Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, dirbantis UAB „E.“ ir MB „B.“, teistas:

1. 2019 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (3 veikos) ir 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – 102 MGL dydžio (5 100 Eur) bauda. Bauda sumokėta 2022 m. kovo 2 d.;

2. 2019 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 28 MGL dydžio (1 400 Eur). Bauda sumokėta 2020 m. vasario 14 d.;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. R. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga be tikslo ją platinti, o būtent, jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2023 m. spalio 31 d., 20.00 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė prie savęs plastikinį maišelį su 1,463 g psichotropine medžiaga – MDMA, kuomet aukščiau nurodytu laiku, t. y. 2023 m. spalio 31 d. 20.00 val., ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnai dalinės apžiūros metu jo apatiniuose rado ir paėmė plastikinį maišelį su minėta psichotropine medžiaga.

2024 m. spalio 28 d. įtariamuoju apklaustas G. R. parodė, kad savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažįsta visiškai. 2023 m. spalio 31 d., vakare, jam einant link Vilniaus (duomenys neskelbtini), kuri yra netoli (duomenys neskelbtini) bažnyčios, prie jo priėjo romų tautybės vyras, kuris pasiūlė įsigyti tablečių. Vyras jam pasakė, kad suvartojus vieną tabletę, bus labai linksma ir jis šoks iki ryto. Kadangi tą vakarą ketino su sutuoktine švęsti heloviną, nusprendė pabandyti pavartoti tų tablečių. Šis vyras pasakė, kad reikia sumokėti 10 Eur. Jis padavė jam 10 Eur, o vyras jam davė rudos spalvos voką, kuriame buvo užspaudžiamas polietileninis maišelis. Šiame maišelyje buvo kitas polietileninis užspaudžiamas maišelis su 10 vnt. rožinių tablečių. Šis vyras buvo apie 45-50 metų amžiaus, truputį pliktelėjęs, stambaus kūno sudėjimo, apie 182 cm ūgio. Jo atpažinti negalės, nes išskirtinių bruožų neįsidėmėjo. Visi romų tautybės asmenys yra panašūs ir jų negali atskirti. Kaip šis vyras buvo apsirengęs, jis neprisimena. Paėmęs iš vyro voką su dviem maišeliais, kuriuose buvo 10 vnt. tablečių, jis nuėjo į akademiją (duomenys neskelbtini), kur jam vyko mokslai. Tabletes nupirko sau pavartoti, o neplatinti. Voką su maišeliais ir tabletėmis įkišo į savo striukės kišenę. Po mokslų jį pasiėmė sutuoktinė ir jiedu nuvažiavo prie „KFC“. Vokas su tabletėmis visą laiką gulėjo jo striukės kišenėje. Apie įvykį prie „KFC“ yra davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu, todėl neturi ką papildyti. Kai kartu su sutuoktine spruko nuo juos persekiojančio automobilio BMW, sėdint jų automobilio VW Jetta salone, išėmė iš savo striukės kišenės voką su tabletėmis. Iš voko išėmė polietileninį maišelį, kuriame buvo kitas maišelis su 10 vnt. tablečių. Jis išėmė maišelį su tabletėmis iš kito maišelio ir jį numetė kažkur automobilio salone, nes jis buvo tuščias. Iš pradžių norėjo tabletes išmesti, tačiau persigalvojo. Tada maišelį su tabletėmis įdėjo atgal į voką, o voką įdėjo į savo apatinius. Kodėl taip padarė, negali nurodyti. 2023 m. spalio 31 d. policijos pareigūnams atliekant jo kūno apžiūrą tarnybinio automobilio salone ir suradus voką su tabletėmis bei pareigūnams paklausius, kas tai yra, jis išsigando, kad jį pasodins į kalėjimą, todėl pasakė, kad tai ne jo, o vaikino vardu A. Taip pasakė spontaniškai, tai buvo jo gynybinė reakcija. Tuo metu jo sutuoktinė R. buvo šalia, be to, ji buvo nėščia, todėl labai bijojo dėl jos reakcijos ir kaip tai atsilieps jos sveikatai bei jų būsimam vaikui. Iš tikrųjų su jokiu vaikinu vardu A. tą dieną susitikęs nebuvo ir tas vokas su tabletėmis jokiam A. nepriklauso. Dėl vaizdo įrašo prie „KFC“ parodė, kad po 2023 m. spalio 31 d. įvykio kreipėsi į „KFC“ darbuotoją, su kuriuo peržiūrėjo tos dienos vaizdo įrašą ir jis savo mobilaus ryšio telefonu nuo monitoriaus nufilmavo šį vaizdo įrašą, o vėliau pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Dėl tablečių laikymo labai gailisi, pasižada daugiau taip nesielgti. Tabletes pirko tik savo vartojimui. Sutinka, kad procesas byloje pasibaigtų teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 178-180).

