Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Viktorui Muravskiui, nepilnamečio kaltinamojo atstovei pagal įstatymą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei D. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeim. padėtis - nevedęs, mokosi, teistumas - neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. B. 2019-08-26, apie 08.50 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, įkando motinai T. B. į kairės rankos dilbį, rankomis sudavė ne mažiau dvidešimties smūgių į jos rankas, taip padarydamas dilbių sumušimus, pasireiškusius minkštųjų audinių patinimais, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios T. B. sveikatą, bei keliu spyrė vieną kartą į kairį klubą, sukeldamas nukentėjusiajai T. B. fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje R. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, jog tarp jo ir motinos kyla nesusipratimai. Tąkart kilo dėl pakrovėjo. Įkando į ranką. Rankomis sudavė ne mažiau dvidešimties smūgių į jos rankas. Keliu spyrė vieną kartą į kairį klubą. Gailisi dėl to, kas nutiko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. B. parodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies, narkologo, ar psichiatro įskaitose registruotas nėra, nuo priklausomybių nesigydo. Gyvena kartu su mama T. B. trijų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jis turi savo atskirą kambarį. Šiuo metu yra 9-tos klasės moksleivis. Su mama jų santykiai paskutiniu metu ne per geriausi, jų nuomonės išsiskiria dėl daugelio mažareikšmių dalykų, pykstasi dėl mokyklos reikalų. 2019-08-26 ryte tarp jų su mama būnant jo kambaryje kilo žodinis konfliktas. Ji paėmė iš jo telefono įkroviklį, kurį pirko už savo pinigus, todėl nenorėjo, kad ji jį sugadintų ir bandė iš jos atimti. Motina jam įkroviklio geranoriškai neatidavė, todėl jis bandė jį ištraukti iš jos rankų. Visa tai vyko galimai įtarime nurodytu laiku, t. y. apie 09.00 val. Mama jį rankomis bandė atstumti nuo jos, kad neatiminėtų įkroviklio, kišo savo rankas prie jo veido, todėl jis jai įkando į kairės rankos dilbį. Rankomis jos nemušė, nesmūgiavo kaip rašoma įtarime, taip pat nespyrė jai į šoną. Tada jo mama nuėjo į balkoną kviesti policiją, dėl įkandimo. Jis nuėjo jai iš paskos. Ten vėl bandė atimti savo įkroviklį, o mama jam trenkė ranka, kuria ranka nepamena, per kairį žandą. Lauke ėjo žmonės, matė jų konfliktą, kadangi gyvena pirmame aukšte, todėl jis išėjo iš balkono. Grįžęs iš balkono į butą, sužinojęs, kad mama iškvietė policiją, iš pykčio išdaužė stiklines lentynos dureles, esančias svetainėje. Labai gailisi, kad įkando jai ranką, labai norėtų susitaikyti. ( b. l. 48)

2019-12-12 įtariamasis R. B. apklausos metu parodė, kad laikosi savo 2019-08-26 duotų parodymų. (b. l. 58).

