Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1916-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-11-06
Bylos Nr.
1-1916-1079/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1916-1079/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45446-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 6 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. vasario 1 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti gyvenamoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbo santykiais;

2) 2018 m. balandžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, taikant 64¹ straipsnį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui;

3) 2018 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, taikant 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmė atlikta 2019 m. liepos 10 d, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2019 m. spalio 24 d. apie 2.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smaugė lovoje gulėjusią sugyventinę S. Š., po to pastarajai vieną kartą delnu smogė į veidą sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

V. V., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine S. Š. gyvena kartu apie keturis metus. Gyvena jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 24 d. buvo darbe ir po darbo namuose išgėrė alaus. Jo sugyventinė pas savo draugę taip pat vartojo alkoholį. Naktį apie 2.45 val. tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas dėl alkoholio, jis jai nebedavė gerti. Įvykusio konflikto metu jis jai sudavė vieną kartą į veidą ir paėmė už jos kaklo ir nustūmė, sugyventinė galėjo suprasti, kad jis tokiu būdu ją smaugė. Jis supranta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė sugyventinei fizinį skausmą, dėl to gailisi (b. l. 80).

Nukentėjusioji S. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad su V. V. yra sugyventiniai tris metus. Namas, kuriame jie gyvena, priklauso jai. 2019 m. spalio 24 d. buvo abu išgėrę, gėrė atskirai. Apie 2.45 val. kambaryje tarp jų konflikto nebuvo. Tačiau jis ją pradėjo rankomis smaugti ir po to sudavė delnu vieną kartą per veidą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, medikų pagalba nebuvo reikalinga, civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai yra išaiškinta, jo neteiks (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

V. V. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2019 m. spalio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas ir nufotografuotas namas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama S. Š. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas namo patalpų bendras vaizdas (b. l. 11-12, 14-16);

2019 m. spalio 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tyrėjo Gintaro Ragulio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 24 d. apie 2.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus (2,32 prom.) V. V. sumušė neblaivią sugyventinę S. Š. (b. l. 18);

2019 m. spalio 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Henriko Baltučio tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotas nukentėjusios S. Š. paaiškinimas, kad 2019 m. spalio 24 d. apie 2.45 val. namuose žodinio konflikto metu sugyventinis V. V. smaugė lovoje, po konflikto virtuvėje sudavė ranka nenustatytą kiekį kartų per veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 22-25);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2019 m. spalio 24 d. 3.18 val. kaltinamajam V. V. nustatytas 2,32 promilių girtumas (b. l. 26-29).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. V. 2019 m. spalio 24 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smaugė lovoje gulėjusią sugyventinę S. Š., po to pastarajai vieną kartą delnu smogė į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, kaltinamojo V. V. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. spalio 24 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 94, 96-98).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

V. V. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas tris kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 50-53), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 58-65), nedirba (b. l. 67), užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 66). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio trukmė nustatytina artima bausmės vidurkiui, skiriamam asmenims įvykdžius nusikaltimus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. V. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į V. V. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 24 d. 3.30 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 16.10 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, kad V. V. yra atlikęs vieną arešto parą.

Atsižvelgiant į tai, jog V. V. ne pirmą kartą smurtauja prieš savo sugyventinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. V. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios pas draugą V. J., nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. Š. bei nesilankyti jos gyvenamoje vietoje.

Kaltinamajam V. V. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti arešto bausme 54 (penkiasdešimt keturioms) paroms, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę arešto bausmę 36 (trisdešimt šešioms) paroms, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti V. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 24 d. 3.30 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 16.10 val., ir laikyti, kad V. V. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, V. V. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. V. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios pas V. J., nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. Š. bei nesilankyti jos gyvenamoje vietoje.

Išaiškinti V. V., jog jis privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.

Išaiškinti V. V., jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti V. V., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

V. V. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė