- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-09-08
- Bylos Nr.
- A5.-4-749/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00366-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. V.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant R. Š., I. Ž., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. V., jo atstovui advokatui D. T., nukentėjusiajam A. P., jo atstovei advokatei I. R., institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovui D. R., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, neteistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) G. V. administracinio nusižengimo protokolas 2020 m. rugsėjo 1 d. surašytas už tai, kad jis, būdamas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininku, neužtikrino, kad A. P. laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2020 m. vasario mėn., D. B. laikotarpiu nuo 2000 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.; nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d.; nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d.; nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2020 m. vasario mėn. bei G. M. 2014 metais būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su jais darbo sutartį, įteikus jiems antrą darbo sutarties egzempliorių ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV apie jo priėmimą į darbą, todėl A. P., D. B. ir G. M. darbas laikomas nelegaliu darbu ir tuo G. V. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog A. P. 2020-07-20 raštu ir žodžiu paaiškino, kad dėl darbininko darbo G. V. individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ tarėsi su įmonės savininku G. V., įmonėje dirbo nuo 2000 m. iki 2020 m. vasario pradžios. Taip pat sutarė, kad gamins plastmasės dirbinius pagal užsakymus, už darbą jam bus mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, skaičiuojant už pagamintos produkcijos vienetus. Paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2018 m. sausio 12 d., išmokant A. P. 435,50 Eur. Taip pat paaiškino, kad darbus atlikdavo skirtingose patalpose, kartu su juo dirbo D. B. ir G. M.. Verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos šiai veiklai neturi. Patikrinimo metu nustatyta, G. V. apie A. P. darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) nuo 2000 m. iki 2020 m. vasario mėn. nebuvo pranešęs.
Taip pat protokole nurodyta, jog D. B. 2020-07-20 raštu ir žodžiu paaiškino, kad dėl darbininko darbo G. V. individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ tarėsi su įmonės savininku G. V., įmonėje su pertraukomis dirbo nuo 2000 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. vasario pradžios. Taip pat sutarė, kad gamins plastmasės gaminius pagal užsakymus, už darbą jam bus mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, skaičiuojant už pagamintos produkcijos vienetus. Paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2017 m. gruodžio 22 d., išmokant grynais. Taip pat jis paaiškino, kad darbus atlikdavo skirtingose patalpose, kartu su juo dirbo A. P. ir G. M.. Verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos šiai veiklai neturi. Patikrinimo metu nustatyta, kad G. V. apie D. B. darbą VSDFV nuo 2000 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d., nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d., nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. ir nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2020 m. vasario mėn. nebuvo pranešęs. Su D. B. 2013 m. ir 2017 m. atitinkamais laikotarpiais buvo sudarytos darbo sutartys.
Protokole nurodyta, jog G. M. 2020-07-20 raštu ir žodžiu paaiškino, kad dėl darbo G. V. individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ tarėsi asmeniškai su įmonės savininku G. V., įmonėje dirbo 2014 m. Taip pat paaiškino, kad 2014 m. jos darbo metu G. V. individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ kartu su ja dirbo A. P. ir D. B.. Patikrinimo metu nustatyta, kad G. V. apie G. M. darbą VSDFV 2014 m. nebuvo pranešęs.
Protokole nurodyta, jog A. P., D. B. ir G. M. dirbtas darbas turi Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatyme nustatytus straipsnių nustatytus darbo sutarties požymius: darbuotojai buvo susitarę dėl darbovietės, dėl darbo vietos, dėl atlyginimo, darbo funkcijų ir jos faktiškai buvo vykdomos, dirbo paklusdami įmonėje nustatytai darbo tvarkai, už atliekamą darbą jiems buvo žadama mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, dirbo G. V. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Todėl A. P., D. B. ir G. M. darbas laikomas nelegaliu darbu ir tuo G. V. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.
Institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovas D. R. palaikė administracinį kaltinimą G. V., prašė jį nubausti pagal pateiktą kaltinimą, nurodytą administracinio nusižengimo protokole. Mano, jog G. V. kaltė dėl nelegalaus darbo įrodyta byloje ištirtais įrodymais: nukentėjusiojo A. P., liudytojų D. B., G. M. bei kitų parodymais, bylos rašytine medžiaga.
Nukentėjusysis A. P. palaikė kaltinimą, perduodamas teises į pasisakymą dėl veikos savo atstovui. Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo (800 Eur, 2 t., 4-7, 64, 65 b.l.) jokio prašymo nepareiškė.
Nukentėjusiojo A. P. įgaliota atstovė advokatė I. R. prašė patvirtinti 2020-09-01 surašytą administracinio nusižengimo protokolą pilnoje apimtyje ir nubausti G. V. pagal ANK 95 str. 1 d. pačia didžiausia bauda, nes jis kaltės nepripažįsta, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Priteisti iš G. V. nukentėjusiajam A. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas (atstovui sumokėtą honorarą) advokatė neprašė.
Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atstovas advokatas D. T. prašė prieš G. V. pradėtą administracinį procesą nutraukti, nes nėra nusižengimo sudėties.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V. teismo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo pagal ANK 95 str. 1 d. nepripažino visiškai. Jis parodė, kad jo įmonė įkurta nuo 1990 metų. Gamindavo lietpalčius, maišus. Visada dirbo legaliai, pateikęs informaciją VMI. Iki 2007 metų - kol įregistravo individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, jo veikla buvo vykdoma lygiai taip pat, tik įmonė vadinosi „G. V. įmonė“, vėliau tiesiog pakeitė pavadinimą. Paaiškino, kad A. P. dirbo savarankiškai, pas jį niekada nedirbo. Jie buvo kaip partneriai – A. P. gamina ir parduoda savo produkciją savarankiškai, o jis (G. V.) iš A. P. yra tik pirkęs kai kurias prekes (plastmasines rankenas, segtukus ir kitas prekes) ir viskas. Yra sutartys, pagal kurias iš jo pirko prekes. A. P. tiesiog jį apšmeižė. A. P. niekada pas jį įmonėje nedirbo. Jis vykdo savarankišką individualią veiklą, teikia įmonėms įvairias paslaugas. Kai reikėdavo prekių, rankenėlių, iš A. P. pagal sutartis viską nusipirkdavo. A. P. turi savo presą, savo elektrą, dirba sau, (duomenys neskelbtini) kaime nuomojosi patalpas, paskui 2010 metus išsinuomojo patalpas prie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kaime. A. P. pas jį tikrai niekada nedirbo, iš jo buvo tik perkamos prekės pagal sutartis. Pastovaus prekių tiekimo iš nukentėjusiojo nebuvo. Pirkimų sutartys buvo momentinės, tik tam kartui kiek prekių reikia, tiek užsisako, sumoka už jas pinigus ir viskas. Be to, kiekvienais metais šias sutartis deklaruoja VMI, nes perka iš fizinio asmens, VMI deklaraciją teikia vasario mėn. kiekvienais metais. Visi įrenginiai, su kurias dirbo A. P., priklausė jam pačiam, o jis (G. V.) savo įmonėje turi tik plėvelės pūtimo aparatą ir su juo dirba. Segtukus, kurių jam reikėdavo, gamina ir šiandien kokios 4 įmonėms. Tuos segtukus gamina UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pats tų segtukų niekada negamino, nuveždavo savo formą, savo žaliavą ir jam pagamindavo, o žmona nulaupydavo/nukarpydavo. A. P. pas jį prie plėvelės pūtimo aparato niekada nedirbo. Jis pats prie to aparato dirbo, pats prie to aparato stovėdavo. Pats pūsdavo iki praėjusių metų rugsėjo mėn. A. P. pažįsta nuo 1990 m. kaip plastmasės gaminių gamintoją. Su juo jį sieja komerciniai santykiai, t.y. kai jam reikia iš jo prekių, jis nuvažiuoja, nusiperka. Nesupranta, kodėl A. P. jį šmeižia. A. P. (duomenys neskelbtini) patalpas nuomojosi iš A. K.. A. P. jam nuomos mokesčio jokio nemokėjo. Tomis patalpomis, kur dirbo A. P., naudojosi tik jis pats. Jokių pinigų, apart tų, kur mokėta buvo pagal sutartis, jis A. P. nėra mokėjęs. Patalpos, kuriose dirbo ir kurias nuomojosi A. P., nuo G. V. buvo atitvertos siena, bet buvo galima judėti iš vienos patalpos į kitą (patalpos buvo praeinamos). Elektros tiekimo sutartis yra G. V. vardu, pas A. P. buvo atskiras elektros skaitiklis ir už savo sunaudotą elektrą mokėti turėjo jis pats, nors skaitiklis ir nebuvo oficialiai „priduotas“, skaitiklį vietinei kontrolei pastatė pastato savininkas A. K.. Žino, kad jis (A. P.) turėjo didelių skolų už elektrą, nes nemokėjo mokesčių maždaug nuo 2018 m. (gali būti, kad susidarė 3000 Eur skola, skolos dydį paskaičiavo įvertinęs sunaudotos elektros kiekį ir kainą už vieną kilovatvalandę), todėl turėjo išsikelti iš patalpų (duomenys neskelbtini). Jis A. P. paprašė, kad šis susimokėtų už elektrą. Kodėl A. P. „užkliuvo“ jo įmonė, nesupranta, nes A. P. pas jį tikrai niekada nedirbo. Už visas prekes pagal sutartis jis yra sumokėjęs, jokių skolų A. P. neturi. A. P. į darbą niekada nėra vežęs. Transporto priemones, kurių numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (autobusiukai, su kuriais gali vežti iki 1,5 t.) jis nuomojasi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuomojasi jau kokius 5 ar 7 metus, tiksliai nepamena. A. P. vežė priduoti atliekas su šiais autobusiukais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūtį, rugsėjį, spalį, nes jeigu žmogus paprašė, tai kodėl nenuvežti, jis nemato čia nieko blogo. Jo veikloje susikaupusias atliekas jis pats priduoda ir viskas. Ar IĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra vežusi kada nors atliekas priduoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nepamena, atsakyti negali. A. P. dabar dirba adresu (duomenys neskelbtini), spausdina plastmasės gaminius. Pas A. P. dirba ir kiti žmonės. Jis A. P. niekada nėra nurodęs, kokiomis darbo valandomis šis turėtų dirbti, jokios kontrolės jo darbo nevykdė, darbo grafiko nenustatinėjo. Jo ir A. P. net darbo pobūdis buvo skirtingas. Jis dirbo savo, o A. P. savo darbą. Jis parašė Darbo inspekcijai skundą dėl A. P., nes šis jau labai daug metų vykdo individualią veiklą, neturėdamas individualios veiklos pažymėjimo. Skundu siekė teisingumo, norėjo įrodyti, kad A. P. virš 20 metų ta veikla užsiima.
Dėl D. B. kaltės taip pat nepripažįsta. Parodė, kad D. B. pas jį dirbo pagal darbo sutartis. Dirbo ne pastoviai, o momentais, kai „neužgerdavo“. B. gamino lietpalčius. Jis dirbo (duomenys neskelbtini). garaže. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turi dvi patalpas – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) garažas. (duomenys neskelbtini) buvo vykdoma veikla su plėvelės pūtimu (maldavo plastmasę ir pūsdavo plėvelę). Pučiant plėvelę, įmonėms pakuotė buvo daroma. Prie plėvelės pūtimo aparato reikia tik vieno žmogaus, dėl to jis pats prie jo ir dirbdavo, viską pats vienas iki galutinio gaminio ir gamindavo.
