Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, našlys, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu; 2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. M. paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. smurtaudamas nesunkiai sužalojo savo šeimos narį - sugyventinę N. M., būtent: 2019 m. rugpjūčio 23 d. apie 22.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia pastūmė nukentėjusiąją N. M., ko pasekoje ji nugriuvo ant malkų, esančių prie pečiaus, bei ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė jai į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. M. šiuos sužalojimus - dešinės krūtinės ląstos VI - VIII šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas kairėje smakro pusėje pereinanti į kaklą, dešinėje nugaros pusėje ir dešinėje plaštakoje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės krūtinės ląstos pusės VI - VIII šonkaulių lūžių jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis V. M. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad N. M. yra jo sugyventinė, kartu gyvena tris metus, veda bendrą ūkį. Konfliktas įvyko 2019 m. rugpjūčio 23 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini). Tuo metu namuose buvo dviese. Buvo neblaivus, susiginčijo tarpusavyje. N. M. sėdėjo ant kėdutės prie pečiaus, pastumė ją ir ji trenkėsi į malkas nugaros šonu, po to sudavė jai 5 kartus kumščiu į veido sritį. Policija tuomet kviesta nebuvo. Su nukentėjusiosios duotais parodymais sutinka. Jo veiksmus įtakojo alkoholis, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Po 23 dienos matė mėlynes ant sugyventinės kūno, ji dejuodavo. Jai skaudėjo tą vietą, ant kurios krito. Kitą sykį, t. y. 2019 m. rugsėjo 1 d., vėl susiginčijo su N. M., ji išsigando ir iškvietė policiją. Tuomet ji papasakojo apie 2019 m. rugpjūčio 23 d. įvykį. Pripažįsta, kad nebe pirmą kartą sumušė sugyventinę. Toks elgesys dėl alkoholio vartojimo. Dėl savo elgesio gailisi. Yra dirbantis. Prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes V. M. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, V. M. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2019-09-01 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios name, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 11-19);

- BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad 2019-09-01 19.57 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi moteris iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nustatyta tyrimo metu, priklauso nukentėjusiajai N. M., pranešė, kad konfliktuoja su sugyventiniu, kuris sumušė. Nurodyta, kad daugiau informacijos nesuteikė, bandant perskambinti neatsiliepė. Taip pat nurodyta informacija, kad 21.20 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos D. pranešimas, kad dėl žandikaulio ir dešinės pusės krūtinės sumušimų iš namų 20.33 val. GMP ekipažu atvežta neblaivi (3,22 prom.) N. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri sako, kad apie 13 val. namuose sumušė sugyventinis. Išleista gydytis ambulatoriškai (b. l. 20-24);

- 2019-09-02 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo ir garso įrašo, daryto į įvykio vietą atvykusio pareigūno, apžiūra (b. l. 25-27);

- 2019-09-02 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios patrulės G. B. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės, susijusios su V. M. panaudotu fiziniu smurtu N. M. atžvilgiu tiek 2019-09-01, tiek ir 2019-08-23. Tarnybiniame pranešime pažymėtos vietos ant N. M. kūno, kuriose matosi akivaizdūs sužalojimai. Įvykio vietoje N. M. nustatytas 3,08 promilių girtumas, V. M. nustatytas 2,58 promilių girtumas (b. l. 28-31);

- 2019-09-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad N. M. padaryti sužalojimai: dešinės krūtinės ląstos pusės VI-VIII šonkaulių lūžiai, poodinės kraujosruvos kairėje smakro pusėje pereinanti į kaklą, dešinėje nugaros pusėje ir dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti prieš 6-12 dienų iki apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. N. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės krūtinės ląstos pusės VI-VIII šonkaulių lūžių jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 52);

- nukentėjusiosios N. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad su sugyventiniu V. M. kartu gyvena apie tris metus laiko, veda bendrą ūkį. Šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 23 d. namuose, ankščiau minėtu adresu, kambaryje nuo 17.30 val. dviese su sugyventiniu V. vartojo alkoholinius gėrimus, V. gėrė degtinę ir alų, o ji gėrė tik degtinę. Apie 22.00 val. tarp jos ir sugyventinio įvyko konfliktas. Tokios kaip ir konkrečios konflikto priežasties net nurodyti negali, kadangi buvo išgėrusi ir neprisimena. Konflikto metu sugyventinis ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant malkų, esančių prie pečiaus. Po to priėjo prie jos ir mažiausiai penkis kartus kumščiu sudavė jai į veido sritį. Dėl tokio savo sugyventinio V. elgesio patyrė fizinį skausmą, tačiau į medicinos darbuotojus bei policijos darbuotojus dėl to iš karto nesikreipė. Manė, kad skausmas praeis. Tą kartą tarp jos ir sugyventinio V. konfliktas tuo ir baigėsi. 2019 m. rugsėjo 1 d. su sugyventiniu namuose ankščiau minėtu adresu vėl vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, alų. Tiksliau ji gėrė degtinę, o sugyventinis gėrė alų ir degtinę. Apie 20.00 val. nuėjo į kambarį, atsigulė į lovą ir žiūrėjo televizorių. V. buvo kitame kambaryje, tačiau netrukus atėjo pas ją į kambarį ir be jokios priežasties pradėjo ją kolioti įvairiais necenzūriniais žodžiais, po ko ištempė ją iš lovos ant žemės, o kai ji atsistojo, jis pradėjo ją stumdyti po kambarį. Bijodama, kad viskas neįvyktų kaip praeitą kartą, t. y. 2019 m. rugpjūčio 23 d., iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pagalbą. Išskyrus tai, kad V. 2019-09-01 ją ištempė iš lovos bei stumdė po kambarius, daugiau nieko jai nedarė. Dėl to jokio fizinio skausmo nepajuto. Fizinį skausmas buvo sukeltas tik 2019 m. rugpjūčio 23 d. apie 22.00 val., kai sugyventinis V. ją pastūmė ir ji nukrito ant malkų. Tada griūdama susilaužė šonkaulius, nuo to atsirado kraujosruvos dešinėje nugaros pusėje bei dešinėje plaštakoje. Kadangi V. nemažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė į veido sritį, kraujosruvos atsirado kairėje smakro pusėje pereinant į kaklą. Kai V. prieš ją smurtavo pirmą kartą, pagalbos nesikreipė, o jau vakar, kai atvyko policijos pareigūnai, viską ir papasakojo. 2019-09-01 buvo nemažai išgėrusi, todėl pasakodama policijos pareigūnams apie įvykio aplinkybes galėjo ne visai tiksliai viską papasakoti. V. 2019-09-01 jai į veido sritį smūgių nesudavė ir nuo to, kad ištempė ją iš lovos bei stumdė po kambarius, jokio fizinio skausmo nepajuto. Minėtas įvykis įvyko 2019 m. rugpjūčio 23 d. apie 22.00 val. kambaryje. Minėto įvykio niekas nematė, kadangi tuo metu namuose buvo dviese. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 36-39);

- liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 2 būrio vyriausiąja patrule. 2019-09-01 dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. J. J., apie 20.00 val. gavo Šiaulių AVPK OVS budėtojo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko akivaizdžiai neblaivi N. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad 2019-09-01 apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), po išgertuvių ją sumušė neblaivus jos sugyventinis V. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris jai miegant ištempė ją iš lovos, plūsdamas necenzūriniais žodžiais „sterva, kurva“ ir kt. Ją stumdė po kambarį, po to 5 kartus kumščiu sudavė į kairę veido sritį, kuri buvo ir anksčiau sumušta to paties V. M.. N. M. nurodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. N. M. paaiškino, kad V. M. smurtą prieš ją naudoja ne pirmą kartą. Moters veidas buvo ištinęs, kairė veido pusė stipriai sumušta, matyti vien mėlynės. Skundėsi žandikaulio ir krūtinės skausmais. Ji teigė, kad paskutinį kartą buvo sumušta 2019-08-23, tačiau į policiją ji nesikreipė. N. M. būti apžiūrima kategoriškai atsisakė. Įvykio vietoje kambariai buvo tvarkingi, išmėtytų daiktų ar kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nesimatė. Minėtu adresu buvo rastas V. M., kuriam buvo nustatytas 2,58 prom. girtumas. V. M. 20.11 val. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK OVS laikino sulaikymo patalpas. N. M. nustatytas 3,08 prom. girtumas (b. l. 59-62).

Teismas, nešališkai įvertinęs surinktų įrodymų visetą sprendžia, kad V. M. neteisėti veiksmai atitinka LR BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tokią išvadą pagrindžia paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, išreikštas tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 84-87), tiek teisme, nuosekliai ir detalizuotai papasakojant apie 2019 m. rugpjūčio 23 d. vakaro įvykius, nukentėjusiosios N. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kiti byloje surinkti įrodymai, kurie gauti teisėtu būdu. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad V. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nesunkiai sužalojo sugyventinę N. M., tuo padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas 3 kartus teistas (b. l. 104-116). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybės – veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 121-125), dirbantis (b. l. 126-127). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. M., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos smurtinės nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatyta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti LR BK 75 str., kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą, ir savo sprendimą – ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – suformuluoti atsižvelgdamas į LR BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar tuo bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija maksimalios pagal LR BK 75 str. 1 d. leistinos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, šioje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su nusikalstamų veikų kategorijomis ir paskirta galutine bausmės rūšimi ir dydžiu, atitinka formalias LR BK 75 str. 1 d. taikymo sąlygas.

Tačiau, kaip minėta, LR BK 75 str. nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas, be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga yra nenustatyta. Nepaisant to, kad V. M. gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, yra dirbantis, tačiau kitos jį neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis itin linkęs nusikalsti. Kaip jau minėta, V. M. iki tol jau tris kartus teistas už keturias smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutinius tris nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 8 d., įvykdė per neilgą laiko tarpą tos pačios nukentėjusiosios – N. M. – atžvilgiu. Inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vėlgi N. M. atžvilgiu. Yra piktnaudžiaujantis alkoholiu (nors jam probacijos laikotarpiu yra nustatyta pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholį vartojo tiek nusikaltimo padarymo dieną, t. y. 2019-08-23, tiek tada, kada buvo iškviesta policija, t. y. 2019-09-01). Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis V. M. nusikalto neatsitiktinai, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad V. M. kritiškai vertina savo elgesį. Taigi, dar kartą (trečią) atidėjus bausmės vykdymą, visiškai nebūtų pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Teismas pastebi, kad vien tik kaltinamojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas V. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. 20.11 val. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. 09.15 val., t. y. dvi paros (b. l. 68-72).

V. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92-98) – panaikintinos pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. nustatyti sumažintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatyta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir V. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Laisvės atėmimo bausmę V. M. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. M. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti V. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. 20.11 val. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. 09.15 val. (dvi paras).

V. M. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.