2023 m. spalio 31 d. liudytoju apklaustas N. S. parodė, kad 2023 m. spalio 31 d., maždaug 19.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jis kartus su savo draugu važiavo namo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu pastebėjo, kai jam nepažįstamas asmuo pradėjo bėgioti paskui kitą jam nepažįstamą asmenį kelio važiuojamoje dalyje ir laikė kažką rankose. Jo (liudytojo) draugas sustabdė automobilį, nes pastebėjo kitą atbulomis važiuojantį automobilį VW Jetta, kuriuo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atsitrenkė į juos. Jiedu išlipo iš automobilio ir pasibeldė į minėto automobilio langą. Automobilį vairavo moteris, kuriai pasakė, kad ji atsitrenkė į jų BMW automobilį, bet ji staigiai uždarė automobilio langą. Tada asmuo, kuris bėgiojo paskui kažkokį vyrą, priėjo prie jo ir iš daiktą panašų į ginklą nutaikė į jį (liudytoją). Pajuto realų pavojų ir išsigando, kad grasinimai gali būti įgyvendinti, todėl staiga atsitraukė. Pradėjo garsiai šaukti ir kvieti policiją. Tuo metu automobilis VW Jetta pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Vyras, kuris laikė daiktą panašų į ginklą pradėjo bėgti ir pasivijęs VW Jetta sėdo į jį. Kartu su draugu pradėjo važiuoti jiems iš paskos. Visą kelią telefonu bendravo su policijos pareigūnais, kol galiausiai atvyko iki (duomenys neskelbtini). Į šią vietą taip pat atvyko policijos pareigūnais (t. 1, b. l. 9-10).

