Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2017-01-31 Pakruojo rajono apylinkės teisme baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (du nusikaltimai) galutine 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laiką mokytis arba dirbti, arba ieškoti darbo per darbo biržą;

2) 2017-10-19 Pakruojo rajono apylinkės teisme baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., galutine 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti ar būti registruotam darbo biržoje visą bausmės atlikimo laikotarpį bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, 2018-05-15 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė pakeista į 90 parų arešto, arešto bausmę atlikęs;

3) 2018-11-05 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2018-11-16 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį galutine laisvės atėmimo bausme dešimt (10) mėnesių, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. T., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent: 2018 m. gruodžio 5 d., apie 21 val. 40 min., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiesiems patruliams J. Š. ir D. S. bandant jį sulaikyti ir nuvesti į tarnybinį automobilį, už nepaklusimą pareigūnų reikalavimui ištraukti rankas iš kišenių, aktyviais veiksmais priešinosi jį bandžiusiems sulaikyti J. Š. ir D. S., nevykdydamas jų teisėtų reikalavimų nusiraminti ir vengdamas sulaikymo, bandant uždėti spec. Priemones - antrankius, stangino rankas, muistydamasis bandė ištrūkti, plūdo juos necenzūriniais žodžiais, bandant jį pasodinti į tarnybinį automobilį, tyčia spyrė D. S., tačiau smūgio jai pavyko išvengti, jau sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, tyčia spyrė J. Š. vieną kartą į dešinės kojos šlaunį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, grasino vyriausiesiems patruliams sulaužyti nosis, tokiu būdu grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas pasipriešino savo tarnybines pareigas ėjusiems pareigūnams.

Kaltinamasis A. T. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šių metų gruodžio 5 dieną buvo pas mamą, (duomenys neskelbtini). Su mama ir tėvu vartojo alkoholį. Gėrė degtinę ar alų. Susiginčijo su sese, jai (duomenys neskelbtini) metų. Ar jis ją skriaudė, negali pasakyti. Jis šnekėjo lauke su telefonu, tada pamatė prožektoriaus šviesas. Pareigūnai dėl kažko jam norėjo užlaužti rankas , jis tada spyrė pareigūnui. Laikas galėjo būti apie 21.40 val. Jis buvo daug išgėręs. Policija atvažiavo su automobiliu, bet jis to automobilio nematė. Jis tuo metu buvo kaimynės kieme. Jis į kaimynės kiemą nuėjo, besišnekėdamas telefonu. Tada policija pradėjo „švytinti? su prožektoriumi. Pamatė policininkus, vaikščiojančius su ryškiais prožektoriai. Neatsimena, ar kas ką sakė. Jis išbėgo iš kiemo. Prie jo priėjo pareigūnas. Jie norėjo surakinti jo rankas, bet jis nedavė rankų. Rankas laikė kišenėse, neištraukė rankų. Apie ginklą, gal ir sakė ką, neprisimena, bet galėjo sakyti. Keikė ir „koliojo? policijos darbuotojus. Jie jį pervertė, surakino ir vedė į policijos automobilį. Kad jis spardėsi – gali būti. Jis priešinosi – nenorėjo eiti į jų automobilį. Galėjo būti, kad bandė spirti pareigūnei. Paskui jie jį įgrūdo į automobilį. Jis spyrė pareigūnui per praviras duris. Kai sėdėjo automobilyje – galėjo būti, kad „koliojosi?. Kad grasino, jog sulaužys nosį ir, kad spyrė į automobilio langą – viską pripažįsta, nes yra filmuota medžiaga. Diskus jau matė ir žino, kas ten yra. Viską pripažįsta – nes viskas užfiksuota. Tokį savo elgesį jis vertina labai blogai. Supranta, kad jam buvo paskirti įpareigojimai. Vieną įpareigojimą jau pažeidė. Jis atsimena, kad buvo pas tėvus, pas juos gėrė. Išėjo iš jų, nes prasidėjo kažkoks konfliktas. Nežino, tarp ko buvo tas konfliktas – gal tarp visų. Kaip atsirado policija – jis nežino. Dėl ko buvo iškviesta policija – nežino. Buvo girtas, neprisimena, bet kažkas buvo tikrai. Gal jis ką ir primušė – buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pamatė prožektorius, kai stovėjo pas kaimynę kieme. Gal jis ir bėgo nuo policijos, jautėsi kaltas. Bėgo link centro pusės. (duomenys neskelbtini) gatvė į tą pačią pusę. Neprisimena, ar pareigūnai jį stabdė. Jis nubėgo kelis metrus ir sustojo. Jis galvoja, kad jo smūgis neturėjo gal sukelti skausmo, gal tik kelnes išpurvino ir viskas. Pareigūnų priemonės prieš jį buvo pagrįstos, jei jau paguldė ant žemės, vadinasi kažką jis padarė. Šiuo metu jis nedirba, galvoja įsidarbinti kitoje įmonėje, bet jį sulaikė. Savo elgesį vertina blogai. Supranta, kad reikia spręsti problemas su alkoholiu. Dabar gyvena vienas. Šiandien atvažiuos draugė su vaiku. Probacijoje dar nebuvo. Jam administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas Šiauliuose už tą patį įvykį, kai jį atvežė pareigūnai. Tai tos pačios įvykio valandos. Gal čia nebus dvi nuobaudos.