Toliau įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

2019-08-26 nukentėjusioji T. B. apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2019-08-26 apie 08.30 val. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino jos sūnaus (duomenys neskelbtini) gimnazijos auklėtojas ir pasakė, kad sūnui reikia atvykti 09.00 val. į gimnaziją, kad atsiskaitytų likusias praeitų mokslo metų skolas, tai pilietiškumo pagrindų ir dailės dalykų. Ji atsakė, kad sūnus niekur nevažiuos, nes jis šiuo metu yra nepasiruošęs. Auklėtojas nurodė, kad sūnui būtų geriau atvykti. Tuomet po pokalbio ji sūnui pasakė, kad R. keltųsi, nes skambino jo auklėtojas, kad jam reikia vykti į gimnaziją. Sūnus atsakė, kad niekur nenori eiti, yra pavargęs ir kad paliktų jį ramybėje. T. B.jį apie dešimt minučių įkalbinėjo, kad nuvyktų ir susitvarkytų savo skolas, bet sūnus į jos kalbas nereagavo, pradėjo ją įžeidinėti ir vyti iš kambario. Kadangi jis nekreipė į ją dėmesio, kol ji jį ragino, jis susirašinėjo savo mobiliuoju telefonu ir kikeno, tada ji sugriebė už jo mobilaus telefono kroviklio laido norėdama jį ištraukti, bet sūnus pašoko iš lovos ir rankomis jai sudavė nemažiau kaip dvidešimt smūgių į jos abi rankas, bei įkando į kairės rankos dilbį. Tuomet T. B. išbėgo iš kambario į koridorių norėdama paskambinti policijai, o sūnus nusekė iš paskos ir bandė jai išmušti telefoną iš rankų. T. B. nubėgo į balkoną ir atsidarė langą. Sūnus toliau bandė atimti telefoną, ją stumdė ir liepė neskambinti policijai. T. B. gindamasi jam savo rankomis kliudė kairį skruostą, jis susiėmė už jo, tada ji paskambino į policiją. Konfliktą balkone matė pažįstama Ž. L., kuri tuo metu ėjo pro šalį. Tuomet su sūnumi jie grįžo į svetainę, sūnus pasakė "ką tu padarei?" ir dešinės rankos kumščiu trenkė į svetainėje stovėjusios pakabinamos spintelės stiklines dureles, kurios sudužo, o šukės pažiro po visą svetainę. Sūnus nuėjo į savo kambarį, rengėsi rūbus ir ketino išeiti, dėl to ji sūnui pasakė, kad jam bus dar blogiau, jei jis išeis, bei dar kartą paskambino į policiją ir apie tai pranešė. Tiksliai negali pasakyti kuriuo metu, bet sūnus jai viso šio konflikto metu, gal tikriausiai kartu būnant dar jo kambaryje, su keliu įspyrė nemažiau kaip vieną kartą jai į kairės pusės šoną ties dubens kaulu. Tokiais savo veiksmais sūnus jai sukėlė fizinį skausmą. Sūnus prieš ją apie metus laiko psichologiškai ir fiziškai smurtauja, dėl to moteris kreipėsi į VTAS, dėl galimybės jį apgyvendinti kitoje vietoje, bet sūnus atsisakė. Jų šeimą taip pat nuolat lanko Žirmūnų seniūnijos socialinės darbuotojos, bet situacija blogėja. Sūnus visus metus nesimoko, niekur nedirba, dienomis miega, o naktimis visą laiką naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, ką jis ten daro, ji nežino. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dėl sūnaus elgesio jaučia grėsmę savo sveikatai ir gyvybei.( b. l. 19).

2020-01-22 nukentėjusioji T. B. papildomos apklausos metu parodė, kad papildydama savo 2019-08-26 apklausą nori parodyti, kad šiuo metu su sūnumi santykiai daugmaž stabilūs, nesikalba, bet jeigu ką R. kalba, tai su priekaištais, pakeltu tonu, jis būna grubus, bet rankos nekelia, tačiau kartais prasilenkdamas, nepasitraukia, pastumia kūnu, neįsileidžia į kambarį, jeigu užeina, išstumia rankomis. Sūnus nieko neveikia, nesimoko, nedirba, tik guli kaip sunkiai sergantis žmogus ir nepaleidžia telefono iš rankų. R. miega dienos metu, naktį eina valgyti, prausiasi ir t. t.. Dėl suduotų smūgių juto fizinį skausmą. Taip pat patvirtina, kad sūnus jai vieną kartą spyrė į kairį šoną, pajuto fizinį skausmą. Dėl sudaužytos spintelės stiklinių durelių pretenzijų sūnui neturi. Sutinka susitaikyti, bet su sąlyga, kad sūnus per mėnesį, nuo susitaikymo protokolo pasirašymo dienos, pradėtų mokytis ar įsidarbintų. ( b. l. 23).

2019-10-29 apklausta kaip liudytoja Ž. L. parodė, kad T. B. yra jos draugė ir gyvena gretimame name, dažnai užsuka pas ją į svečius. 2019-08-26 apie 9 val. ryto vaikštinėjo su šuniu kieme ir išgirdo triukšmą T. balkone, kadangi jų balkono langas buvo atviras. Pažvelgusi į jų balkoną matė T., ji šaukė sūnui, jog kvies policiją. Ką į tai atsakė jos sūnus R., ji nesuprato, kadangi jie abu garsiai šnekėjo vienu metu. Tada pastebėjo, kad tarp jų vyksta grumtynės, bet nesuprato, ar jie mušasi. Nematė, kad kuris nors trenktų. Apskritai apie R. gali pasakyti, kad jis yra agresyvus, nepaklusnus, nelanko mokyklos, keikiasi, įžūliai elgiasi su motina, daužo baldus. Neįleidžia į namus socialinių darbuotojų. T. yra ir anksčiau mačiusi su mėlynėmis ant kūno, ji jai pasiguosdavo, kad ją muša sūnus. Jis taip elgiasi dėl to, kad motina jam liepia eiti į mokyklą, laikytis tvarkos, arba eiti miegoti. R. T. prašo vaiko keltis į mokyklą, o jis atsisako, nes yra neišsimiegojęs, nes visą naktį sėdėjo prie kompiuterio. Dėl šių priežasčių tarp jų nuolat kyla konfliktai.( b. l. 35)

2019-09-02 gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad T. B. padaryta dilbių sumušimai, pasireiškę minkštųjų audinių patinimais, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir būdu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant šios išvados l-me punkte nustatytus kūno sužalojimus. Nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos T. B. rankomis. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie sužalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo.( b. l. 31).

Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis sutrikdė sveikatą savo motinai T. B..

Pats kaltinamasis R. B. teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. B. 2019-08-26, ryte, namuose žodinio konflikto metu įkando motinai T. B. į kairės rankos dilbį, rankomis sudavė ne mažiau dvidešimties smūgių į jos rankas, ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, bei keliu spyrė vieną kartą į kairį klubą, sukeldamas nukentėjusiajai T. B. fizinį skausmą. Tą patvirtina ir nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai. Nukentėjusioji T. B. nuosekliai parodė, kaip vyko įvykių eiga, t.y. kaip sūnus prieš ją smurtavo, ką darė, kaip viskas nutiko iki to ir po to. Nukentėjusiosios T. B. parodymus patvirtina ir liudytojos Ž. L. parodymai. Ji nurodė, kad tąkart vaikščiodama su šuniu išgirdo triukšmą T. balkone, kadangi jų balkono langas buvo atviras. Pažvelgusi į jų balkoną matė T., ji šaukė sūnui, jog kvies policiją. Ką į tai atsakė jos sūnus R., ji nesuprato, kadangi jie abu garsiai šnekėjo vienu metu. Tada pastebėjo, kad tarp jų vyksta grumtynės, bet nesuprato, ar jie mušasi. Nematė, kad kuris nors trenktų. Apskritai apie R. gali pasakyti, kad jis yra agresyvus, nepaklusnus, nelanko mokyklos, keikiasi, įžūliai elgiasi su motina, daužo baldus. Neįleidžia į namus socialinių darbuotojų. T. yra ir anksčiau mačiusi su mėlynėmis ant kūno, ji jai pasiguosdavo, kad ją muša sūnus. Specialisto išvada T. B. nustatyti dilbių sumušimai, pasireiškę minkštųjų audinių patinimais, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi šie įrydymai papildo vienas kitą ir sudaro įrodymų grandinę.

Taigi, kaltinamojo R. B. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. B. bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kaltinamasis įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys:

Kaltinamasis R. B. jauno amžiaus, nepilnametis, moksleivis, gyvena su motina. Administraciniai teisės pažeidimai - nebaustas. ( b. l. 97). Psichiatrinis gydymas, (duomenys neskelbtini). Teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga. ( b. l. 87). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - duomenų nėra.

Amatų mokykla „(duomenys neskelbtini)" pateikė R. B. charakteristiką, kurioje nurodyta, kad minėtoje mokykloje mokosi nuo (duomenys neskelbtini) Jaunuolis retai lankėsi mokykloje, nes sirgo. Mokslo metų pradžioje pastebėta, kad R. nerodo iniciatyvos mokymosi proceso metu, tačiau pavestas teorines užduotis atlieka, o praktines užduotis atlieka noriai ir kokybiškai. Kartais dalyvauja neformaliojo ugdymo veiklose, tačiau aktyvaus susidomėjimo nerodo. ( b. l. 64). Pats kaltinamasis nurodė, jog šiuo metu mokosi nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini) mokykloje. 2020-01-22 komisariato vyresnioji tyrėja tarnybiniu pranešimu praneša, kad susisiekta su (duomenys neskelbtini). Administratorė O. J. paaiškino, kad R. B. yra mokyklos sąrašuose, tačiau nelanko mokyklos nuo (duomenys neskelbtini)ir nenurodo nelankymo priežasčių. (b. l. 65).

Prokurorė pasiūlė skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimą. Sutiktina su prokurorės pozicija, tuo labiau, kad įpareigojimas – tęsti mokslą paskatintų kaltinamąjį toliau mokytis ar ieškoti darbo ir dirbti. Kaltinamasis nepilnametis, jauno amžiaus, neteistas.

Be to, taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Dėl kardomųjų priemonių

R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomoji priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant kaltinamąjį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, dirbti (buvusioje Darbo biržoje).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64(1) straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam laisvės apribojimą – 8 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, dirbti (buvusioje Darbo biržoje).

Kaltinamajam R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomąją priemonę panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.