2024 m. rugsėjo 18 d. liudytoju apklaustas T. T. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ajame poskyryje, specialisto pareigose. 2023 m. spalio 31 d. dirbo kartu su specialistu E. M. Darbo metu, apie 19.30 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Ukmergės gatve šalinasi mergina su automobiliu VW Jetta, kuri kliudė pranešėjo automobilį ir pranešėjas važiuoja šiam automobiliui iš paskos. Visą laiką per radijo ryšio priemonę girdėjo pranešimus, kokiu keliu važiuoja abu automobiliai. Pagal pranešimus atvažiavo prie Bendrojo pagalbos centro pastato, kuris randasi (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tuo metu ten jau buvo privažiavęs kitas policijos ekipažas. Taip pat stovėjo automobilis VW Jetta, valstybinių numerių neprisimena, atokiau stovėjo automobilis BMW. Jiems išlipus iš automobilio kolegos iš kito policijos ekipažo paaiškino, kad automobilį vairavo jauna moteris, šalia sėdėjo vaikinas. Šių asmenų vardų ir pavardžių dabar neprisimena. Šiek tiek atokiau stovėjo du jaunuoliai. Kolegų ekipažas baiginėjo tarnybą, todėl įvykį perdavė jiems. Būnant įvykio vietoje atlikta automobilio apžiūra, kurios metu automobilio priekinėje dešinėje keleivio pusėje ant kilimėlio gulėjo daiktas panašus į ginklą, šalia jo gulėjo jo pakuotė (dėžutė), kurios viduje gulėjo 3 vnt. sidabrinės spalvos balionėlių. Automobilio priekinėje dešinėje keleivio pusėje, daiktadėžėje, rastas peilis su juoda rankena ir juodu dėklu. Ant automobilio galinės sėdynės gulėjo juodos spalvos rankinė, kurioje buvo rastas daiktas panašus į granatą, kurios viduje buvo biri kristalinė medžiaga. Tada nuspręsta atlikti automobilio VW Jetta keleivio dalinę apžiūrą. Apžiūros metu vaikino priekinėje kelnių kišenėje rastas permatomas užspaudžiamas plastikinis maišelis, kurio viduje buvo neaiškios kilmės medžiagos pėdsakai. Asmeniui atliekant dalinę apžiūrą, vyriškis pradėjo jaudintis, todėl jo paprašyta įlipti į tarnybinio automobilio saloną bei paprašyta nusiimti kelnes. Vaikinui nusiėmus kelnes, pastebėta, kad kažkoks daiktas įdėtas į apatinius. Paprašius asmeniui atitraukti apatinius, asmuo ištraukė iš apatinių šviesiai rudos spalvos popierinį maišelį, kuriame buvo įdėtas permatomas plastikinis užspaudžiamas maišelis, kuriame buvo 10 vnt. rožinės spalvos tablečių. Su kolega paklausė jaunuolio, kas yra maišelyje, bet jis atsakė, kad nežino, nes ten turėjo būti pinigai. Kai paklausė iš kur jis turi tą maišelį, jaunuolis atsakė, kad davė tas vaikinas vardu A., kuriam pardavė telefoną. Taip pat buvo priėjęs prie dviejų vaikinų, kurie važiavo automobiliu BMW. Šių vaikinų vardų ir pavardžių neprisimena. Jie paaiškino, kad po 19.00 val. jie važiavo automobiliu BMW aikštelėje nuo prekybos centro „M.“ pro kavinę „KFC“. Tuo metu aikštelėje, kelio važiuojamojoje dalyje, vienas paskui kitą bėgiojo du jaunuoliai, vienas iš kurių buvo automobilio VW Jetta keleivis, kuris rankoje kažką laikė. Automobiliui BMW pristabdžius, iš aikštelės atbulai pradėjo važiuoti automobilis VW Jetta, kuris kliudė jų automobilį. Anot jaunuolių, jie sustojo, išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie automobilio VW Jetta. Tada jie pamatė, kad už vairo sėdi panelė. Jie bandė jai paaiškinti, kad ji kliudė jų automobilį. Anot jaunuolių, tuo metu prie jų pribėgo vienas iš tų jaunuolių, kuris vėliau šalinosi automobiliu VW Jetta kartu su panele ir šaukė, kad ji nieko nekliudė. Vienas iš pranešėjų buvo atsistojęs prieš automobilio VW Jetta variklio dangtį, kad vairuotoja nepasišalintų iš įvykio vietos. Automobilio VW Jetta keleivis bandė nukreipti pranešėjų dėmesį, lakstė aplink automobilius, šaukė: „kur, kur, parodykit, kur ji atsitrenkė“. Anot pranešėjų, vienu momentu automobilio VW Jetta keleivis atsistojęs prieš automobilį kažką traukė iš kišenės taikydamasis į vieną iš pranešėjų. Tada kitas iš pranešėjų apgynė savo draugą ir sudavė automobilio VW Jetta keleiviui smūgį į galvą. Anot pranešėjų, jie pradėjo šaukti: „kvieskit policiją“. Pranešėjai taip pat paaiškino, kad ir kitas vaikinas, kuriam iš paskos bėgiojo automobilio VW Jetta keleivis irgi pribėgo prie jų ir kai jie pradėjo šaukti: „kvieskit policiją“, tas jaunuolis rinko savo telefone pagalbos numerį. Tuo metu automobilis VW Jetta apvažiavo jų automobilį BMW ir pradėjo šalintis, išvažiuodamas iš aikštelės. Tada pranešėjai atsisėdo į automobilį BMW norėdami vytis automobilį VW Jetta. Anot jų, jiems atsisėdus į savo automobilį BMW, kitas jaunuolis su telefonu šoko pas juos į automobilį ir dar jie kalbėjo su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi iš jo telefono, kol telefonas neišsikrovė. Pareiškėjai nurodė, kad automobilio VW Jetta keleivis pamatęs, kad automobilis VW Jetta išvažiavo, nubėgo per veją link automobilio VW Jetta ir įsėdo į automobilio saloną jau sankryžoje. Pranešėjai vijosi automobilį VW Jetta. Kartu su kolega vizualiai apžiūrėjo automobilių VW Jetta ir BMW kėbulus, ant kurių matėsi nežymūs įbrėžimai. Automobilio VW Jetta vairuotoja ir automobilio BMW vairuotojas vietoje užpildė eismo įvykio deklaraciją, vienas kitam pretenzijų neturėjo. Automobilio VW Jetta keleivis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS (t. 2, b. l. 94-96).

2023 m. spalio 31 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir joje stovintis automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atlikus automobilio apžiūrą, buvo paimtas: 1) ginklas Nr. 48NRS1182; 2) peilis su dėklu; 3) daiktas, panašus į granatą, kurio viduje biri kristalinė medžiaga; 4) ginklo dėžė „Pellet revolver“ su 3 vnt. balionėlių ir 5) 7 vnt. šovinių (t. 1, b. l. 5-8).

