Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinė tvarka nebaustos, neteistos, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., 2013-08-01 apie 13.56 val., S. S. g. 3, Vilniuje, vairavo automobilį „Mercedes Benz ML 270“, v/n 4ANGEL, ir važiuodama atbula buvo neatidi, kliudė stovintį automobilį „Nissan“, v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadino minėtą automobilį. Iš įvykio vietos E. B. pasišalino. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 119, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

E. B. teismo posėdžio savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos, neigia. Nurodė, kad bevažiuodama atbulai kontakto tarp automobilių nepajuto ir jokio pašalinio garso negirdėjo, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Tyčios pasitraukti ji neturėjo. Papildomai pranešė, kai policijos pareigūnams jai pranešus apie eismo įvykį, E. B. neslėpė pažeidimo, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, nedarė jokių kliūčių dėl pažeidimo išsiaiškinimo. Remiantis aukščiau išdėstytu prašo teismo jos atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Liudytoja S. M. paaiškino, kad būdama namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kaip suveikė jos automobilio „Nissan“ signalizaciją, kuris stovėjo kieme. Pažiūrėjus per langą, liudytoja matė, kaip kieme pamažu sukinėjasi džipas, kuris netrukus lėtai išvažiavo iš kiemo. Apie 11.00 val. S. M. išėjo į kiemą ir pamatė, kad jos stovintis automobilis yra apgadintas – įlenktas galinis bamperis kairėje pusėje. Pasak liudytojos, įlenkimas nėra didelis ir aukščiau minėtas džipas tai galėjo padaryti važiuodamas atbulas, nes šiame džipe buvo matytas metalinis kablys (vamzdys).

Liudytojas R. D. paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jo butas randasi pirmame aukšte, buto langai išeina į kiemą. Ryte būdamas namie išgirdo garsą, panašų į vieno automobilio atsitrenkimą į kitą ir suveikė signalizaciją. Pažiūrėjus į kiemą, liudytojas pamatė kieme sukinėjasi džipas. Džipas kiek manevravo pirmyn-atgal ir išvažiavo. Kieme tuo metu buvo daug priparkuotų kitų automobilių, atstumai buvo nedideli. Ant džipo liudytojas matė įrengtas apsauginės metalinės apsaugas.

Liudytoja R. B. paaiškino, kad ji buvo svečiose adresu (duomenys neskelbtini), bei matė, kaip E. B. išėjo į kiemą, atsisėdo prie džipo vairo ir lėtai išvažiavo iš kiemo. Liudytojos teigimu, jokia kito automobilio signalizaciją tuo metu nesuveikė. R. B. teigimu, jį buvo priėjusi prie automobilio „Nissan“ ir matė ant galinio bamperio nedideli įlenkimą. Apgadinimas buvo nestiprus.

Liudytojas D. P. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos patrulio pareigose. Nurodė, kad gavus pranešimą buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), kur kieme buvo apgadintas stovintis automobilis, o eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus nurodytų adresu, pareigūnus pasitiko apgadinto automobilio „Nissan“ savininkė. Buvo apžiūrėtas minėtas automobilis, apgadinimas buvo nestiprus, tik kiek įlenktas plastmasinis bamperis. Forminant įvykį, grįžo džipas, prie minėto automobilio buvo pritvirtintas kablys. Automobiliai buvo sustatyti, apgadinimų aukštis bei vieta sutapo.

Liudytojas A. K. davė analogiškus liudytojo D. P. parodymams, papildomai teismui paaiškino, kad E. B. nurodė, jog apsisukdama atbulai kieme jį jokio pašalinio garso negirdėjo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. B. nurodė, kad jos manymu, byloje nėra surinktą objektyvių duomenų, kad jį tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos su kuriuo yra susijusi. Pažymėjo, kad automobilio „Nissan“ apgadinimai nėra dideli – sugadintas tik šios transporto priemonės galinis bamperis. Mano, kad jį pagrįstai nevertino kontakto tarp automobilių kaip eismo įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėja baustina. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007, N63 - 2972/2010 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad E. B. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš pažeidėjos parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog ji po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekusi išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, kelių policijoje ir teismo posėdžio metu kaltininkė nurodė, kad manevravimo metu pirmyn-atgal ji elgėsi labai atsargiai, ji važiavo labai lėtai, tai patvirtino ir liudytojai S. M., R. D., kurie teismo posėdžio metu nurodė, kad E. B. veiksmuose nebuvo jokių skubių judesių, vairuotoja kieme lėtai manevravo tarp kitų stovinčių automobilių. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju E. B. veiksmuose nėra tyčios. Apie tai, jog jos automobilis 2013-08-01 galėjo kontaktuoti ir apgadinti stovintį automobilį „Nissan“ sužinojo tik grįžus į namus, dalyvaujant policijos pareigūnams jos automobilis buvo apžiūrėtas, iš automobilio „Mercedes Benz ML 270“ galo matytas įrengtas kablys bei apsaugos detalės, o ant „Nissan“ rasti nežymus nubrozdinimai. Automobiliui „Nissan“ neprireikė net remonto. E. B. teigia, kad jei būtų supratusi apie eismo įvykį, būtų sustojusi, nes yra disciplinuota vairuotoja, iki tol neturėjusi avarijų. Jos automobilis yra draustas, todėl pasišalinti iš įvykio vietos jai nebuvo jokio reikalo. Pagrindo netikėti E. B. teismas neturi, nes kaip matyti iš tyrimo medžiagos, ant automobilio „Mercedes Benz ML 270“ nėra įžvelgiami jokie žymus apgadinimai. Pažymėtina, kad kaip seka iš tyrimo medžiagos (b.l. 7) ant automobilio „Nissan“ matytas tik galinio bamperio kairės pusės nedidelis įlenkimas. Teismo vertinimu, žinant, jog šis bamperis yra gaminamas iš minkštos plastmasės, todėl E. B. vairuojamu automobiliu, įrengtu kabliu, galėjo važiuodama atbulai nepajusti minėto kontakto.

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad E. B. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl E. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad E. B. vairavo automobilį „Mercedes Benz ML 270“, v/n 4ANGEL, atbulai kieme važiavo (duomenys neskelbtini), neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį „Nissan“, v/n (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį apgadino, tuo šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimą patvirtina eismo įvykyje dalyvavusių sustatytų automobilių lokalizaciją ir apimtis. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. galiojančių administracinių teisės šios kategorijos bylose pažeidimu neturi jai už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 31 str. 1 d. 1 p., 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 100 (vieno šimto) Lt baudą.

E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.