismo procesiniame dokumente.

Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota.

Nustatyta, kad liudytoja V. M. yra pareiškėjo motina. Pareiškėjas, gi, prašo patvirtinti asmeninį O. K. testamentą, kuriame patvarkyta, jog O. K. turtas po jos mirties atitenka pareiškėjui ir jo tėvui suinteresuotam asmeniui R. K., eliminuojant iš paveldėtojų pagal testamentą sąrašo suinteresuotą asmenį G. J.. Iš šių įrodymų galima teigti, kad V. M. suinteresuota, jog paveldėtojų pagal testamentą sąrašas būtų kuo trumpesnis, o paveldimo turto masė padidėtų ir atitektų jos sūnui, t.y. pareiškėjui. Liudytoja V. M. taip pat paliudijo, kad O. K. ir G. J. bendravo retai, O. K. ir sūnaus Rolando santykiai labai blogi. Tačiau šiuos paliudijimus paneigia pareiškėjo pateikti O. K. dienoraščio, kurio autentiškumo taip pat niekas neginčijo, įrašai, o būtent: „03 03-penktadienis ... Dieną paskambino G. Labai gražiai pasikalbėjome. Paminklo plokštė kainavo 1800 eurų, tai teks ir mums prisidėti. Neprašo, bet negalima jai vienai užkrauti tos naštos. Tarėmės susitikit per jos mamos mirties metines, o tada 0 19 ir J. vardinės......Taip pat vakare dar ir R. paskambino, pasikalbėjome normaliai, be pykčio, priekaištų.....“, „03 16-ketvirtadienis .... Dar paskambino G. ir rytoj važiuosim ant kapų -5 m. nuo G. mirties. Mane atvažiavo J., o G. su vyru ir A. atvažiavo į kapus. Sudėjo R. žvakutes, gėles, viskas atrodo labai gerai. Plokštė graži, nereikia daug valyti. G. kvietė į G., bet sakau vėliau, nes dabar orai blogi....“, „03 18 Vakare paskambino R. Pasikalbėjome šiek tiek“. Iš šių O. K. dienoraščio įrašų galima teigti, kad tarpusavio santykiai tarp O. K. ir G. J. bei O. K. ir liudytojo J. D. santykiai buvo grįsti pasitikėjimu, nuoširdūs, o O. K. ir jos sūnus kartais ir pasipykdavo.

Minėta, visais atvejais inter alia prieš tvirtinant asmeninį testamentą, turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai.

Teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad O. K. surašytas asmeninis testamentas išreškia tikrąją testatorės valią, ir štai kodėl. Kaip paliudijo liudytoja V. M. 2017 m. kovo 28 d. V. M. nuvyko pas O. K., kuri, būtent, V. M. atvykimo dieną, surašė testamentą. Vadinasi, O. K. asmeninis testamento surašymo metu buvo ne viena, todėl labai tikėtina, kad V. M., turinti interesą, jog paveldimo turto masė padidėtų jos sūnaus, t.y. pareiškėjo naudai, galėjo įtikinti 86 metų senyvo amžiaus asmenį, surašyti tokio turinio asmeninį testamentą, kokį surašė O. K.. Be to, V. M. teismo posėdžio metu paliudijo, kad O. K. ir G. J. bendravo retai, tačiau jos šie paliudijimai buvo nuginčyti kitais patikimais įrodymais.

Teismo neįtikino, kad O. K., kurios santykiai su vaikaite G. J. buvo nuoširdūs, valia buvo neįtraukti į asmeninį testamentą šią vaikaitę. Teismo nuomone, O. K. asmeninį testamentą rašė skubotai, nes įrašytas netikslus testamento surašymo laikas, neįrašytas visas turimas turtas, testamente ne vienas taisymas. Priešingai, nei asmeninį testamentą, O. K. dienoraštį rašė viena, niekino neveikiama, neskubant, todėl dienoraštis surašytas sklandžiai, logiškai, nėra jokių taisymų.

Teismas negali neatkreipti dėmesio į dar vieną asmeninio testamento surašymo aplinkybę. Kaip nustatyta iš dienoraščio, O. K. ir liudytojo J. D. santykiai buvo grįsti pasitikėjimu, nuoširdūs. O ir liudytojas J. D. teismo posėdžio metu paliudijo, kad 2017 m. kovo 17 d. O. K. ir J. D. važiavo į kapus ir šios kelionės metu O. K. prašė J. D. parduoti jai priklausančius tris sklypus Kaune, nes J. D. anksčiau pardavė O. K. priklausančius sklypus. O. K. yra davusi jam generalinį įgaliojimą. Taigi, pareiškėjo atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl 2017 m. kovo 17 d. O. K. prašė J. D. parduoti jai priklausančius tris sklypus Kaune, o jau 2017 m. kovo 28 d. pakeitė savo valią ir surašė asmeninį testamentą. O. K. asmeninio testamento valios ydingumą įrodo ir tai, kad O. K. apie asmeninio testamento surašymą nepranešė nei sūnui R., kuris slaugė motiną ligoninėje, nei vaikaitei G. J., kurią su močiute siejo nuoširdūs santykiai, nei J. D., kuriuo O. K. pasitikėjo.

Svarbu pažymėti dar kelias aplinkybes, grindžiančias asmeninio testamento valios trūkumus. Pirma, V. M., žinodama apie O. K. asmeninio testamento egzistavimą, apie tai nepranešė artimiems giminaičiams, t.y. O. K. sūnui R., vaikaitei G. J., artimieji giminaičiai apie asmeninį testamentą sužinojo tik iš notarės, kuomet atvyko pateikti pareiškimų dėl palikimo priėmimo. Antra, V. M. nealėjo paaiškinti teismui, kodėl nepakvietė notaro oficialiam O. K. testamento sudarymui.

Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir - svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu ar kitu teisės aktu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teisėjos nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jas pagrindžiančius įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579-582 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo S. K. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.