Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „F“ direktoriumi, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1996 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d. (toliau – ir 1961 m. BK) 146 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius 1961 m. BK 47 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 2 straipsniu, atleistas nuo bausmės;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 275 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme su viena antrąja turto konfiskavimu;

3) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 1 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (paleistas 2002 m. gegužės 10 d.);

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme;

5) Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi, bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant atlikti realią 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 7 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. liepos 24 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis K. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. balandžio 15 d., naktį, galimai apie 2 val., ėjo iš namų į Konarskio gėlių turgų. Pakeliui buvo (duomenys neskelbtini) gatvė. Praeidamas pro 9 namą cokoliniame aukšte pastebėjo pravirą langą, kambaryje buvo kažkoks apšvietimas, iš kur jis sklido neatsimena. Pažiūrėjęs pro langą pastebėjo ant nedidelio stalelio gulintį nešiojamą kompiuterį, atrodo, pilkos spalvos, jis buvo įjungtas į rozetę (toliau – kištukinį lizdą). Šalia kompiuterio buvo vyriška juodos spalvos piniginė. Stalas su minėtais daiktais buvo netoli lango, maždaug ištiestos rankos atstumu, jam kilo mintis minėtus daiktus pavogti. Apsidairęs, ar gatvėje nėra žmonių, pasilenkė pro pravirą langą, galimai atsistojo ant palangės prisilaikydamas už lango rėmo ir, atjungęs nuo kompiuterio laidus, pasiėmė kompiuterį ir kartu pagriebė ant stalo gulėjusią piniginę. Matė, kad maždaug už poros metrų lovoje miegojo nepažįstamas vyras. Pagrobęs daiktus greitai išlindo iš kambario. Kiek paėjęs toliau apžiūrėjo piniginę, joje buvo banko kortelės vyro užsieniečio vardu ir apie 20 Eur. Neatsimena ar dar kas nors buvo piniginėje. Piniginę su banko kortelėmis išmetė kažkur netoli buvusią šiukšlių dėžę, pinigus pasiėmė. Kompiuterį kitos dienos ryte pardavė centre nepažįstamam asmeniui už 150 Eur. Pinigus išleido savo reikmėm. Dėl padaryto nuoširdžiai apgailestauja (priedo 1 t., b. l. 133-136).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusios E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis šiuo metu gyvena ir dirba Lietuvoje, yra apsistojęs bendrabutyje, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra pirmame aukšte. 2021 m. balandžio 15 d., apie 1 val., nuėjo miegoti, kambario durys buvo neužrakintos, tačiau uždarytos, kambario langas buvo atidarytas, langas išeina į (duomenys neskelbtini) gatvę. Apie 7 val. prabudo ir pamatė, kad kambaryje ant stalo nėra jo 500 Eur vertės nešiojamo, sidabrinės spalvos kompiuterio „HP PAVILION 16,6 in Ryzen5 8GB 256 GTX1650 GAMING“, taip pat 20 Eur vertės juodos odos piniginės, kurioje buvo 20 Eur, jo vardu išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, SEB banko ir ULSTER banko mokėjimo kortelės, TESCO banko kredito kortelė. Banko korteles užblokavo, jomis pasinaudota nebuvo. Dėl vagystės jam padaryta 540 Eur žala. Kompiuterio įsigijimo dokumentų neturi, jį pirko prieš kelis metus už 600 svarų, piniginę pirko parduotuvėje „Maxima“. Įsibrauta į kambarį buvo pro langą, ant palangės yra likę pėdsakai (priedo 1 t., b. l. 35-38, 44-47);

2021 m. balandžio 15 d. E. M. protokolo-pareiškimo duomenys, iš kurių matyti, jog 2021 m. balandžio 15 d., tarp 1 ir 7 val., buvo įsibrauta pro atidarytą kambario langą į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir buvo pavogtas jo nešiojamasis kompiuteris „HP Pavilion 16,6 in Ryzen 8GB 256 GTX1650 Gamin“ ir piniginė, kurioje buvo 20 Eur, leidimas gyventi Lietuvoje, SEB banko ir ULSTER banko mokėjimo kortelės, TESCO banko kredito kortelė. Iš viso padaryta 540 Eur turtinė žala (priedo 1 t., b. l. 13-16);

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. balandžio 15 d. 8 val. buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nakties metu per langą galimai buvo pavogta pranešėjo piniginė, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė ir pinigai, taip pat pranešėjo nešiojamasis kompiuteris (priedo 1 t., b. l. 5-8);

2021 m. balandžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėtas kambarys Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), cokoliniame aukšte. Apžiūros metu buvo nustatyta, jog kambario Nr. (duomenys neskelbtini) viduje, priešais įėjimo į kambario duris, yra dviejų dalių plastikinis langas, kurio kairės pusės dalis yra atidaroma. Langas yra be vizualiai matomų laužimo pėdsakų. Ant vidinės palangės, priešais varstomą lango dalį, yra avalynės pėdsakų fragmentai, sudaryti iš stačiakampio ir rombo formos elementų, kurie tolimesniam tyrimui nukopijuoti ant dviejų daktiloskopinių plokštelių, kurios paimtos ir supakuotos į voką Nr. 1. Ant lango rėmo vidinės pusės juodos spalvos daktiloskopiniais milteliais buvo išryškinti rankų pėdsakų fragmentai, kurie nukopijuoti ant dviejų daktiloskopinių plokštelių, kurios įdėtos į voką Nr. 2 (plombos Nr.087383) (priedo 1 t., b. l. 21-32);

