Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-02-01 · Administracinė byla Nr. A-261-145-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-01
Bylos Nr.
A-261-145-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Anatolijus Baranovas, Stasys Gagys (pran.)
Atsakovas
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos
Pareiškėjas
Uždarosios akcinės bendrovė „Energetikos tiekimo bazė“
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-145/2008Procesinio sprendimo kategorija 15.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant apelianto Uždarosios akcinės bendrovė „Energetikos tiekimo bazė“ atstovėms Kristinai Marcinkevič ir Alinai Bisekerskajai, atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Vaidutei Raišytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovė „Energetikos tiekimo bazė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Energetikos tiekimo bazė“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Energetikos tiekimo bazė" kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, jo naudai 24 500 000,00 litų tiesioginių nuostolių. Nurodo, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė" suteikė fiziniam asmeniui S. R. paskolas, kurių bendra suma sudaro 24 500 000,00 Lt. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjo 2000 m. sausio 1 d. – 2005 m. birželio 30 d. laikotarpio mokestinį patikrinimą. 2006 m. spalio 31 d. patikrinimo akte Nr. 05-05-10-143 (toliau - Aktas) nurodyta, jog fizinis asmuo S. R. (S. R.) negražins paskolų paskolos sutartyse numatytu laikotarpiu, arba anksčiau, kadangi paskolų gavėjui paskolų grąžinimo metu (2035 metais) sukaks 76 metai, todėl jis negalės grąžinti paskolų.

Tokiu būdu yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymas. Paaiškino, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XLIII skyriaus nuostatose, nei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimuose (toliau – ir Paaiškinimai) nėra jokių apribojimų, susijusiu su kredituojamo asmens amžiumi, nėra numatytas paskolų išdavimo laikotarpio apribojimas, būtinas paskolų užtikrinimas ir paskolų sumos apribojimai. Paaiškinimuose minimas vienintelis paskolos didžio apribojimas - paskolos suma neturi viršyti įstatinio kapitalo. Pareiškėjas griežtai vykdo šį įstatymo reikalavimą.

Mano, kad pareiškėjui aiškinama kaip reikia išduoti paskolas, o vėliau Valstybinė mokesčių inspekcija apmokestina, skiria delspinigius ir baudas už paskolas, kurios buvo suteiktos griežtai laikantis Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimų. Taigi, pažeidžiami Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams ir juridiniams asmenims nuostatos.

Teigia, jog pareiškėjas patyrė materialinį nuostolį tokio dydžio, kaip bendra išduotų S. R. paskolų suma – 24 500 000,00 Lt. Tai yra, pareiškėjas pagal paskolos sutartis, turėjo gauti šiuos pinigus laikotarpyje, numatytame paskolos sutartyse, bet po atsakovo nurodymų, įtvirtintų Akte, šios pajamos pareiškėjo atžvilgių yra prarastos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovės žala pasireiškė tuo, kad pareiškėjas negavo naudos, kurią būtų turėjęs, jeigu paskolas gavę asmenys, kaip buvo numatyta, už jas būtų sukūrę verslo planus. Tokiu būdu pareiškėjas būtų turėjęs ekonominės naudos.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atstovaujanti Lietuvos Valstybę,su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad nebuvo neteisėtų pareigūnų veiksmų, nėra bendrųjų sąlygų, reikalingų deliktinei atsakomybei atsirasti, pareiškėjui žala nepadaryta. Inspekcijos patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, neviršydamas nuosavo kapitalo ribų, tikrinamu laikotarpiu fiziniams asmenims suteikė 38 467 951,46 Lt beprocenčių paskolų. Paskolų sutartyse nenumatyta pateikti garanto, laidavimo dokumento, įkeisti turto, įregistruoti hipoteką, nėra nurodyta kokiam tikslui suteikiamos beprocentės paskolos. Pareiškėjas nepateikė fizinių asmenų prašymų suteikti paskolas ir paaiškino, kad visi jų prašymai buvo pateikti žodžiu generaliniam direktoriui, kuris juos pateikia akcininkų susirinkimui. Akte padaryta išvada, jog pareiškėjo įstatinis kapitalas tikslingai buvo didinamas tam, kad suteikiamų paskolų dydis neviršytų nuosavo kapitalo dydžio. Paskolų gavėjai O. R., J. R. ir A. R., kaip akcininkai faktiškai valdė pareiškėją - paskolos davėją. Sudarydamas ilgalaikes beprocentes paskolų sutartis, pareiškėjas, kaip komercinė įmonė, naudos sau nesiekė. Šių paskolų suteikimo aplinkybės nepaaiškinamos verslo logika ir pelno siekimu, todėl Akte šios paskolos, taikant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 69 str. priskirtos kitoms fizinių asmenų pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pagrįstai skunde nurodo, jog nepažeidė paskolų teikimą reglamentuojančių CK nuostatų ir vadovavosi iš Inspekcijos gautais raštiškais paaiškinimais, tačiau tokie sandoriai, kurių tikslas yra mokestinės naudos siekimas, atitinka įstatymų reikalavimus ir paprastai yra vykdomi, tačiau po šia forma slepiamos kitos aplinkybės. Tokiu atveju MAĮ 69 straipsnio 1 dalis suteikia mokesčių administratoriui teisę neatsižvelgti į šių sandorių formalią išraišką.