Dėl G. M. kaltės taip pat nepripažįsta, parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie plėvelės, įmonė yra „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Ta įmonė su juo niekuo nesusijusi, D. M. taip pat. Toje įmonėje ji dirba po 12 valandų, nesupranta kodėl sako, kad ji dirba pas jį. ANK protokolas surašytas neteisingai, jis nepadarė jokio pažeidimo. G. M. žino, pažįsta, nes ji yra D. B. sugyventinė, nieko bendro su jais neturi. Ji pas jį antrinės žaliavos rūšiavimo funkcijų neatliko, pas jį niekada nėra dirbusi.
Nukentėjusysis A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad visą tą laiką apie 20-25 metus jis su G. V. bendravo ir pas jį dirbo. Pas G. V. dirbo daug žmonių, gamindavo juodus maišus, lietpalčius ir kt., vieni kaldavo rankenas, kiti dėdavo dugnus, o jis pats asmeniškai su G. V. duota forma gamindavo „sages“ lietpalčiams, gamindavo tik jam, niekam kitam. Jis iki 2018 m. G. V. jokių pretenzijų neturėjo. Savo jokios įmonės jis niekada neturėjo, nuo tada kai susipažino su G. V. visada jam vienam tik ir dirbo, neturėjo jokių savo patalpų, jokių elektros skaitiklių, viskas buvo G. V.. Visi įrengimai buvo pajungti prie G. V. pagrindinio elektros įvado. Sutarčių jokių su G. V. nesudarinėjo, pateiktuose teismui dokumentuose dėl prekių pirkimo yra padirbti parašai. Nuo 2018 m. jis nebegauna jokio atlyginimo ir jokių pajamų iš G. V., tais metais patalpų šeimininkas pasakė, kad parduoda patalpas ir jiems reikia išsikraustyti. G. V. jo paprašė padirbti dar 2 – 3 mėnesius, kol atlaisvins patalpas, bet tas darbas užsitęsė 2 metus. G. V. jį vežiodavo į darbą, nes jis nei automobilio, nei teisių jį vairuoti neturi. Turi teisę vairuoti, tačiau dokumentas dar seno pavyzdžio. Iš darbo grįždavo arba pakeleivingomis mašinomis, arba G. V. jį parveždavo arba autobusu. G. V. supirkdavo plastmasės atliekas tam, kad įsigyti dokumentus, jam atveždavo vogtą plastmasę, o jis ją legalizuodavo. Jis (A. P.) su žmona A. veždavo su G. V. nuomojamu automobiliu plastmasės atliekas į sąvartyną priduoti. Ten dirbo jo pažįstamas sąvartyno vadovas, kuris pasakydavo kurią valandą ir kada atvežti ir jis su žmona nuveždavo tas atliekas. Tos atliekos buvo grynai iš gamybos, supresuotos, nes jų paskutiniu metu niekas nebeperrinkinėjo. Anksčiau tas atliekas perrinkinėjo ne tik G., bet ir buvo pasamdytos dar kokios 5 moterys. G. V. jas atveždavo į darbą, užrakindavo duris ir palikdavo jas ten visą dieną dirbti. Atliekas vežė ne tik jo žmona, buvo ir daugiau asmenų, nes nebuvo galima su tuo pačiu automobiliu ir tam pačiam asmeniui atvežti daug atliekų, todėl keisdavo G. V. ir automobilius ir žmones, kurie turėdavo nuvežti tas atliekas. A. P. visus gaminius gamindavo tik G. V. - kokias sagas užsakydavo, kokią formą atveždavo, tokias ir gamindavo. Visi įrenginiai yra G. V., jis pats (G. V.) pasigamindavo formą ir jam paduodavo. Jis ant jokių sutarčių parašų tikrai nėra dėjęs. G. V. jam kenkia, prieš kažkur mėnesį laiko G. V. atvažiavo pas jį ir paprašė pagaminti sagyčių lietpalčiams, žadėjo surašyti pirkimo pardavimo sutartį, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) gatvę, pats uždėjo formą, iki pietų pabuvo ir išvažiavo paimti sutarties, o apie septintą valandą atvažiavo Darbo inspekcija su policija ir surašė jam (A. P.) protokolą už neregistruotą veiklą, nors iš tikrųjų G. V. nelegaliai jis dirbo. Šiuo metu jis niekur nedirba. Pagal administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą jis susimokėjo baudą. Nors to protokolo nepripažino, ant jo nepasirašė, aiškino, kad prieš G. V. yra byla, jam tą protokolą vis tiek atsiuntė ir teko susimokėti. G. V. jį „pakišo“. Po to jis turėjo pareiti pėsčiomis namo, nes G. V. jį nuvežė ir paliko. Per jį patyrė 190 Eur žalos. (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, yra įmonė, kuri priklauso jo vaikystės draugui. Šiuo metu jis niekuo neužsiima, gauna neįgalumo pensiją. Kadangi G. V. reikėjo dokumentų dėl plastmasės, jis parašydavo sutartis, kad G. V. iš jo (A. P.) perka gaminius iš A. P. priklausančios plastmasės, nors jis niekada jokios plastmasės neturėjo. Paskutinį kartą pinigus iš G. V. gavo 2018 metais, nors dirbo iki 2020 metų, nėra sudaręs jokių sutarčių. Pas G. V. pradėjo dirbti dar prieš 2000 m. Ranką susižalojo pats su presu, dar pas G. V. dirbti nebuvo pradėjęs. Kažkur trumpai yra oficialiai įsidarbinęs. Kadangi turi neįgalumą ir nereikėjo mokėti ligonių kasai, niekada nekilo mintis, ar jis yra registruotas kaip darbuotojas. Darbo stažas jam pagal neįgalumą „eina“. Iš G. V. atlyginimą gaudavo kartais kas mėnesį, kartais kas du. Kada turėdavo pinigų, tada ir sumokėdavo. Duodavo pasirašyti ant tokio lapuko, kad sumokėdavo pinigus. Visada gaudavo grynais pinigais, išskyrus vieną kartą 2018 metais, kai pavedimą gavo į banko sąskaitą. G. V. kartais atvesdavo žmogų pas jį dirbti, „atseit“ kad tas žmogus dirba ne pas G. V. o pas jį (A. P.). G. V. jam paduodavo pinigus ir liepdavo tam žmogui sumokėti, taip norėdavo išvengti mokesčių. Būdavo tokių vienadienių darbuotojų, jie padirbdavo vieną dieną ir iš karto jiems sumokėti reikėdavo. G. V. sakydavo tam žmogui, kad „pas A. dirbi“. Jis (A. P.) po darbo valandų tiems darbuotojams sumokėdavo iš G. V. paliktų pinigų. Pinigus duodavo grynais, tie žmonės niekur nepasirašydavo. Į sandėlį buvo du įėjimai, abu būdavo su spynomis, kad niekas iš pašalinių negalėtų užeiti, niekas niekada nebuvo atėję jų patikrinti. Elektros skaitiklis buvo lauke ant stulpo. Tiems, kurie atvažiodavo pas G. V. dirbti, net neleisdavo prie pastato statyti arti automobilių, jie įeidavo per vienas duris, tada kitas užrakindavo ir taip dirbdavo, bijodavo patikrinimų. Daugiau asmenų IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo. Dirbo toks A. prie lietpalčių. Mano, kad G. V. apsimoka įdarbinti nelegalius asmenis, nes jam nereikia mokesčių valstybei mokėti. Darbo valandos buvo nustatytos, jį pasiimdavo paskutiniu metu 07.30 val. ir dirbdavo po 12, po 16 ar po 14 valandų, būdavo nustatyti kiekiai, kiek reikia padaryti, viską nustatydavo G. V., jis direktorius, jis atveždavo žmones ir susakydavo ką turi daryti, pats dirbdavo su popieriais, kur reikėdavo nuvažiuodavo, pavyzdžiui - išvežti sumaltą plastmasę. Darbo valandos nebuvo nustatytos, pradėdavo nuo 8 val. ryto ir dirbdavo tiek, kiek reikėdavo, dirbdavo kasdien ir savaitgaliais, kai reikėdavo, išeigines duodavo. Nesutinka su G. V. parodymais ir paaiškina, kad buvo bendros patalpos, visi įrengimai pajungti ant vieno elektros įvado, kuris priklausė G. V.. Buvo nuomojama dalis patalpų, kur stovėjo presas ir jis buvo su atskiru elektros skaitikliu, bet ta patalpa buvo nuomojama ne jam. Tas skaitiklis buvo skirtas tam žmogui, kuris nuomojosi tą patalpėlę, kuris turėjo savo presą. Jokių 3000 Eur iš jo nebuvo reikalauta, jis pirmą kartą girdi. Visus gaminius darydavo G. V.. Pretenzijų G. V. turi tik nuo 2018 metų, nes nuo tada nebemoka jam atlyginimo, norėtų, kad bent minimali alga būtų išmokėta, nors ir dirbo daug ilgesnes valandas. Nuo 2018 metų negavo pinigų, nes turėjo išsikelti iš tų patalpų (duomenys neskelbtini) ir turėjo prigaminti labai didelį kiekį tos plėvelės ir kol jos nerealizavo, neturėjo iš ko mokėti pinigų. Pas G. V. buvo daug įrengimų: kaitinimo elementas ekstruderis, du presai, trys malūnai ir kiti. Tie įrenginiai daug elektros sunaudodavo. Jis (A. P.) viską, kas su elektra susiję, darydavo, jis tą ekstruderį prižiūrėjo. Jeigu koks aparatas sugesdavo, jis taisydavo, virindavo ką reikėdavo, automatiką taisydavo, automobilius. Jis viską apie tai supranta. Paskutiniu metu jis tik vienas ir dirbdavo. Ir dar atvažiuodavo G. V.. Nuo 2000 m. yra kažkada kalbėjęs su G. V. apie įdarbinimą. G. V. yra žadėjęs sudaryti įdarbinimo sutartį, tačiau vėliau pasakė, kad mokės pinigus pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Bet iki 2020 m. tų sutarčių nebuvo. Per visą tą laikotarpį G. V. buvo jį išleidęs atostogų, tačiau liepdavo atidirbti šeštadieniais, sekmadieniais. Reikėdavo dirbti po 16 valandų, būdavo norma padaryta, kad sumalti reikėdavo kažkur 300 kg. Jis darydavo viską: elektros įvadus, prižiūrėdavo stakles, automatiką visą, pūsdavo plėvelę, ką liepdavo tą ir darydavo. Jam darbo užmokestį turėdavo mokėti už padarytą darbą, būdavo nustatyta norma ir turėdavo ją padaryti. Kartais nakvodavo darbo patalpose, ten būdavo lova. 2018 metais pavedimas atliktas yra tipo alga, ten pavedime parašyta, kad už žaliavą, nors ten paties G. V. žaliava. Po visomis tomis pirkimo-pardavimo sutartimis faktiškai slepiasi jo alga. G. V. taip formindavo jo algą. Plastmasinių rankenų G. V. tikrai nepardavinėjo. Granules, antrinę plastmasę taip pat fiktyviai užrašė, kad perka iš jo, nors viskas ten buvo paties G. V.. Sutartis G. V. surašydavo pats, taip, kad galėtų nusirašyti medžiagas. Kažkur prieš mėnesį, žiemą G. V. prašė jo atsiimti pareiškimą, iškviesdamas policijos pareigūnus ir Darbo inspekciją, bandė jį įbauginti, prie jo namų buvo ir „žulikai“ atvažiavę, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie 14 metų dirbo pas G. V. (duomenys neskelbtini), prieš tai abu kartu dirbo kaime. Kaime privačiame name dirbo, čia yra jau senaties terminas ir daugiau diskutuoti šia tema nenori. G. V. kasdien duodavo skirtingus darbus, kasdien nurodydavo, ką šiandien jis turi padaryti. Dirbdavo G. V. naudai. Visos žaliavos ir viskas buvo G. V.. Ir įranga, ir formos, viskas buvo G. V.. Presas buvo pastatų savininko K. Jam žaliavų nereikėdavo, nes viską duodavo G. V.. (duomenys neskelbtini) gatvėje esanti įranga palikta K. jam (A. P.). Visus gaminius pasiimdavo G. V.. Pagamintą plėvelę veždavo G. V. sandėliuoti, kad nebūtų gamyboje daug gaminių. Su G. V. santykiai visada buvo geri. Nuo 2000 m. iki 2020 m. kažkuriuo laikotarpiu trumpai yra dirbęs kitoje įmonėje konsultantu. Ten reikėdavo stakles pajungti ir panašiai. Bet tuo pačiu metu dirbo ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“, šioje įmonėje dirbo be pertraukos. Dėl sutarčių anksčiau niekur nėra kreipęsis, nes iki šiol jų nebuvo matęs. Tų sutarčių tikrai nepasirašė. Į Jungtines Amerikos Valstijas jis buvo išvykęs trumpam, viskas buvo suderinta su G. V.. Buvo išvažiavęs trumpam, maždaug prieš du metus. Vėliau turėjo tas dienas atidirbti. JAV buvo gal mėnesį, gal du, iki trijų mėnesių, nes ilgiau ten būti negalima. Ten atostogavo. Jis už tą laikotarpį paskui atidirbo. Grįžęs dirbdavo savaitgaliais, kad nebūtų gaminių trūkumo.