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. gegužės 5 d. Specialisto išvados ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. gegužės 5 d. pranešimo duomenys, iš kurių matyti, jog 2021 m. balandžio 15 d. apžiūrint įvykio vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paimti trys rankų pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių sutampa su K. S. rankų antspaudais (priedo 1 t., b. l. 60-64).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, įsibrovęs į bendrabučio kambarį paėmė nuo stalo nukentėjusiajam priklausantį 500 Eur vertės nešiojamą kompiuterį „HP PAVILION 16,6 in Ryzen5 8GB 256 GTX1650 GAMING“, 20 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 20 Eur ir materialinės vertės neturintys daiktai: nukentėjusiojo vardu išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, AB „SEB bankas“ ir ULSTER banko mokėjimo kortelės, TESCO banko kreditinė kortelė.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: E. M. pareiškimu bei jo duotais parodymais, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, įvykio vietos apžiūros protokolu, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Specialisto išvados ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pranešimo duomenimis.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis svetimą turtą pagrobė įsibrovęs į patalpą, t. y. įlindęs į nukentėjusiojo kambarį pro atidarytą langą, kuomet nukentėjusysis miegojo, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. S. sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (priedo 2 t., b. l. 61-64).

Nukentėjusysis E. M. buvo informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepareiškė (priedo 2 t., b. l. 67-70).

Byloje pateiktas kaltinamojo K. S. įsipareigojimas iki 2021 m. birželio 30 d. atlyginti nukentėjusiajam E. M. 540 Eur turtinę žalą (priedo 1 t., b. l. 137).

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, jog veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, pasekmes. Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, nusikalstama veika padaryta žala nėra atlyginta, tačiau kaltinamasis įsipareigojo nukentėjusiajam iki 2021 m. birželio 30 d. ją atlyginti (priedo 1 t., b. l. 137). Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, „Sodros“ duomenimis dirbantis (priedo 2 t., b. l. 9-10), per paskutinius 5 metus ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ne kartą baustas už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nuobaudos galiojančios (priedo 2 t., b. l. 17-37), anksčiau teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (priedo 2 t., b. l. 38-47). Duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. S. už padarytą nusikaltimą parinkus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą ne švelniausią, bet ir ne griežčiausią bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų šios bausmės dydį – 90 parų. Teismas mano, kad būtent tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta ar švelni ir darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, K. S. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22 iki 6 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte ir 6 dalyje numatytas pareigas – bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę 540 Eur žalą (kadangi byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam įsipareigojimą atlyginti turtinę žalą). Atsižvelgus į kaltinamojo amžių, į tai, kad nors K. S. anksčiau ne kartą taikyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau ankstesnes bausmes jis yra atlikęs, o arešto bausme baustas nebuvo, Sodros duomenimis jis yra dirbantis, be to įsipareigojo savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam savo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, sutiktina su prokuroru, jog šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios skirtinos arešto bausmės atlikimo, nes būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteisto asmens gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.

Prokuroras taip pat prašė skirti įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam skiriamas bausmės vykdymo atidėjimas su intensyvia priežiūra, prokuroro minėtą įpareigojimą skirti netikslinga.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo 1 t., b. l. 138-140) – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.

V. Kiti klausimai

Nukentėjusysis E. M. 2021 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą dėl jo pripažinimo civiliniu ieškovu 540 Eur sumai (priedo 1 t., b. l. 48-49), 2021 m. gegužės 20 d. nutarimu E. M. buvo pripažintas civiliniu ieškovu (priedo 1 t., b. l. 50-51). Byloje nustatyta, jog E. M. 540 Eur žala padaryta neteisėtais kaltinamojo K. S. veiksmais, 2021 m. gegužės 17 d. K. S. įsipareigojo E. M. iki 2021 m. birželio 30 d. atlyginti 540 Eur turtinę žalą (priedo 1 t., b. l. 137).

Esant šioms aplinkybėms, ieškinys laikomas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas visiškai ir E. M. patirta 540 Eur žala priteistina iš nusikalstamą veiką padariusio K. S..

Daiktai – vokas su dviem daktiloplokštelėm, vokas su plomba Nr. 087384 su avalynės pėdsakais ir vokas Nr. 2 daktiloplokštelėm, pagal 2021 m. birželio 18 d. kvitą B, serija BBB Nr. 3PK002560, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 60 (šešiasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, K. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22 iki 6 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę 540 Eur žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Civilinio ieškovo E. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. S. civiliniam ieškovui 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Voką su dviem daktiloplokštelėm, voką su plomba Nr. 087384 su avalynės pėdsakais ir voką Nr. 2 su daktiloplokštelėm – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.