2024 m. kovo 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiūra, kuriame vaikinas praneša apie į jo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkusi automobilį VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris paliko įvykio vietą. Pranešėjas važiuoja jam iš paskos ir praneša apie jo buvimo vietą (t. 1, b. l. 200-204).

2024 m. liepos 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo ryšio telefonų „Samsung S23“ bei „Xiaomi Redmi 9A“ apžiūra, kurioje jokių tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (t. 2, b. l. 58-60).

2024 m. liepos 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūno kūno kameros nufilmuoto vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20231031-193449UTC+0200“ apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai aptiko VW Jetta automobilyje paliktą daiktą panašų į šaunamąjį ginklą ir peilį. Vaizdo įraše taip pat užfiksuotas G. R. apžiūros metu rastas paketas su galimai narkotinėmis medžiagomis (t. 2, b. l. 61-70).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. gegužės 8 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad 1) gelsvos spalvos kristalų iš juodos-mėlynos spalvos granatos imitacijos talpos (Vokas „Pakuotė Nr. 3“) sudėtyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta; 2) gelsvos spalvos miltelių iš permatomo plastikinio užspaudžiamo maišelio su raudonos spalvos juostele (Vokas Nr. 2) sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų; 3) 10 vnt. rožinės spalvos tablečių iš rudos spalvos voke esančio permatomo plastikinio užspaudžiamo maišelio su baltos spalvos juostele (Vokas Nr. 4) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 1,463 g., 4) tirti pateiktose G. R. rankų nuoplovose (Vokas Nr. 1) narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta (t. 2, b. l. 13-17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 3167/2023(01) nurodyta, kad G. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Šlapime amfetaminų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, opiatų nerasta (t. 1, b. l. 162).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. vasario 7 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos, 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis revolveris „GLETCHER NGT RF“ Nr. 48NRS1182, skirtas šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis pneumatinis revolveris yra D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas (sviedinio kinetinė energija yra tarp 2,5 J ir 7,5 J). Tirti pateiktas revolveris tinkamas šaudyti. Kartu su revolveriu pateikti 7 vnt. į būgnelio kameras įdedamų įdėklų, kurie užduotyje pavadinti „šoviniais“, skirtų 4,5 mm (.177) kalibro kulkoms įstatyti, bei juose esančios 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams ginklams skirtos kulkos, nėra šaudmenys. Minėti įdėklai tinka naudoti tirti pateiktame pneumatiniame revolveryje (t. 1, b. l. 181-186).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 259 straipsni 1 dalyje nustato baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad šio straipsnio saugoma vertybė – narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų disponavimo tvarka, kuri gali būti pažeista alternatyviomis veikomis, o būtent, neteisėtu narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų – gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ir siuntimu. BK 269 straipsnio 1 dalis apibrėžia nusikalstamos veikos dalyko požymį – tai medžiagos, kurios yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. BK 259 straipsnio 1 dalies sudėtis priskiriama formaliųjų sudėčių grupei, todėl padarinių ir priežastinio ryšio požymiai nenustatomi. BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalies sudėtys, o taip pat 260 straipsnio 3 dalies sudėtis diferencijuoja asmenų atsakomybę pagal narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų nedideli, paprastą ir labai didelį kiekį, todėl sprendžiant klausimą dėl inkriminuojamo straipsnio vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų. Šiam nusikaltimui būdinga tiesioginė tyčia suponuoja kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti.

Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini liečiamais, leistinais ir patikimais įrodymais, tarp jų: kaltinamojo G. R. duoti parodymai, taip pat liudytojo T. T. ir E. M. duoti parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, 2024 m. gegužės 8 d. specialisto išvada, kūno kamerų vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai, priėjo išvados, kad kaltinamasis G. R. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką prokuroro pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad G. R. nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2023 m. spalio 31 d. 20 val. neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – 1,463 g MDMA, kol šias medžiagas G. R. dalinės apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Rastų psichotropinių medžiagų kiekis neženkliai viršija minėtoje rekomendacijoje nustatytą nedidelį kiekį, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo G. R. padaryta veika atitinka objektyviuosius BK 259 straipsnio 1 dalies sudėties požymius.