D. B. pažįsta, jis pas jį (G. V.) atvažiuodavo. G. V. sakydavo D. B., kad kai jis (A. P.) paleis tokį aparatą granuliuoti plastmasę ir bus daug plastmasės prigranuliuota, tik tada jam sumokės atlyginimą, kadangi jis neturi „atseit“ pinigų. Po metų D. B. jau nebenorėjo dirbti, bet G. V. jį prikalbindavo, sakydavo, kad sumokės ir už praėjusius metus ir už einamus. Žadėjo už gaminį pakelti atlyginimą. Būdavo, kad D. B. „užgeria“ ir prašo G. V. pinigų, o jis liepdavo jam (A. P.) nuvežti D. B. po kokį 10 Eur, tačiau nurašydavo, kad išmokėjo 100 ar 200 Eur, o D. B. sakydavo, kad nurašė pinigus mokesčiams valstybei už jį. D. B. dirbo ne ištisai, būdavo apiforminamas tarpais. D. B. vis tiek dirbdavo, tik tiek, kad nelegaliai. Tačiau būdavo, kad tarpais dirbdavo kažkur kitur, bet savaitgaliais dirbdavo pas G. V..
G. M. rinkdavo plastiką (duomenys neskelbtini). Dirbdavo šeštadieniais, sekmadieniais, kai turėdavo laiko, pasiprašydavo padirbti ir dirbdavo. Tik paskutiniu metu niekas plastiko nebeperrinkdavo, nes tas plastikas buvo supresuotas į „kitkas“ (blokus), ir jį išrinkti buvo didelis darbas, iš tos „kitkos“ gal tik 30 proc. dar geros plastmasės būdavo, o visą kitą veždavo į sąvartyną. Paskutiniu metu neperrinktą „kitką“ veždavo į sąvartyną. G. V. kažkur sutardavo, kad priimtų neperrinktą plastmasę, nes taip sąvartynas nepriimdavo neperrinktos.
A. P. savo atliekų neturėjo, kurias būtų galima išvežti į sąvartyną, visos tos medžiagos buvo G. V.. Kiekiai buvo vežami dideli, bet ant popieriaus mažai užrašyta, ten viską vietoje susitardavo. Tą plastmasę nustumdavo į perrūšiavimo cechą, nes ant kalno plastmasės palikti nebūdavo galima. G. V. ant pridavimo dokumentų įvardindavo ne kaip plastiką, nes neatrūšiuoto ir neperdirbto plastiko priduoti nebūdavo galima.
Liudytoja G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad G. V. pažįsta jau apie 20 metų. G. V. yra prašęs jos pagalbos, kad padėtų jo įmonėje antrinę žaliavą parinkti. Kaip jos sūnaus tėčio draugas, tai padėjo ji kelis kartus, kelis savaitgalius. Negali pasakyti, kad G. V. blogas žmogus, tiesiog jos sūnaus tėčiui ir A. jis buvo nemokus, jais naudojosi. Kada pas jį ji dirbo - neatsimena tiksliai, nes tai būdavo gal į mėnesį kokį kartą, po kelių mėnesių vėl kokį kartą. Ji turėjo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai kai galėdavo, tada ir padėdavo, pas G. V. yra dirbusi kokius 3 kartus, rinko antrinę žaliavą, rūšiuodavo. Nėra kalbėjusi apie darbo sutarties sudarymą. Apie tai nepagalvojo, nes ji ten tik padėjo, kai buvo prašoma pagalbos. Dėl užmokesčio taip pat nieko konkretaus nebuvo suderinę, darbo dienos pabaigoje jis pažiūrėdavo, kiek ji per dieną padarė, ir sumokėdavo tokią sumą, už kurią ji padarė. Atsiskaitė po darbo iš karto. Su ja antrinę žaliavą rinko dar dvi moterys, bet jų nepažįsta. Matė, kad dirbo ir daugiau žmonių, bet jų nepažįsta.
A. P. pažįsta. Jis irgi dirbo pas G. V., kaitindavo granules ir pūsdavo plėvelę ir gamindavo „knopkes“ su presu. A. P. taip pat tvarkydavo ir visokius įrenginius, nes jį kviesdavo ir į (duomenys neskelbtini) garažus, kur dirbdavo D. B.. Suvirindavo, jei kas sulūždavo. (duomenys neskelbtini) ta patalpa buvo tokia įdomi, tas putimo aparatas stovėdavo arčiau šiferinės sienos, o kai toliau paeini, stovėjo kelios staklės. Ceche visada užsirakindavo. Jeigu nori - iš vidaus atsirakini duris ir išeini, o kas lieka - užsirakina duris vėl iš vidaus. A. P. darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jos nuomone, A. P. buvo kaip samdomas darbuotojas, visi klausydavo G. V. duodamų nurodymų. Be A. P., dar matydavo ir kitų asmenų, bet jų nei vardų nei pavardžių nežino. Viskam vadovavo G. V.. Kad A. P. pats kažkokią produkciją vežtųsi ir prekiautų - nematė. Ji suprato, kad G. V. A. P. pasiimdavo ir atsiveždavo į darbą.
D. B. yra buvęs jos draugas, jos vaiko tėtis, su juo šiuo metu nebegyvena. Jis iš tos plėvelės (kurią pūsdavo A. P.) darydavo lietpalčius. Jis dirbdavo (duomenys neskelbtini) garažuose. Dviejų aukštų garažas, jis dirbdavo antrame aukšte. Dirbo ne ištisai, būdavo momentų, kai nedirbdavo. D. B. atlyginimo dalį mokėdavo pavedimu ir dalį grynais (atveždavo ir į namus, ir į sodą). Atlyginimas buvo suderintas pagal lietpalčių vieneto kainą, ji tikslios kainos nežino. Jeigu G. V. nemokėdavo už darbą, D. B. išeidavo iš darbo, susirasdavo kitą darbą, o G. V. jį vėl prikalbindavo padirbti. D. B. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tai būdavo, kad jį ir atleisdavo. G. V. D. B. prisikviesdavo vėl dirbti, pasiūlydamas pavyzdžiui 2 centais daugiau mokėsiantis už gaminį ir pažadėdavo skolą atiduoti kartu su pakeltu atlyginimu. Vieną mėnesį mokėdavo gerai, kitą vėl nemokėdavo, va toks buvo žaidimas. Darbo valandos taip pat įdomios būdavo, leisdavo dirbti tada, kada jis norėdavo, kartais nuo 4 valandų ryto dirbdavo, dirbdavo apie 10 valandų, gal kartais ir daugiau. Forma tame garaže buvo gaminti lietpalčiams, ten reikia lituoti. Ten jis vienas ir dirbdavo. Kartais ji atvažiuodavo pas D. B. į darbą, atveždavo jam pietus, jeigu reikėdavo ji kartu su juo pagamintus lietpalčius veždavo pas G. V. į namus, nes jo žmona kalė į tuos „ploščius“ „knopkes“, tai yra tas, kurias gamino A.. Produkciją (polietileno plėvelės rulonus) iš (duomenys neskelbtini) atveždavo į (duomenys neskelbtini) garažą, o kitą produkciją kur veždavo - nežino.
Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su G. V. mokėsi kartu (duomenys neskelbtini). Kiek žino, G. ir A. buvo bendradarbiai, kažką ten kartu darė, gamino, darė bendrai. A. praėjusias metais jam pasakė, kad reikalingas jo paliudijimas, kad jie kartu dirbo. Papasakojo, kad A. prigamino daug produkcijos ir išvažiavo į JAV ir grįžęs tos produkcijos neberado, kaip buvo - tiksliai nežino. Jam A. pasakojo, kad jam G. V. dėl tos produkcijos padarė nuostolį už 10000 Eur. G. V. žadėjo jam grąžinti tuos pinigus, bet negražino. Pats irgi dirbo pas G. V. ir legaliai, ir truputį nelegaliai. A. P. buvo įformintas pagal sutartis, jis tai girdėjo iš paties A. P., o iš tikrųjų tai nežino, tų dokumentų nėra matęs. O jis (D. B.) tai dirbo, tai nedirbo pas G. V., nes tarpais kai pas jį nedirbdavo, įsidarbindavo kur nors kitur oficialiai. Pripažįsta, kad tai dirbo, tai nedirbo pas G. V., nelegaliai dirbo, kai būdavo sunkūs laikotarpiai, pavyzdžiui 2008 metais, kai buvo krizė, jis dirbo nelegaliai, nes G. V. buvo brangu mokėti už jį mokesčius. Dirbo nelegaliai, nes iš kažko reikėjo gyventi. Dėl darbo valandų susitarę niekada nebuvo, buvo tik suderinę gaminio įkainį – tiek, kiek produktų pagamindavo, tiek atlyginimo ir gaudavo. Atvažiuodavo į darbą kada norėdavo, šeštadienį - sekmadienį dirbdavo, jeigu norėdavo, neturėjo tikslaus darbo grafiko. Tikrai negali būti, kad nuo 2000 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d., nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d., nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. ir nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2020 m. vasario dirbo nelegaliai pas G. V., per ilgi laikotarpiai, buvo ir tokių ir tokių laikotarpių, t.y. ir legalaus ir nelegalaus darbo, buvo ir laikotarpis, kai visai pas jį nedirbo, bet tikrai negali būti, kad tokį ilgą laikotarpį būtų dirbęs nelegaliai. Nežino, iš kur paimtos tokios datos. Tiksliai pats tų datų neatsimena, jokių dokumentų nevedė ir nesižymėjo, nuo kada iki kada tiksliai dirbo. Išvis nebuvo jokių ilgų tarpų, kad jis ten dirbtų, būdavo - padirba kokius metus ir įsidarbina kitur dirbti, tada vėl po kiek laiko grįžta pas G. V.. Tokių ilgų periodų, kaip 13 metų - tikrai nebuvo. Datos neteisingos. Daugiausia pusantrų metų gal yra dirbęs. Nuo 2000 m. pas G. V. su pertraukomis yra dirbęs gal kokius 5 kartus bet tiksliai nežino, pasakyti negali. Tikrai nežino, kiek kartų buvo apiformintas, bet jį formindavo pusei etato. Pirmas įdarbinimas buvo 2013 metais, iki tol nuo 2000 metų nelegaliai yra dirbęs tik porą kartų. Labai tada reikėjo pinigų, o darbų nebuvo, tai G. V. jam padėjo. Tuo metu nuo 2000 m. iki 2013 m., kai kelis kartus dirbo nelegaliai, apie darbo sutartį kalbos nebuvo. A. P. dirbdavo (duomenys neskelbtini) bendrai su G. V., žino, kad vienas turėjo presą, kitas ten maldavo. Ar A. P. visada dirbdavo - nežino. Jis pats dirbo atskirai ir nieko nežino. Jie ten savo darbus dirbdavo. A. P. turėjo savo pusautomatį presą ir spausdavo kniedes. Pas G. V. į namus tekdavo vežti produkciją. Važiuodamas namo, sustodavo pas G. V. ir palikdavo „ploščius“, būdavo kad ir pats pasiimdavo. Jis (A. P.), jeigu sugesdavo kas nors, atvažiuodavo paremontuoti, virindavo. Spausdavo rankenėles. Žino, kad A. P. kažką ir sau dirbo. Dirbo ne vien tik G.. Ar iš to spaudimo turėdavo A. P. sau naudos, tiksliai nežino. Iš pradžių G. V. ir A. P. buvo labai geri draugai, jam buvo labai keista, kai praėjusiais metais A. jo paprašė paliudyti prieš G.. Kai A. atvažiavo, galvojo, kad vėl prašys eiti dirbti, nes jis kaip tik buvo grįžęs iš Olandijos ir neturėjo darbo. A. P. sau spausdavo groteles kažkokias, žino, kad turėjo sutartį su kažkuo sudaręs. Grotelės buvo ventiliacinės. O daugiau nieko nežino. Iš kur žaliavą gaudavo - irgi nežino. G. M. jam niekada nepadėjo, nieko nevežė. Ji pas G. yra dirbusi kažkada vieną vasarą labai trumpai, kai savo darbo mažiau turėjo. Ar kitų žmonių IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbdavo - nežino, negali pasakyti. G. V. ir pats pūsdavo tą plėvelę.
Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad G. V. apie 7.30 val. atvažiuodavo į jos ir jos sutuoktinio A. P. namus ir veždavo jį į darbą, taip pat parveždavo jį namo apie 20 ar 21 valandą. Jį pasiimdavo, nes A. P. neturi pirštų, jam sunku vairuoti. Įvairiai būdavo, kartais ir nepaimdavo. Ar tai nuolatinė praktika vežti į ir iš darbo - nežino. A. P. dirbdavo be išeiginių, nors kartais savaitgaliais ir nedirbdavo, retkarčiais turėdavo išeiginių. Ji pati kartais nuvažiuodavo pas jį į darbą, matydavo, kaip jis pūsdavo plėvelę, granules maldavo, dar kažkokius juodus maišus su rankenomis gamindavo. Kad A. P. pūtė plėvelę, yra pati mačiusi. Plėvelę su viena ranka pūsdavo, nes jam ant tos rankos yra dar nykštys likęs, jis tik 4 pirštų neturi, tai kažkaip su nykščiu prilaikydavo ir pūsdavo. Tikslaus darbo laiko nežino, bet dirbdavo nuo 8 val. ryto iki 8 ar 9 val. vakaro. Taip ilgai dirbdavo, nes sakydavo, kad yra didelis užsakymas. Matydavo tada, kai nuveždavo vyrui valgyti. Dirbdavo (duomenys neskelbtini), patalpos buvo neužrakintos, pašaliniai įeiti galėjo. A. P. jai pasakojo, kad nurodymus, kokius darbus dirbti, duodavo G. V.. Nuvažiavusi, kartais matydavo ir G. V. vaikštantį po patalpas. Ar kitų darbuotojų dirbo, ji nežino, nėra mačiusi. Tose patalpose, kur dirbo vyras, matydavo įrengimų, mano, kad tie įrengimai priklausė G. V.. A. P. pas G. V. dirbo ilgai, daugiau nei 20 metų. Atlyginimą gaudavo grynais pinigais, ne pavedimu. Kaip su juo buvo atsiskaitinėjama, ji nežino. Atlyginimo negavo tik kelis metus. Vyras sakydavo, kad jam žada sumokėti, bet nesumokėdavo. Ji nesidomėdavo, ar vyras pasirašęs yra kokį nors skolos raštelį. Negali patvirtinti ar tikrai vyras negavo jokių pajamų, gal tik jai nesakydavo, tiksliai nežino. Pragyvendavo iš jos minimalaus atlyginimo ir dukra siųsdavo pinigų, nes dirba Vokietijoje. Gyvena nuosavame name apie 17 metų, namą pasistatė, nes pardavė butą, sodą. Ji su vyru kalba mažai, nesidomi jo darbo reikalais, jie yra uždaro būdo žmonės, į vienas kito gyvenimus nesikiša. Ar vyras turėjo su G. V. surašęs darbo sutartį, tiksliai nežino, vyras to niekada nėra minėjęs, o ji ir nesidomėjo. Ar šiuo metu dar A. P. dirba pas G. V. - nežino, jos vyras labai uždaras, jai nieko nepasakoja, bet mano, kad gal jau nebedirba. Ar vyras yra nuomojasi kokias nors patalpas, ar pats vyras yra sudarinėjęs kokius nors sandorius ar vežęs kokias nors prekes - ji nežino. Ar vyras dirbo tik (duomenys neskelbtini) ar ir dar kažkur kitur - ji nežino, nesidomėjo. Dėl kokio dydžio darbo užmokesčio A. P. ir G. V. buvo susitarę - ji nežino. G. V. veždavo atliekas į sąvartyną ir pildydavo jos vardu, fiktyviai nurodydavo, kad ji su krovinine mašina veždavo atliekas, nors ji pati niekada nėra vežusi atliekų į sąvartyną, turi konteinerį prie namų, kurį išveža kiekvieną savaitę, pati niekada nėra vežusi.
Liudytoja I. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra dirbusi pas G. V.. Dirbo be jokios sutarties gal 10 metų atgal, bet tiksliai pasakyti negali, gal ir praėjo daugiau nei 10 metų. Sutarties jai nesiūlė, o ji pati ir neprašė, nes dirbo kitą darbą (duomenys neskelbtini). Ji lydė maišus, dirbo (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone. G. V. jai pasiūlė, ar nenorėtų papildomai pinigėlių užsidirbti, ir ji sutiko. Darbo užmokestį gavo, skoloje G. V. jai neliko. Ji dirbo apie metus laiko, bet tiksliai pasakyti negali, ar tikrai apie metus. Jos darbo laikas buvo įvairus, kada galėdavo, tada ir padirbdavo ar savaitgaliais, ar per šventes, čia jai buvo papildomas darbas, nes turėjo kitą nuolatinį. Ją į šį papildomą darbą nuveždavo ir parveždavo G.. Jai nurodymus kaip dirbti duodavo G. V.. Ji atlygį gaudavo už pagamintą produkciją, gaudavo grynais pinigais, mokėdavo pats G. V., gaudavo litais. Kam priklausė įrengimai, su kuriais dirbo - nežino. Kai ji dirbo pas G. V., A. P. irgi ten dirbo. A. P. maldavo plastmasę ir su plėvele kažką darydavo, gal pūsdavo. Ji pati matė, kaip jis dirba. Kad mokėtų atlygį A. P., nėra mačiusi. Be jos dar dirbo trys žmonės. A. P. į darbą irgi veždavo, G. V. surinkdavo visus ir važiuodavo. Su A. P. ji pasikalba, jis yra jos brolis. Jis jai kalbėjo apie savo problemas.
Liudytas T. P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, tiekia žaliavą IĮ „(duomenys neskelbtini)“, jo bendrovė įsteigta (duomenys neskelbtini), žaliavą atveža visada pats. Tose patalpose ne vieną kartą yra matęs tą žmogų (parodo A. P.). Kada tiksliai matė - pasakyti negali, datų tiksliai neatsimena. Tas asmuo liejo pakabas, lyg tai ir groteles baltas yra liejęs. Kur jis realizuodavo savo pagamintą produkcija - nežino. Patalpos buvo bendros, buvo viena pusė ir kita pusė kažkaip, tos pusės kažkaip atskirtos. Tikrai 100 procentų gali pasakyti, kad matė, kaip A. P. dirba. Su juo pačiu nelabai yra tekę bendrauti, gal kokį vieną kartą tik duris buvo atidaręs. Žaliavas teikdavo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, A. P. yra siūlęs pirkti jo žaliavas, bet jis nepirkdavo iš jo, tačiau žino, kad pirkdavo iš kitų tiekėjų. Jam pasirodė, kad A. P. dirba „ant savęs“. Sprendė, kad jis dirba „ant savęs“, nes IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo iš jo žaliavas, o tas asmuo (A. P.) iš kitų tiekėjų pirkdavo žaliavas, ne iš jo. Savo gaminius parduodavo. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo malimo mašiną, putimo mašiną. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ detalių nelieja, jis tik mala ir plėvelę daro, dėl to ir nusprendė, kad presas yra A. P., o ne IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pas A. P. yra matęs dar du žmones dirbant. Iš jo tiekiamos žaliavos galima padaryti plėvelę. A. P. gaminamai produkcijai buvo reikalingos visai kitokios žaliavos, nei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ produkcijai. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ jokiomis grotelėmis, pakabomis neužsiiminėjo. Elektros skaitiklių jokių nematė. Su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiauja nemažai, tiksliai pasakyti negali, bet daugiau nei 10 metų.
Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jis atvažiuodamas į IĮ „(duomenys neskelbtini)“, matydavo G. V. dirbant. Liudytojas paaiškino, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir operatoriumi, ir tiekėju, ką liepdavo direktorius, tą ir dirbdavo. Jo įmonė užsiima statyboms plastmasių gamybą, įvairūs antgaliai palangėms, langų rėmeliai ir kt. ir būdavo, kad jam reikėdavo atvažiuoti pasiimti žaliavos į IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Jis toje įmonėje dirba jau 7 metus ir visus tuos metus žaliavą imdavo iš G. V.. Kai ten nuvažiuodavo, palaikydavo ryšius tik su G. V.. Žaliavas paimdavo pagal iš anksto tarp įmonių sudarytas sutartis/sąskaitas faktūras, jis atvažiuodavo tik paimti žaliavų. Kai ten nuvažiuodavo, matydavo, kad įmonėje yra dvi patalpos. Vienoje stovėjo granuliatorius, o kitoje A. presas. A. P. spausdavo ventiliacijos groteles ir pakabas, jis pats ne kartą yra matęs, kaip A. jas spaudžia. Žino, kad A. turėjo užsakovą, kuriam gamindavo tas groteles, bet nenori jo įvardinti. Tas užsakovas jam duodavo formą, žaliavą, plastmasę, dažus. Viskas vyko tose pačiose patalpose, kur yra G. V. įmonė, nes vienam tose patalpose priklausė kažkiek kvadratų ir kitam priklausė kažkiek kvadratų, jie net atskirus elektros skaitiklius turėjo, pats matė. G. pagal savo veiklą nei su pakabom, nei su grotelėmis neužsiimdavo. Kur ir kaip A. P. tuos gaminius realizuodavo, jis nežino. G. jokių gaminių jiems (įmonei kurioje jis dirba) negamino, gamino tik žaliavą. Kiek žino, G. jam reikalingus gaminius užsisakydavo pas A.. Su tuo presu, kurį turėjo A., nelabai įmanoma pagaminti tokius gaminius, kurių reikėjo G., tiems gaminiams reikalingas labai galingas presas, o A. senas labai. Pas G. patalpose buvo tik keli aparatai, vienas plėvelei pūsti „Ekstruderis“, ir kitas, kur maldavo plastmasę. Prie plėvelės pūtimo aparato dirbo pats G. V., kartais jeigu jis (G. V.) nespėdavo, ateidavo padėti jo sūnus. Jo įmonė paprašė, kad pas G. V. pastatytų trumpam presą jį išbandyti, G. V. sutiko padėti ir pasakė, kad jungtųsi prie jo elektros skaitliuko, nes A. P. turi savo atskirą, todėl apie tai ir žino. Presą į G. V. įmonę atvežė su R. M. ir A. Į vieną elektros skaitiklį buvo pajungtas A. presas ir malūnas, o kitas buvo G., prie kurio jie prijungė atsivežtą presą. Tą presą išbandė kokias 5 dienas, jiems netiko formos ir viskas pasibaigė. Kiek jis žino, A. ir G. kažkiek metų vienoje patalpoje dirbo, daugiau apie jų santykius nieko nežino. A. dirbo savo, o IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savo, tik tiek, kad patalpos šalia. Iš kur A. P. gaudavo žaliavų - nežino. Ar tarp jų darbo santykiai buvo - jis nežino, mano, kad tik pasisveikindavo ir atsisveikindavo.
