- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- 1S-842-478/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00451-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- V. I.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2019 m. rugsėjo 16 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. I. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu 2016 m. birželio 16 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 54 straipsnio 3 dalį paskirta 6 m. laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinta su pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2016 m. birželio 16 d., pabaiga – 2021 m. gruodžio 19 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 3 mėnesiai ir 7 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. rugsėjo 16 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 3 mėnesių 7 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 13 balų, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodiką bausmės atlikimo pradžioje, nuo 29 sumažėjo iki 13 balų. Komisija pažymėjo, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo teigiamomis savybėmis, baustas nebuvo, skatintas, turi teigiamą nuostatą į darbą, dirbantis, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir neatliktos bausmės dydis. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybės ypatumus, likusią neatliktos bausmės dalį ir padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Komisijos nutarime nurodytomis sąlygomis.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas netinkamai vertino jo elgesį pataisos namuose, nes per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas penkis kartus, beveik visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbo, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, visuomeninėje būrio veikloje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 13 balų (2018 balandžio 3 d. buvo 15 balų), ir tai reiškia, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema ir toliau žemėjanti. Per bausmės atlikimo laiką nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, priešingai - per bausmės atlikimo laikotarpį keturis kartus buvo paskatintas, o nuo 2018 m. vasario 20 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ir palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, kas rodo pataisos namų administracijos pasitikėjimą nuteistuoju.
4.2. Nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, taip nesilaikydamas įstatymų reikalavimų. Šios aplinkybės buvo įvertintos nuosprendžiu skiriant bausmę, todėl, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, neturi būti vertinama, o turi būti vertinama tik jo elgesys atliekant bausmę. Taip pat atkreipia dėmesį, kad iki nusikalstamų veikų, už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo buvo neteistas. Apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuotas padarytų nusikaltimų atsitiktinis pobūdis. Teistumo neturėjimas ir atsitiktinumo faktorius paneigia jo polinkį nusikalsti ir nerodo kriminalinio gyvenimo būdo vedimo. Šią išvadą sustiprina tokie duomenys, kaip garbus amžius, sveikatos problemos, pozityvi darbinė motyvacija, jau surastas bei garantuotas laisvėje darbas. Pabrėžia tai, kad pataisos įstaigos administracija, kuri betarpiškai stebi nuteistąjį ir labiausiai objektyviai gali vertinti, išreiškia pasitikėjimą priimdama nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jo atžvilgiu.
4.3. Skunde nuteistais nesutinka su teismo išvada, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Nuteistasis prašo įvertinti tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl jam skirtos bausmės, atkreipė dėmesį, kad skiriant bausmę yra svarbu atsižvelgti į asmenybės pavojingumą, nusikalstamo elgesio priežastis, motyvus, ankstesnius poelgius prieš ir po šių nusikaltimų padarymo, į tai, kad nėra ankščiau teistas, kad po šio nusikaltimo padarymo jokių kitų nusikalstamų veikų nepadarė, dėl ko teismas konstatavo, kad tai nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, ir šis atvejis tiesiog buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Nuteistojo įsitikinimu, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje išdėstyti motyvai ir išvados yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, neįsigilinant į nuoseklų nuteistojo elgesį pataisos namuose, į individualias aplinkybes dėl galimybės taisytis ir būti neizoliuotam nuo visuomenės.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo V. I. skundas atmestinas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. I. lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio 2 dalies, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį V. I. lygtinai.
9. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju V. I. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 13 balų, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra 4 kartus skatintas, nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
10. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. I. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkino ar manė, kad neturėjo kito pasirinkimo. Nuteistasis, kuriam praeityje įtaką daro bendrininkų grupės, mano, jog yra sunku atsiskirti nuo buvusių kolegų ir kompanionų spaudimo. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Taip pat pažymėtina, kad nors nuteistajam V. I. nustatyta pakankamai maža pakartotinio nusikalstamumo rizika – 13 balų, tačiau statiniai kriminogeniniai svertiniai veiksniai sudaro tik 5 balus, o kiti yra dinaminiai – kintamieji, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti.
11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. V. I. laisvės atėmimo bausmę atlieka už pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą bei labai sunkaus nusikaltimo padarymą – disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir pasikėsinimą padaryti šių medžiagų kontrabandą. Šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, vertinimas, priešingai nei teigiama skunde, nelaikytinas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas, išsamiai aptaręs nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, likusią paskirtos bausmės dalį bei jo asmenybės ypatumus, pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. I. lygtinį paleidimą.
12. Atsakant į skundo teiginį dėl be pagrindo vertintą per trumpą paskirtos bausmės atlikimo įtaką nuteistajam asmeniui kaip galintį suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė.
13. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis V. I. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. I. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.