Byloje nustatytos įvykio aplinkybės, o taip pat pačio kaltinamojo G. R. duoti parodymai patvirtina, kad jis veikė tiesioginė tyčia. Tiriamo įvykio metu jis suprato, kad neteisėtai disponuoja psichotropinėmis medžiagomis, dėl ko prieš policijos pareigūnų atliktą apžiūrą paslėpė jas savo apatiniuose ir norėjo taip veikti. Byloje nėra jokių įrodymų liudijančių apie tai, kad G. R. norėjo išplatinti turėtas narkotines medžiagas, todėl teismas sprendžia, kad kaltinsis disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti arba kitaip platinti.

Taigi, atsižvelgdamas į byloje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, teismas konstatuoja, kad G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir skirtinos bausmės

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra nustatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y.: 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos; 2) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 3) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

Įstatymų leidėjas BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustato alternatyvias bausmės rūšis, o būtent: bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki dviejų metų. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, dėl žemiau išdėstytų motyvų, G. R. turi būti paskirta su laisvės atėmimo nesusijusi bausmė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. R. 2024 m. spalio 28 d. informuotas apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 181-184). Kaltinamasis sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomai bausmės rūšiai neprieštaravo, tačiau prašė sumažinti jos dydį ir išdėstyti jos vykdymą 2 metų laikotarpyje (t. 2, b. l. 185-191). Baudžiamojo proceso metu žalos ir nuo kaltinamojo G. R. nukentėjusiųjų asmenų nenustatyta. Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaida ir byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje taip pat neretai pažymima, kad skiriant bausmę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į BK 41 straipsnio 2 dalį, t. y., ar veiką padariusiam asmeniui skirtina bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Įvertinus nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad kaltinamasis G. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris neišsiskiria dideliu pavojingumo laipsniu. Byloje nustatyta, kad veika realizuota tiesioginę tyčia. Registrų duomenimis G. R. anksčiau teistas. Pažymėtina, kad paskutinis teistumas taip pat yra susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis be tikslo jas platinti (t. 2, b. l. 124-129). G. R. yra baustas administracine tvarka už skirtingo pobūdžio KET pažeidimus, didžioji dalis baudų yra apmokėtos (t. 2, b. l. 132-139). Sodros duomenimis G. R. nuo dirba UAB „E.“ ir MB „B.“, o taip pat vykdo individualią veiklą. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vieta, yra vedęs ir augina mažametį vaiką. Savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau išnagrinėtą nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, kas pripažintina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taigi, įvertinęs bendrąsias ir specialiąsias BK VIII skyriuje (54-66 straipsniai) įtvirtintas bausmių skyrimo taisykles, o taip pat atsižvelgdamas į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirti, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma paskirti bausmės rūšis ir jos dydis – 63 MGL dydžio (3 150 Eur) bauda – yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui ir kaltinamojo asmenybei, todėl skirti švelnesnę bausmės rūšį ir (ar) jos dydi iš esmės nėra jokio pagrindo.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y., iki 42 MGL (2 100 Eur). Be to, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, teismas į paskirtą bausmę įskaito vieną dieną išbūtą laikinajame sulaikyme (nuo 2023 m. spalio 31 d. 20 val. iki 2023 m. lapkričio 1 d. 9.20 val.) prilyginant ją įvykdytai 2 MGL dydžio (100 Eur) baudai.

Kaltinamajam G. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y.: 1) vokas Nr. 1 su G. R. rankų nuoplovomis; 2) vokas Nr. 2 su tuščiu užspaudžiamu maišeliu; 3) vokas Nr. 4 su rudos spalvos voku, kuriame yra tuščias užspaudžiamas maišelis ir užspaudžiamas maišelis su nenarkotine medžiaga (15,073 g), kurie perduoti saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 63 MGL dydžio (3 150 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 42 MGL dydžio (2 100 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, įskaityti į G. R. paskirtą bausmę vieną dieną išbūtą laikinajame sulaikyme (nuo 2023 m. spalio 31 d. 20.00 val. iki 2023 m. lapkričio 1 d. 09.20 val.) prilyginant ją įvykdytai 2 MGL dydžio (100 Eur) baudai ir skirti jam galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

G. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktus: 1) vokas Nr. 1 su G. R. rankų nuoplovomis; 2) vokas Nr. 2 su tuščiu užspaudžiamu maišeliu; 3) vokas Nr. 4 su rudos spalvos voku, kuriame yra tuščias užspaudžiamas maišelis bei užspaudžiamas maišelis su nenarkotine medžiaga (15,073 g), kurie perduoti saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius – sunaikintini baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

1. 2 000 Eur (dvejų tūkstančių eurų) baudą per 24 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi sumokėti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-3573-1218/2024 ir įmokos kodą 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

7. Tuo atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.