Liudytojas E. T. teismo posėdžio metu parodė, kad jo ir G. V. santykiai yra dalykiniai. Jie susipažino su G. V. 2003 m., kai jis kitoje įmonėje dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi, vežiodavo įvairias prekes, pvz. duonos įpakavimo maišelius, ledų maišelius, pagamintus iš plastiko. Kadangi įmonė turėjo gamybinių atliekų, visokių atraižų, t.y. būdavo daug nereikalingo plastiko. Tuo metu G. V. supirkdavo iš jų įmonės tas atliekas (atliekinį plastiką), o jis jam jas nuveždavo. G. V. pirkdavo tik tokias atliekas, kurios persidirbdavo, o atliekos su popieriumi jo įmonėje būdavo iš karto išmetamos, nes jų perdirbti negalima. Veždavo kai kada kartą į mėnesį, kartais kartą į ketvirtį. Tuo metu G. V. įmonė buvo už (duomenys neskelbtini) kaimo. G. V. pats išsikraudavo, ką jis atveždavo. Šalia G. V. pastato buvo kitas medinis pastatėlis, kuriame buvo įrengimas – presavimo staklės, plastiko apdirbimo įrenginys. Kol G. V. iškraudavo automobilį, jis vaikštinėdavo po visur ir tuo metu dar nepažinodamas, kalbėjosi su A. P.. Jis jo klausė, ar jie čia bendrai dirba, ar čia jų bendra įmonė, ar čia kaip, tada A. P. paliudijo, kad jis dirba atskirai ir kad tai yra jo presas. Paklausė šiaip, iš smalsumo, tiesiog taip išėjo kalba. Šiaip su A. P. jokių reikalų nėra turėjęs, iš jo nieko nepirko, jam nieko neveždavo ir iš jo nieko neimdavo. 2006 m. jis (E. T.) perėjo dirbti į pirkimo skyrių ir pirkdavo tokius segtukus, kurie buvo reikalingi duonos maišeliams užsegti, tų segtukų tiekėjas buvo irgi G. V.. Vėliau tęsiant santykius su G. V., kadangi jis supirkinėdavo iš jo įmonės atliekinį plastiką, G. V. jį buvo kelis kartus pasikvietęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, kad šis jam paaiškintų plastiko kilmę, nes kai kuris plastikas buvo sulydytas į vieną gabalą, todėl jį kviesdavo konsultacijai. Tose patalpose (duomenys neskelbtini) jis matė malūnus, „Ekstruderį“, tose patalpose matė ir A. P. ir jo tą įrenginį (tą patį, kurį matė ir kaime prie (duomenys neskelbtini)). Matė tose pačiose patalpose, ten tik kaip atskiras „padalinys“ ar kambariukas, gal 20 kvadratų patalpa. Buvo toks atvejis, kai pastebėjo ir prastą elektros skaitiklį ir G. V. paklausė, kodėl toks prastas. Ir G. V. jam paaiškino, kad čia to preso, kurį turi A., skaitiklis, o jo skaitiklis yra lauke. Su A. P. ten nebendravo, nes jo būdavo tikslinis vizitas dėl konsultacijos. Tose patalpose už (duomenys neskelbtini) yra matęs, kaip A. P. dirba su tuo presu, nes ten būdavo atviros durys, o (duomenys neskelbtini) jį tik sutikdavo tose patalpose. Jų darbiniais santykiais, t.y. A. P. ir G. V. jis nesidomėjo, liudija tai ką matė. Jis įsitikinęs, kad A. P. dirbo sau, nes buvo toks pokalbis ir A. P. pats tai patvirtino.
Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra dirbęs pas G. V. prieš 10 ar 12 metų. Maždaug 2012 - 2013 metais. Dabar dažnai nebendrauja, bet kartais susiskambina. Pas jį dirbo nepilnus metus, malė plastmasę. Nurodydavo kokią plastmasę malti G. V., dirbo pusę etato pagal darbo sutartį. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Savo pagrindiniame darbe dirbo nuo 7 ryto iki 15 val., kartais iki 15.30 val., o nuo 16 valandos iki 20 valandos dirbdavo pas G. V.. Dirbdavo ne visada visas savaitės dienas, būdavo, kad paskambindavo ir pasakydavo G. V., kad šiandien negali, dėl to, kad jis kokią dieną nemaldavo, gamyba nesustodavo. Pats G. V. pūsdavo plėvelę, pūsdavo vienas. Be jo kitų darbuotojų daugiau nebuvo, jis nematė, bet kitose patalpose šalia būdavo A., ten būdavo presas ir jis (A. P.) spausdavo su tuo presu. Nežino, kam tiksliai dirbo A., bet mano, kad sau. Žaliavą, kurią jis sumaldavo, jam duodavo G. V., o iš kur A. gaudavo žaliavą - jis nežino, pasakyti negali, bet iš G. V. A. P. žaliavos negaudavo. G. V. A. P. nenurodydavo ką gaminti, A. P. savo gaminių G. V. neatiduodavo, atiduodavo kažkam kitam. Jis pats nėra matęs nei kaip A. P. kas nors atveža žaliavas, nei kaip jis su presu išspaustus gaminius kam nors atiduoda. Ar A. P. turėjo kokį vadovą, jis nežino, pasakyti negali. A. P. gamindavo kažkokias pakabas ir groteles, jis nelabai domėjosi, dirbo savo darbus ir tiek. A. P. tuos gaminius kažkam parduodavo ir tie gaminiai niekaip nesusiję su G. V. ar jo įmone IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Į darbą ir iš darbo jis vykdavo su savo automobiliu. A. P. matydavo, kad atvyksta su savo automobiliu, jis pats vairuodavo, kartais A. P. automobilis jau stovėdavo, kai jis atvažiuodavo į darbą. A. P. ir G. V. kažkiek tarpusavyje bendravo, nes buvo bendros patalpos, bet jis mano, kad pas juos buvo atskiri darbai, pas vieną buvo presas, o pas kitą plastmasės malimas ir plėvelės pūtimas. G. užsakovus matydavo kartais, nes būdavo tokios didelės durys, prie kurių atveždavo plastmasę ir išveždavo plėvelę, o A. P. turėjo atskirą patalpą, dėl to jis nesigilindavo ir nematė jokių užsakovų pas A. ir kam jis atiduodavo gaminius. Jis nežiūrėdavo ir nesigilindavo, ką veikia A., jo buvo atskira patalpa ir tiek. A. P. jam nėra mokėjęs jokių pinigų. Blogą plastmasę, kuri nesimaldavo, G. V. sudėdavo atgal į maišus ir kažkur išveždavo. D. B. jis nežino, nėra matęs. Ar ĮI „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kokias nors kitas patalpas be tų (duomenys neskelbtini) k. - jis nežino.
Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad tiek G. V., tiek A. P. žino jau gal nuo 1990 m., ir iki šios dienos abu pažįsta. Juos pažįsta iš verslų, jis kaip fizinis asmuo pradėjo domėtis plastiku, yra vežęs plastiką A. P. ir G. V. pristatydavo plastiko žaliavą. Surinkinėdavo plastiką iš kolūkių ir pakelėse, ir po to jį parduodavo. Surinktą plastiką būdavo nuveža A. P. ir jis atsiskaito už žaliavą, kitą kartą būdavo nuveža G. V. ir jis atsiskaito. Kai žaliavas parduodavo G. V., jis išrašydavo pirkimo-pardavimo sutartis įmonės vardu, mokėdavo pavedimu, yra visi dokumentai, o A. P. nieko neišrašydavo, mokėdavo grynais pinigais. Čia viskas buvo apie 2000 metus, (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini). Jis ten labai dažnai lankydavosi. Ką G. V. tuo metu su tuo plastiku darydavo - jis nežino, matydavo tik vėliau, kai jau gamyba buvo (duomenys neskelbtini). Žino, kad darydavo plastikinius maišus. (duomenys neskelbtini) kaime A. P. ir G. V. dirbo viename pastate bet skirtingose patalpose, jos kažkiek pereinamos, bet skirtingos. (duomenys neskelbtini) jis matė tą patį A. P. presą, kurį turėjo ir (duomenys neskelbtini) kaime. Prie preso (duomenys neskelbtini) dirbdavo ne tik A., dirbdavo ir kiti žmonės, pavyzdžiui jo sūnėnas K. (iš A. P. artimos aplinkos). (duomenys neskelbtini), kai atvažiuodavo, matydavo, kad G. V. birbdavo prie malūno arba prie plėvelės pūtimo aparato, kitų asmenų jo patalpoje jis nematė. Buvo sustojęs (duomenys neskelbtini) ir pas A. P., nes pro šoną važiuojant pamatė jo automobilį „Peugeot“, sustodavo šiaip pasikalbėti, nes jau labai daug metų pažįstami, pakalbėti apie gyvenimą. Sustojęs ir nuėjęs pas jį, matė tą patį presą, kurį šis turėjo (duomenys neskelbtini) kaime ir matė, kaip iš preso byra baltos grotelės. Per tiek metų, kiek bendrauja su G. V., nei karto pas jį nėra matęs tokių grotelių, nei tarp vieno jo įmonei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame automobilyje tokių grotelių vežant niekada nematė. Groteles paminėjo, nes jos labai įsimintinos – baltos. A. P. (duomenys neskelbtini) gamino pakabas, rankenas darydavo. Rankenos buvo daromos plastikiniams maišams. Jo nuomone, A. P. dirbo sau, nes į (duomenys neskelbtini) kaimą jis labai dažnai atvažiuodavo, niekada nėra matęs, kad A. P. atsiklaustų dėl darbo laiko, kada nori atvažiuodavo, kada nori išvažiuodavo, formas prese keisdavo, tą presą jis galėjo perstatinėti kaip nori ir lieti kokias pats nori formas. Vasario mėnesį buvo sutikęs A. P., smalsumo vedamas buvo nuėjęs į (duomenys neskelbtini), nes išgirdo iš plastmasistų, kad A. P. vis dar dirba. Ten nuėjęs, sutiko iš pastato išeinantį A. P. ir per plyšį pastate pamatė presą. Ar A. P. ir G. V. turėjo kokį bendrą susitarimą kartu dirbti - jis nežino, jo pagrindinis tikslas būdavo atvežti ir parduoti žaliavas. Pagrindinė A. P. veikla (duomenys neskelbtini) buvo 1990-2000 metais. Reikšmingų aplinkybių dėl 2018-2020 metų laikotarpio jis nežino, nes dirbo Norvegijoje, bet šiuo laikotarpiu, kai buvo grįžęs į Lietuvą, buvo sustojęs (duomenys neskelbtini) pabendrauti su A. Norvegijoje buvo apie 2017-2018 metus, būdavo, kad 3 mėnesius dirba, 2 mėnesius Lietuvoje, dirbdavo pagal trumpalaikes sutartis. Tada matė, kad A. P. pasileidęs presą prie jo dirbo, kieno naudai dirbo - pasakyti negali, bet detalės iš preso nebuvo visiškai panašios į tas, kurias naudoja G. V..