Po kaltinamojo A. T. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. T. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

liudytojos D. S. parodymais, kad 2018-12-05 nuo 20 val. kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu J. Š. dirbo ekipaže ir apie 21.18 val. gavo operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimą, kad Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) agresyvus brolis puola ant pranešėjos, pradėjo mušti tėvą. Nuvykus pagal pranešimą, pranešėja K. T. paaiškino, kad jos brolis A. T. namuose elgėsi agresyviai, tarp jų kilo žodinis konfliktas, ir kad A. T. yra gretimame name. Pastebėję kaip A. T. iš gretimo namo išbėgo ir nubėgo link Taikos gatvės, jį pradėjo vytis ir J. Š. Taikos gatvėje A. T. sugavo. Jis nevykdė teisėtų reikalavimų ištraukti rankas iš kišenių, pasakė, kad kišenėje turi ginklą. A. T. nedavė savo rankų ištraukti iš kišenių, pradėjo priešintis, sustangrino rankas, plūdo necenzūriniais žodžiais „padlos, kurvos“ ir kitais, pažemino jų, kaip policijos pareigūnų, garbę ir orumą. Pasipriešinimo metu panaudojus kovinius imtynių veiksmus, A. T. parvertė ant žemės ir uždėjo antrankius, nuvedė prie tarnybinio automobilio, kur jį bandant pasodinti į tarnybinį automobilį vėl pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, jis muistėsi, bandė ištrūkti, stangrino kojas, bandė įspirti, bet nepataikė. Pasodinus A. T. į tarnybinį automobilį, ji nuėjo pas pranešėją, o kolega liko prie tarnybinio automobilio saugoti sulaikytojo. Grįžus jis grasino, kad sulaužys nosį ir vėl toliau įžeidinėjo. J. Š. jai pasakė, kad A. T. jam įspyrė į koją. Po to jie A. T. pristatė į Šiaulius.

liudytojo J. Š. parodymais, kad dirbo kartu su D. S. ekipaže Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. Dirbant apie 21.18 val. radijo ryšiu gavo operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimą, kad agresyvus brolis puola ant pranešėjos, pradėjo mušti tėvą. Nuvykus pagal pranešimą, pranešėja K. T. paaiškino, kad jos brolis A. T. namuose elgėsi agresyviai, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. T. pastūmė K. T., bet fizinio skausmo nesukėlė, pranešėjai pradėjus skambinti policiją, jos brolis A. T. pabėgo. Jis (duomenys neskelbtini) gatvėje A. T. sugavo. A. T. nevykdė jų teisėtų reikalavimų ištraukti rankas iš kišenių, norint uždėti spec.priemones - antrankius, aktyviais veiksmais pradėjo priešintis, stangrinti rankas, muistytis, plūdo necenzūriniais žodžiais „padlos, kurvos“ ir kt. A. T. uždėjo antrankius ir nuvedė prie tarnybinio automobilio, bandant pasodinti į tarnybinį automobilį vėl pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, jis muistėsi, bandė ištrūkti, stangrino kojas, bandė įspirti kolegei D. S., bet nepataikė. A. T. du kartus spyrė į tarnybinio automobilio langą, atidarius automobilio dureles tyčia spyrė jam į dešinės kojos šlaunį, įspirtą vietą jam skaudėjo apie pusę valandos laiko. A. T. grasino, kad jiems sulaužys nosį, plūdo necenzūriniais žodžiai. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreips, civilinio ieškinio šiuo metu nereiškia.

Vyriausiųjų patrulių J. Š. ir D. S. tarnybiniais pranešimais dėl policijos pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymo, kuriuose nurodytos aplinkybės analogiškos, kaip liudytojų apklausos protokoluose.

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, iš kurių matyti kad įvykio vieta yra Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo.

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas iš policijos tarnybinio automobilio, girdimi necenzūriniai žodžiai, matomas vaizdas, kaip spiriama pareigūnams.

Kaltinamojo A. T. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jis grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiesiems patruliams J. Š. ir D. S. - tyčia spyrė D. S., tačiau smūgio jai pavyko išvengti, tyčia spyrė J. Š. vieną kartą į dešinės kojos šlaunį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, grasino vyriausiesiems patruliams sulaužyti nosis.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. T., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, 56 straipsnyje.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis A. T. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir būtent apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina A. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas, neišnykus teistumui ar nepanaikinus teistumo už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Iš bylos duomenų matyti, kad A. T. anksčiau teistas tris kartus, nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę A. T. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis); į kaltinamojo asmenybę: A. T. teistas keturis kartus, tačiau vienas nuosprendis dar neįsiteisėjęs ( 51-73 b. l.), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (74-89 b. l.), laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu (BK 97 straipsnis) padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis), nedirba, darbo biržoje neregistruotas . Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat A. T. atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. T. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, vėl nusikalto, anksčiau jam skirtą laisvės apribojimo bausmę atliko netinkamai, todėl ji buvo pakeista į arešto bausmę , jis yra baustas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. T. už padarytą nusikalstamą veiką terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina trumpesnė nei BK 286 straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis A. T. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių subendrinimo būdu subendrintina su 2018-11-05 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu A. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirta ir neatlikta bausme- laisvės atėmimu 10 mėnesių, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metams.

Į atliktą bausmės laiką A. T. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 5 d. 21.25 val. iki 2018 m. gruodžio 7 d. 13 val.10 min. (92, 107 b. l.), t. y. dvi paros.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali gynybos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi kaltinamasis A. T. nedirba, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. T. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 3 (trys) vnt. kompaktinių plokštelių su vaizdo ir garso įrašais, esantys prie bylos (voke), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą aštuonis mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018-11-05 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2018-11-05 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės , ir A. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą vienerius metus ir du mėnesius ( 1 m 2 mėn.).

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. T. sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į atliktą bausmės laiką A. T. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 5 d. 21.25 val. iki 2018 m. gruodžio 7 d. 13 val.10 min., t. y. dvi paras.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. T. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 3 (tris) vnt. kompaktinių plokštelių su vaizdo ir garso įrašais, esančius prie bylos (voke), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.