Liudytojas N. V. teismo posėdžio metu parodė, kad G. V. yra jo tėtis, sutinka duoti parodymus. Su tėčiu santykiai yra geri, kartu gyvena. Nuo 2016 metų iki 2019 metų dirbo tėčio įmonėje, todėl gerai žino santykius su A. P.. Dirbo kaip pagalbinis darbuotojas, vežiodavo produkciją. Produkcija buvo plėvelė, segtukai, plastmasė, kažkada lietpalčiai, daugiau nepamena, nes ne pats pakuodavo. Gali paliudyti, kad A. P. pas G. V. tikrai niekada nedirbo. (duomenys neskelbtini) kaime A. P. dirbo sau, turėjo savo atskirą skaitliuką, tą net pats yra jam sakęs. Spausdavo pakabas, spausdavo groteles, žino, nes yra padėjęs jam iškelti formas iš A. P. automobilio. A. P. buvo kaimynas patalpoje su IĮ „(duomenys neskelbtini)“, tik juos skyrė siena ir durys, bet jokių bendrų interesų IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P. neturėjo. A. P. turėjo atskirus savo tiekėjus, savo užsakovus. Tai žino, nes A. P. pats yra sakęs. Matė kaip jis gamindavo pakabas, groteles, sifonus, t.y. produktus, kurie visiškai nesusiję su IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pagamintas prekes susikraudavo į savo automobilį ir A. pats tas savo prekes išvežiodavo. Kam atiduodavo produkciją - nežino, pasakyti negali, tik sakydavo, kad turi savo užsakovus. A. P. į darbą atvykdavo pats su savo automobiliu. G. V. su savo įranga dirbdavo pats. Mano, kad prie plėvelės pūtimo aparato su viena ranka dirbti neįmanoma. Be jo ir tėčio, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra dirbęs ir D. B., jo mama.
Iš G. V. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis savo kaltės nepripažįsta, kadangi A. P. ir G. M. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo, o D. B. yra dirbęs IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal su juo sudarytas darbo sutartis, nustatyta tvarka pranešant VSDFV ir sumokant jam darbo užmokestį. Kiek jam yra žinoma, A. P. nuo maždaug 2018-11-06 iki 2019 m. vasario mėn. buvo išvykęs į užsienį, tai yra JAV Floridos valstiją, ir tai taip pat paneigia A. P. parodymus apie jo dabą IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Be to, nuo 1990 m. iki dabar A. P. dirba savarankiškai. Nuo 1990 m. iki maždaug 2010 - 2012 m. A. P. nuomojosi gamybines patalpas (duomenys neskelbtini). Po to nuomojosi gamybines patalpas (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r. sav. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir A. P., nuomojo gamybines patalpas tame pačiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r. sav., ir naudojosi tuo pačiu elektros įvadu su bendru elektros skaitikliu. Pažymėtina, kad A. P. turėjo atskiras patalpas, atskirus gamybinius įrengimus ir atskirą papildomą elektros skaitiklį. Patalpų savininkui A. K. mirus ir patalpas nupirkus naujiems savininkams, buvo nutrauktos nuomos sutartys ir su IĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir su A. P.. Pasibaigus gamybinių patalpų nuomos santykiams, konfliktas su A. P. iškilo, kada IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo A. P. sumokėti už jo sunaudotą elektros energiją. Jo skaičiavimais A. P. skola IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už elektros energiją šiuo metu yra apie 3000 Eur. Vengdamas sumokėti skolą A. P. melagingai apkaltino jį dėl nelegalaus darbo jo įmonėje. Tam, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai patikėtų A. P. melagingu pranešimu, už tam tikras paslaugas įkalbėjo ir sugyventinius D. B. bei G. M. duoti prieš jį melagingus parodymus. Kiek jis žino iš paties D. B.. A. P. už melagingą liudijimą jam pažadėjo sumokėti baudas, jeigu D. B. būtų nubaustas už melagingų parodymų davimą. D. B. paaiškino, kad A. P. už melagingą liudijimą G. M. pažadėjo padėti jos automobiliui atlikti techninę apžiūrą, kurios galiojimas baigėsi 2020 m. rugsėjo mėnesį. Be to, D. B. 2019 m. vasario mėnesį buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, 2020 m. per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išvykęs dirbti į Daniją bei Vokietiją, todėl šiais laikotarpiais net ir negalėjo dirbti IĮ .(duomenys neskelbtini)“. Iš tikrųjų D. B. yra dirbęs IĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tik pagal darbo sutartis, pateikiant duomenis VSDFV ir mokant darbo užmokestį, tai yra: nuo 2013-01-09 iki 2014-06-30, nuo 2014-02-12 iki 2014-02-28; nuo 2014-04-23 iki 2014-04-30; nuo 2017-08-09 iki 2017-08-31; nuo 2017- 09-07 iki 2018-03-19; nuo 2015-02-21 iki 2018-02-28; nuo 2018-01-22 iki 2018-01-31; nuo 2018-01-09 iki 2018-01-19; nuo 2018-03-01 iki 2018-03-09. D. B. nuo 2014-08-18 iki 2015-06-30 ir nuo 2015-06-15 iki 2015-06-30 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2015-08-11 iki 2016-03-22 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2018-03-28 iki 2018-09-28 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2018-10-09 iki 2019-01-14 ir nuo 2019-01-08 iki 2019-01-14 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei nuo 2020-02-03 iki 2020-06-15 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Turimais duomenimis, G. M. nuo 1999-01-15 iki 2015-09-30 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2015-10-02 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl šiais laikotarpiais net ir negalėjo dirbti IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, nei A. P., nei G. M. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo, o D. B. yra dirbęs IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal su juo sudarytas darbo sutartis, nustatyta tvarka pranešant VSDFV ir sumokant jam darbo užmokestį. Kad A. P. nedirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas G. V. įmonė), patvirtina su juo, kaip fiziniu asmeniu, sudarytos prekybos bei pirkimo - pardavimo sutartys, kurias pateikė prie savo paaiškinimo. IĮ „(duomenys neskelbtini)" (ankstesnis pavadinimas G. V. įmonė) iš A. P. yra pirkusi įrengimus, plastmasę, plastmasės granules, plastmasines rankenas bei elektros variklį. Jeigu A. P. būtų dirbęs IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas G. V. įmonė), tai jis nebūtų savarankiškai pagaminęs rankenų ir pardavęs jų įmonei. Taigi, A. P. vykdė visiškai savarankišką veiklą (1 t., b. l. 54-64).
Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad buvo apklausti A. P., D. B. ir G. M.. Jie nurodė, kad dirbo pas G. V. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ jų neįdarbinus. Nelegalaus darbo tyrimo akte nustatyta, kad visi šie trys minėti asmenys dirbo nesudarius su jais darbo sutarties arba nepranešus VSDFV (1 t., b. l. 5-6).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų VSDFV išrašų matyti, kad D. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiais nuo 2013-01-09 iki 2014-06-30, nuo 2017-08-09 iki 2017-08-31, nuo 2017-09-07 iki 2018-03-19, (1 t., b. l. 12-13, 165). Kartu yra pateiktos darbo sutartys ir D. B. prašymai dėl įdarbinimo ir išdarbinimo, bei pateikti sąskaitų išrašai iš kurių matyti, kad D. B. buvo mokamas atlyginimas įdarbinimo laikotarpiais (1 t., b. l. 16-21, 24-33, 74-117).
Iš pateiktų VSDFV išrašų matyti, kad G. M. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta niekada nebuvo ir nuo 2015-10-02 iki dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. b. l. 14, 154).
Iš pateiktų VSDFV išrašų matyti, kad A. P. turėjo darbinius santykius nuo 2001-06-11 iki 2005-11-30 I. K. įmonėje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 83-90).
Iš G. V. patriktų prekybos sutarčių matyti, kad tarp G. V. įmonės (vėliau pervadinta IĮ „(duomenys neskelbtini)“) ir A. P. buvo sudaromos sutartys dėl prekių pirkimo-pardavimo (plastmasinių rankenų, granulės, antrinė plastmasė ir kt.) (1 t., b. l. 58-64). Kartu teismui pateiktas sąskaitos pavedimo išrašas iš kurio matyti, kad 2018-01-12 iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos buvo pervesta 435,50 Eur A. P., mokėjimo pavedime nurodant „už plastmasę pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 17-01. 2017 gruodžio 01d.“ (1 t., b. l. 153).
Iš A. L. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė analogiškas aplinkybes, kurias jau įvardijo teisme duodamas parodymus (1 t., b. l. 171).
Iš G. P. paaiškinimo matyti, kad jis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Paaiškinime nurodo, kad A. P. niekada nedirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kiek jam yra tekę bendradarbiauti su šia įmone, įmonės patalpose nėra matęs pašalinių žmonių. Yra matęs, kaip kitose patalpose su savo įrengimais dirbo A. P. maždaug nuo 2013 metų. Anksčiau su savo įrengimais A. P. dirbo už sąvartyno (1 t., b. l. 176).
Iš V. M. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė analogiškas aplinkybes, kurias jau įvardijo teisme duodamas parodymus (1 t., b. l. 177).
Iš R. S. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė analogiškas aplinkybes, kurias jau įvardijo teisme duodamas parodymus (1 t., b. l. 180).
Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad duomenų apie A. P. vykimą per Lietuvos Respublikos sieną laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2020-02-29 nėra. Duomenų apie D. B. vykimą per Lietuvos Respublikos sieną laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2020-02-29 yra, nustatyta, kad 2020-05-15 asmuo grįžo į Lietuvos Respubliką (2 t., b. l. 2-3).
Iš administracinio nusižengimo protokolo ROIK:(duomenys neskelbtini) matyti, kad A. P. 2021 m. kovo 9 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nes 2021 m. vasario 25 d., apie 18.10 val., Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai G. P. ir S. B. kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjomis K. M. ir I. K. atliko patikrinimą adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Patikrinimo metu nustatyta, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini), vykdė individualią veikią, dirbo prie plastmasės preso, skirto plastmasinių gaminių gamybai, spaudė plastmasinius dirbinius siekiant gauti pajamų, tačiau nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir nebuvo informavęs mokesčių administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą. Tuo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), pažeidė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 26 straipsnio ir 35 straipsnio 2 dalies, taip pat VMI prie FM viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto nuostatas (2 t., b. l. 21-23).
Iš Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – VDI) rašto dėl pareiškimo nagrinėjimo matyti, kad buvo nagrinėjamas G. V. pareiškimas dėl A. P. neteisėtos veiklos, tai yra, kad A. P. užsiima plastmasinių gaminių gamyba bei prekyba, neteisėtą veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu 2021 m. sausio 12 d. apie 10 val., nuvykus pareiškime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kur galimai A. P. vykdo neteisėtą veiklą, rastos užrakintos patalpos, jose jokia vykdoma veikla nenustatyta. Pastato savininkas Č. B. pateikė paaiškinimą, kad savo patalpose leido laikinai A. P. pasidėti savo įrangą ir kadangi pastarasis jokios gamybinės veiklos nevykdė, nuomos sutarties su A. P. nesudarė. Iškviestas atvykti nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), Panevėžys, A. P. pateikė paaiškinimą, kad yra neįgalus ir jokios veiklos nevykdo. Spaudimo presą pasidėjo pas pažįstamą Č. B. saugojimui. Atlikus patikrinimą VDI kompetencijos ribose, nenustatyta, kad A. P. vykdė neteisėtą individualią veiklą. Taip pat nenustatyti pažeidimai dėl galimai pas A. P. nelegaliai dirbusių darbuotojų (2 t., b. l. 24-25, 26-37).
Iš UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro“ rašto dėl pristatytų atliekų į Panevėžio regioninį sąvartyną matyti, kad A. P. per 2017-2020 metus į Panevėžio regioninį sąvartyną pristatė: 2017-12-28 mišrias komunalines atliekas su automobiliu valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-06-03 betoną su automobiliu valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-08-17 biologiškai suyrančias atliekas su automobiliu valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-08-28 izoliacines medžiagas nenurodytas 17 06 01 ir 17 06 03 su automobiliu valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-09-22 biologiškai suyrančias atliekas su automobiliu valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-06 biologiškai suyrančias atliekas su automobiliu valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-03-01 mišrias statybines ir griovimo atliekas, nenurodytas 17 09 01, 17 09 02 ir 17 09 03 su automobiliu valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-03-05 01 mišrias statybines ir griovimo atliekas, nenurodytas 17 09 01, 17 09 02 ir 17 09 03 su automobiliu valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-10-03 01 plastiką su automobiliu valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-11-21 biologiškai suyrančias atliekas su automobiliu valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 43-44).
Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriuje buvo gautas A. P. pareiškimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 2021-02-28, 20 val., prie pagalbinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), kuriomis naudojasi, išėjus į kiemą priėjo asmuo, kuris dėvėjo juodą kaukę, pareikalavo, kad jis atsiimtų pareiškimą administracinio nusižengimo byloje dėl nelegalaus darbo. Asmuo liepė eiti jam prie tvoros, teigė, kad jo laukia G. V., kad pasirašytų ant balto popieriaus lapo, jog pastarajam neturi pretenzijų, jis jam nieko neskolingas. Jo duomenimis, šis asmuo yra V., kuris anksčiau dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)". Prieš šį įvykį skambino ir buvo atvykę nepažįstami žmonės, kurie reikalavo tų pačių dalykų, tai yra pareiškimo administracinėje byloje atsiėmimo. Tikslinant įvykio aplinkybes, bendrauta su pareiškėju A. P., kuris paaiškino, kad nelegaliai dirbo apie 2 metus pas G. V.. Bei nurodė, kad esant tokioms aplinkybėms, buvo apgautas, todėl kreipėsi Panevėžio miesto apylinkės teismą, dėl pinigų grąžinimo. Taip pat A. P. paaiškino, kad dėl šių aplinkybių šiuo metu su G. V. susiklostę darbiniai nesutarimai. Ne kartą yra sulaukęs asmenų apsilankymo savo namuose, kurių tarpe buvo pilietis V., kitų asmenų neatpažino. Kurie reikalavo, kad pasirašytų baltame lape, kad darbdavys G. V. yra neskolingas ir jokių pretenzijų jam neturi. Atvykęs V. taip pat išsakė žodžius: „geruoju nesibaigs“. Paklausus A. P. ar buvo išsakyti realūs grasinimai jis atsakė, kad nebuvo ir jokių veiksmų imtasi nebuvo. Tikslinant aplinkybes buvo nustatyta, kad asmuo vardu V. yra pavarde M. Susisiekus su V. M., pastarasis paaiškino, kad 2021-02- 28 pas A. P. namuose nebuvo su juo nebendravo. Taip pat nurodė, kad pas A. P. namuose apskritai nėra buvęs bei nurodė, kad su A. P. nėra turėjęs jokių konfliktų, jam niekada nėra grasinęs ir niekada neketino ir neketina jam daryti nieko blogo. Taip pat buvo pabendrauta su G. V., kuris paaiškino, kad su A. P. nepalaiko jokių ryšių, tačiau nurodė, kad šiuo metu vyksta teisminiai procesai dėl susiklosčiusių darbinių nesutarimų. Taip pat nurodė, kad jokių asmenų pas A. P. į namus nesiuntė. Panevėžio apskrities VPK išnagrinėję pareiškimą nustatė, kad duomenų, patvirtinančių, kad A. P. nurodyti asmenys savo veiksmais tiesiogiai siekė grasinti pareiškėjui, duodant pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realus, negauta. Jokių veiksmų imtasi nebuvo, kad grasinimas būtų įvykdytas, todėl nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje požymių (2 t. b. l. 57-63).
Iš panaudos sutarties matyti, kad A. K. suteikė teisę IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011-12-01 naudotis jam priklausančiomis grūdų malimo patalpomis 48,03 m² ploto (2 t., b. l. 66).
Dėl G. V. veikos pagal ANK 95 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalis). ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtina administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, jog būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos A. T. 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).
Sprendžiant, ar D. B. administracinio nusižengimo protokole nurodytais laikotarpiais nelegaliai dirbo G. V. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, teismas ištyręs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, sugretinęs juos su paties D. B. bei kitų liudytojų parodymais, daro išvadą, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių D. B. nelegalų darbą. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad G. V. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis apie D. B. darbą VSDFV nuo 2000 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.; nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d.; nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. ir nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2020 m. vasario mėn. nebuvo pranešęs. Pats D. B. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta, jog tai dirbo, tai nedirbo pas G. V., nelegaliai dirbo, kai būdavo sunkūs laikotarpiai, pavyzdžiui 2008 metais, kai buvo krizė, jis dirbo nelegaliai, nes G. V. buvo brangu mokėti už jį mokesčius. Dėl darbo valandų susitarę niekada nebuvo, buvo tik suderinę gaminio įkainį, tiek, kiek produktų pagamindavo, tiek atlyginimo ir gaudavo. Atvažiuodavo kada norėdavo, šeštadienį-sekmadienį dirbdavo, jeigu norėdavo, neturėjo tikslaus darbo grafiko. Tikrai negali būti, kad nuo 2000 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d., nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d., nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. ir nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2020 m. vasario mėn. dirbo nelegaliai pas jį, per ilgi laikotarpiai, buvo ir tokių ir tokių laikotarpių t.y. ir legalaus ir nelegalaus darbo, buvo ir laikotarpis kai visai pas jį nedirbo, bet tikrai negali būti kad tokį ilgą laikotarpį būtų dirbęs nelegaliai. Nežino, iš kur tokios datos. Išvis nebuvo jokių ilgų tarpų, kad jis ten dirbtų, būdavo padirba kokius metus ir įsidarbina kitur dirbti, tada vėl po kiek laiko grįžta pas G. V.. Tokių ilgų periodų kaip 13 metų tikrai nebuvo. Datos neteisingos. Daugiausia pusantrų metų gal yra dirbęs. Pirmas įdarbinimas buvo 2013 metais, iki tol nuo 2000 metų nelegaliai yra dirbęs tik porą kartų. Tada labai reikėjo pinigų, o darbų nebuvo, tai G. V. jam padėjo. Tuo metu nuo 2000 m. iki 2013 m. kai kelis kartus dirbo nelegaliai, apie darbo sutartį kalbos nebuvo. Iš jau aptartų VSDFV išrašų matyti, kad D. B. G. V. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su pertraukomis, turėjo ir nedraudiminių laikotarpių ir kitų draudėjų, t.y. kitų darbų. Tiek D. B. tiek G. M. parodymai pagrindžia faktą, kad D. B. tikrai dirbo G. V. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ su pertraukomis, bet šį faktą pagrindžia ir kiti rašytiniai bylos duomenys, t.y. VSDFV išrašas, darbo sutartys, prašymai dėl neapmokamų atostogų, prašymai priimti ir atleisti iš darbo. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. liepos 20 d. D. B. rašytiniame paaiškinime (kuriuo ir remtasi surašant administracinio nusižengimo protokolą) nurodė, kad pas G. V. įmonėje su pertraukomis dirbo nuo 2000 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. Darbo užmokestis mokėtas paskutinį kartą buvo 2017 m. gruodžio 22 d. Šiuos paaiškinimus iš esmės paneigia VSDFV išrašai ir G. V. pateikti sąskaitų išrašai, kuriuose matyti, kad D. B. 2018 m. kovo 19 d. buvo atleistas iš IĮ „(duomenys neskelbtini), o atlyginimas jam mokėtas paskutinį kartą buvo 2018 m. kovo 6 d. Visi šie įrodymai buvo sugretinti ir teismo vertinimu nesudaro pagrindo konstatuoti G. V. veiksmuose esant ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties dėl darbo sutarties su D. B. nesudarymo.
Dėl G. M. darbo. G. V. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis apie G. M. darbą VSDFV 2014 m. nebuvo pranešęs. G. M., paaiškino, kad dėl darbo G. V. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ tarėsi asmeniškai su įmonės savininku G. V., įmonėje dirbo 2014 m. Iš teismui pateiktos ir teismo posėdžio metu ištirtos medžiagos matyti, kad G. M. G. V. įmonėje dirbo epizodiškai tik kokius 3 kartus, kelis savaitgalius 2014 metais, rinko antrinę žaliavą, ją rūšiuodavo. Ji turėjo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai kada galėdavo, tada ir padėdavo. Dėl užmokesčio taip pat nieko konkretaus nebuvo suderinę, darbo dienos pabaigoje jis pažiūrėdavo, kiek ji per dieną padarė ir sumokėdavo tokią sumą, už kurią ji padarė. Atsiskaitė po darbo iš karto. Analogišką paaiškinimą G. M. pateikė raštu ir 2020 m. liepos 20 d., nurodydama, kad pas G. V. dirbo kažkur apie 2014 metus. Iš liudytojo D. B. parodymų matyti, kad G. M. pas G. yra dirbusi kažkada vieną vasarą labai trumpai, kai savo darbo mažiau turėjo. Tai, kad G. M. yra dirbusi IĮ „(duomenys neskelbtini)“, parodė ir A. P., tai yra, kad G. M. rinkdavo plastiką (duomenys neskelbtini). Dirbdavo šeštadieniais, sekmadieniais, kai turėdavo laiko, pasiprašydavo padirbti ir dirbdavo. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad G. V., būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu apie G. M. darbą VSDFV 2014 m. nebuvo pranešęs. Tačiau kad patvirtinti kaltinimą dėl darbo sutarties su G. M. nesudarymo, turi būti nustatytas konkretus laikotarpis, pagrįstas įrodymais, o ne nurodyta, kad 2014 metais. Pažymėtina, kad G. M. tuo metu gyveno faktinėje šeimoje kartu su D. B., kuris tuo metu dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir atvykdavo padėti D. B. jo darbuose. Tą tvirtina G. V. ir to neneigia D. B. bei G. M..
Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse ( toliau – ATPK) nustatytos nuobaudos.
Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atitinkamai (duomenys neskelbtini)straipsnio pirmoje dalyje buvo nustatyta, kad nelegalus darbas –užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomas ATPK.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinė nuobauda už 41³ straipsnyje numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ANK 39 straipsnyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad G. M. be sutarties G. V. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2014 metais. Iš veiklos apibūdinimo yra aišku, kad tai ne trunkamasis administracinis nusižengimas, todėl nuobauda už šį pažeidimą pagal ANK gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. O pagal ATPK - ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Kadangi nuo 2014 metų yra praėję daugiau kaip 7 metai, remiantis ANK 39 straipsniu ir ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda G. V. dėl G. M. neįforminimo negali būti skiriama ir pagal šias teisės normas dėl senaties.
Dėl A. P.. Teismas priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, privalo vadovautis teismo posėdžio metu ištirtų ir patikrintų įrodymu visetu. Nagrinėjamu atveju administracinis pažeidimas grindžiamas nukentėjusiojo A. P. parodymais ir paaiškinimu, liudytojų G. M. ir D. B. parodymais. Visus šiuos įrodymus, kaip pažeidėjo kaltę pagrindžiančius, teismas vertina juos sugretindamas su kitais bylos duomenimis. Sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon/administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
G. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas neužtikrino, kad A. P. laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2020 m. vasario mėn. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV apie jo priėmimą į darbą. Teismas ištyręs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, sugretinęs juos su liudytojų parodymais daro išvadą, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių A. P. nelegalų darbą.
A. P. nelegalų darbą grindžia tokiais parodymais, jog 20-25 metus jis su G. V. bendravo ir pas jį dirbdavo. Jis su G. V. forma gamindavo „sages“ lietpalčiams, gamindavo tik jam, niekam kitam. Jis iki 2018 m. G. V. jokių pretenzijų neturi. Savo jokios įmonės jis niekada neturėjo, nuo tada kai susipažino su G. V. visada jam vienam tik ir dirbo, neturėjo jokių savo patalpų, jokių elektros skaitiklių, viskas buvo G. V.. Visi įrengimai buvo pajungti prie G. V. pagrindinio elektros įvado. Sutarčių jokių su G. V. nesudarinėjo, ten yra padirbti parašai. Nuo 2018 m. jis nebegauna jokio atlyginimo ir jokių pajamų iš G. V., tais metais patalpų šeimininkas pasakė, kad parduoda patalpas ir jiems reikia išsikraustyti, G. V. jo paprašė padirbti 2-3 mėnesius kol atlaisvins patalpas, bet tas darbas užsitęsė 2 metus. G. V. jį vežiodavo į darbą, nes jis nei automobilio, nei teisių neturi, patikslino, jog jo teisės dar seno pavyzdžio, iš darbo grįždavo arba pakeleivingomis mašinomis, arba G. V. jį parveždavo arba autobusu. Jis su žmona A. veždavo su G. V. nuomojamu automobilio plastmasės atliekas į sąvartyną priduoti. Kaip matyti iš A. P. parodymų, jis G. V. pretenzijų turi tik nuo 2018 metų, t.y. nuo tų metų, kai jiems buvo liepta išsikelti iš gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime. Kaip teisme patvirtino ir Institucijos atstovas, A. P. į Darbo inspekciją kreipėsi, nes G. V. jam dėl susidariusio įsiskolinimo neatidavė preso, o ne dėl darbo sutarties nesudarymo.
Iš teismui pateiktų duomenų, paties A. P. parodymų, liudytojų parodymų matyti, kad A. P. turėjo savo presą (kurį vis dar turi ir naudoja patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys). A. P. teisme liudijo, kad visos žaliavos ir viskas buvo G. V.. Ir įranga ir formos, viskas buvo G. V.. Tačiau kartu nurodė, kad presas buvo A. K. perduotas jam. Jam žaliavų nereikėdavo, nes viską duodavo G. V.. (duomenys neskelbtini) g. esanti įranga palikta A. K. jam (t. y. presas). Apie 14 metų dirbo pas G. V. (duomenys neskelbtini), prieš tai abu kartu dirbo kaime, tačiau apie šį laikotarpį atsisakė duoti parodymus. Tai, kad A. P. eilę metų dirbo su presu spausdamas įvairias detales patvirtino liudytojai: D. B., kuris nurodė, kad A. P. dirbdavo (duomenys neskelbtini) su G. V., žino, kad vienas turėjo presą, kitas ten maldavo. Ar A. P. visada dirbdavo nežino. Jis pats dirbo atskirai ir nieko nežino. Jie ten savo darbus dirbdavo. A. P. turėjo pusautomatį presą ir spausdavo kniedes. Tai, kad A. P. turėjo savo presą ir spausdavo detales nesusijusias su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla paliudijo D. B., T. P., R. Š., E. T., R. S., V. M. ir N. V.. Iš esmės A. P. pats patvirtino, kad presas, su kuriuo jis dirbo (duomenys neskelbtini) kaime, priklausė ne G. V., o A. K., kuris po mirties tą presą paliko A. P., kurį pastarasis šiuo metu laiko (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Šis paties nukentėjusiojo liudijimas paneigia jo paties išsakytą poziciją, kad visi įrengimai, su kuriais jis dirbo, priklausė G. V.. Tai patvirtina ir A. P. 2021-03-09 surašytas administracinio nusižengimo protokolas byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir skirta 195 Eur bauda dėl komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimo, t.y. už tai, kad jis vykdė individualią veikią ((duomenys neskelbtini) Panevėžys) (2 t., 20-23 b.l.), dirbo prie plastmasės preso, skirto plastmasinių gaminių gamybai, spaudė plastmasinius dirbinius siekiant gauti pajamų, tačiau nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir nebuvo informavęs mokesčių administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą. Nuobauda nebuvo apskųsta, įsiteisėjusi.
Kaip jau minėta, administracinis nusižengimas byloje buvo grindžiamas ne tik nukentėjusiojo A. P., bet ir liudytojų G. M. ir D. B. parodymais. Jau minėta, kad pats D. B. duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad tiksliai nežino, ar A. P. dirbdavo G. V.. Jo teigimu (duomenys neskelbtini) A. P. dirbo su G. V., t.y. vienas turėjo presą, kitas maldavo granules. Jis pats dirbo atskirai ir nieko nežino. Taigi remtis šio liudytojo parodymais, kuris pats nurodo, kad A. P. dirbo sau, spaudė su presu kniedes, o G. V. dirbo sau, teismas negali remtis kaip patikimais ir pakankamais pagrįsti G. V. kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. G. M. parodymais teismas taip pat negali remtis, kaip pakankamais nustatant G. V. veiksmuose esant administracinį nusižengimą. Kaip teigė pati liudytoja G. M., ji pas G. V. dirbo tik 2014 metais, epizodiškai kelis savaitgalius, kokius 3 kartus. Ji posėdžio metu paliudijo, kad A. P. pas G. V. kaitindavo granules ir pūsdavo plėvelę ir gamindavo „knopkes“ su presu, taip pat tvarkydavo ir visokius įrenginius. Jos nuomone A. P. buvo kaip samdomas darbuotojas, visi klausydavo G. V. duodamų nurodymų. Kad A. P. pats kažkokią produkciją vežtųsi ir prekiautų nematė. Kiek ji suprato, G. V. A. P. pasiimdavo ir atsiveždavo į darbą. Iš jos parodymų yra aišku, kad liudytoja dėsto tik prielaidas dėl galimo nelegalaus darbo G. V., bet kartu ir paliudija, kad A. P. dirbo su presu, kuris pagal bylos duomenis priklauso tik pačiam A. P..
A. P. taip pat teigė, kad nuo pat susipažinimo su G. V., dirbo pas jį, t.y. apie 20-25 metus, jokių kitų darbų nėra turėjęs. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. P. nuo 2001 m. birželio 11 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d. dirbo I. K. įmonėje (vėliau pervardinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“). Ne mažiau abejonių teismui kelia ir A. P. parodymai, kad tarp jo ir G. V. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutartys yra fiktyvios, jis jų niekada nėra matęs. Vėliau duodamas paaiškinimus, pats A. P. pripažino, kad vis tik po šiomis sutartimis „slepiasi“ jo atlyginimas ir jis tą atlyginimą gaudavo iki 2018 metų. Teismas išanalizavęs G. V. patriktas prekybos sutarčių kopijas, nustatė, kad tarp G. V. įmonės (vėliau pervadinta IĮ „(duomenys neskelbtini)“) ir A. P. buvo sudaromos sutartys dėl prekių pirkimo-pardavimo (plastmasinių rankenų, granulės, antrinė plastmasė ir kt.). Pirmoji sutartis sudaryta 2004 m. lapkričio 15 d. ir už prekes A. P. buvo sumokėta 4500 litų, kita sutartis sudaryta tik 2010 m. birželio 1 d., pagal kurią A. P. buvo sumokėta 7000 litų, 2012 metų balandžio 20 d. buvo sumokėta 4900 litų, 2013 metų lapkričio 8 d. 4200 litų, 2015 metų lapkričio 4 d. 625 eurai, 2017 metų balandžio 24 d. 550 eurų, 2017 metų birželio 1 d. 360 eurų (1 t. b. l. 58-64). Kartu teismui pateiktas sąskaitos pavedimo išrašas, iš kurio matyti, kad 2018 m. sausio 12 d. iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos buvo pervesta 435,50 eurai A. P., mokėjimo pavedime nurodant „už plastmasę pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 17-01. 2017 gruodžio 01d.“ (1 t., b. l. 153). Visi šie mokėjimai teismo vertinimu nepagrindžia A. P. parodymų, kad tai jam buvo mokėtas darbo užmokestis, o priešingai – kad buvo susiklostę dviejų asmenų verslininkiški santykiai. Kaip matyti, atsiskaitymai ir pačios sutartys buvo atsitiktinio pobūdžio, sudaromos kas kelis metus ir nurodytos sumos nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad tai už jo darbą mokėti pinigai, t.y. atlyginimas. Teismo vertinimu tarp šalių susiklostę civiliniai-komerciniai santykiai niekaip nesusiję su nelegaliu darbu.
Taip pat, A. P. kaip įrodymą, kad jis dirbo G. V., nurodė, kad jo žmona A. P. į sąvartyną veždavo G. V. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ plastmasės atliekas. Kaip jau buvo minėta, iš UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro“ rašto dėl pristatytų atliekų į Panevėžio regioninį sąvartyną matyti, kad A. P. per 2017-2020 metus į Panevėžio regioninį sąvartyną pristatė mišrias komunalines atliekas, betoną, biologiškai suyrančias atliekas, izoliacines medžiagas, nenurodytas koduose 17 06 01 ir 17 06 03, mišrias statybines ir griovimo atliekas, nenurodytas koduose 17 09 01, 17 09 02 ir 17 09 03 ir tik 2020-10-03 atvežė plastiką, o 2020-11-21 vėl vežė biologiškai suyrančias atliekas (2 t., b. l. 43-44). Iš šių duomenų matyti, kad negali būti teigiama, jog visus šiuos kartus A. P. vežė atliekas iš G. V. įmonės, nes atliekų sudėtis dažniausiai nebuvo susijusi su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikla.
Teismas taip pat vertina, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta G. V. veika per visus 20 metų niekaip negali būti vertinama kaip veika, už kurią G. V. turi būti patrauktas administracine tvarka dėl nuobaudos senaties, nepaisant, jog administracinis nusižengimas paaiškėjo 2020-07-20 (pasisakyta vertinant G. M. nelegalų darbą).
Byloje surinktų ir ištirtų paminėtų įrodymų visuma nepatvirtina, kad G. V. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, negalima patvirtinti, jog jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 str. 1 d., todėl jam administracinio nusižengimo protokolas pagal šią įstatymo normą surašytas nepagrįstai, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nes pagal ANK 2 str. 3 d. pagal šį kodeksą asmuo atsako tik tuo atveju, jei jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 636 straipsniu,
nutaria:
Administracinę teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), pradėtą G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.