Pareiškėjas Inspekcijai paaiškino kreditų išdavimo tikslą, nurodydamas, jog J.R. ir A. R. kreditai buvo išduoti siekiant juos pritraukti dirbti įmonėje

po mokslų baigimo, o S. R. ir O. R., kaip aukštos klasės specialistams, įvairiems projektams pareiškėjo labui vystyti. Galima sutikti, kad kreditų išdavimo jauniems žmonėms mokslui (ypač mokamam mokslui), siekiant, kad jie vėliau dirbtų įmonėje, praktika egzistuoja ir yra pagrįsta įmonės interesais. Tačiau pareiškėjo suteiktų kreditų aplinkybės nurodyto tokio pareiškėjo tikslo nepatvirtina.

Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kurios nepagrindžiamos ekonomine logika ir pareiškėjo pelno siekimu, pareiškėjui jų nepagrindus kitomis aplinkybėmis, įrodančiomis, kad mokestinė nauda buvo tik ūkinės-komercinės veiklos papildoma pasekmė, mokesčiai apskaičiuoti įstatymų nustatyta tvarka. Inspekcijos nuomone, minėtiems pareiškėjo sandoriams taikyti MAĮ 69 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą pagrindas buvo, todėl nėra pagrindo teigti, kad Inspekcijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti.

Pareiškėjas neįrodo, kad Aktu jam buvo padaryta žala. Turtinę žalą grindžia prielaidomis, tačiau nepateikia konkrečių įrodymų, kad dėl mokesčių administratoriaus veiksmų jis neteko tam tikro turto (CK 6.249 str. 1 d.). Tai paneigia pareiškėjo 2007 m. vasario 1 d. pažyma Nr. 78V/304, kurioje nurodyta, kad visi Akte nurodyti kreditai pareiškėjui pilnai grąžinti.

Konstatavus, kad patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai nelaikytini neteisėtais bei tai, kad turtinė žala pareiškėjui nepadaryta, nėra pagrindo taikyti CK 6.251 str. nuostatų.

Pareiškėjas dėl 2007 m. sausio 19 d. Inspekcijos sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (27.183)-256-25 yra pateikęs skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.271. Pagal šią normą tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Bendrosios sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti nustatytos LR CK 6.246 - 6.250 straipsniuose: tai neteisėti veiksmai, kaltė, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pareiškėjas neįrodo, kad Aktu jam buvo padaryta žala. Turtinę žalą grindžia prielaidomis, tačiau nepateikia konkrečių įrodymų, kad dėl mokesčių administratoriaus veiksmų jis neteko tam tikro turto (CK 6.249 str. 1 d.). UAB „Energetikos tiekimo bazė" skunde nurodo, kad patyrė materialinį nuostolį tokio dydžio, kaip bendra išduotų S. R. paskolų suma, o būtent 24 500 000,00 Lt. Tai yra, pareiškėjas pagal paskolos sutartis, turėjo gauti šiuos pinigus laikotarpyje, numatytame paskolos sutartyse, bet po atsakovo nurodymų, įtvirtintų Akte, šios pajamos pareiškėjo atžvilgių yra prarastos. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovės patvirtino, kad pareiškėjui nurodytos paskolų sumos grąžintos, todėl pareiškėjas turto neprarado. Pareiškėjas tvirtina, kad pareiškėjui padaryta turtinė žala, nes įmonė negavo pajamų, kurias būtų galėjusi gauti, jeigu, kaip buvo numatyta, paskolomis išmokėti pinigai būtų panaudoti kurti verslo planams, kurie pareiškėjui būtų atnešę ekonominę naudą. Tai tik teiginiai, nepagrįsti įrodymais. Konstatavus, kad patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai nelaikytini neteisėtais bei tai, kad turtinė žala pareiškėjui nepadaryta, teismas nustatė, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.251 str. nuostatų. Pareiškėjas dėl 2007 m. sausio 19 d. Inspekcijos sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (27.183)-256-25 yra pateikęs skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Mokesčių administratoriaus pareigūnai, atlikdami pareiškėjo finansinės veiklos tyrimą, tai darė teisėtu pagrindu, vykdydami tarnybines funkcijas. Konstatavo, kad mokestinio ginčo baigtis neturi įtakos ginčui dėl žalos atlyginimo.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „Energetikos tiekimo bazė“ prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo nurodytu pagrindu, kad pareiškėjui nurodytos paskolų sumos yra grąžintos, negalima daryti išvados, kad pareiškėjas turto neprarado, t.y. jam nepadaryta turtinė žala. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Akte nurodyta, kad grąžintos sumos nėra paskolos, todėl turi būti apmokestinamos bei turi būti sumokėta bauda ir delspinigiai. Mokestinis ginčas šiais klausimais šiuo metu nagrinėjamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

2. Mokestinio ginčo baigtis tiesiogiai įtakoja ginčą dėl žalos atlyginimo. Jeigu pasibaigus mokestiniam ginčui, nepaisant paskolų grąžinimo fakto, paskolos vis tik bus pripažintos ne paskolomis, tuomet žala, padaryta pareiškėjui paskolų negrąžinimu, lieka ir turi būti atlyginta, todėl teismo teiginys, jog mokestinės bylos baigtis neturi įtakos ginčui dėl žalos atlyginimo, yra nepagrįstas.

3. Teismo teiginys, jog konstatavus, kad patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai nelaikytini neteisėtais bei tai, kad turtinė žala pareiškėjui nepadaryta, nėra pagrindo taikyti CK 6.251 str. nuostatų yra nepagrįstas, kadangi pirmiausia turi pasibaigti mokestinis ginčas. Priklausomai nuo sprendimo dėl mokestinio ginčo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmai turi būti vertinami kaip neteisėti arba kaip teisėti. Teismas turėjo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki mokestinio ginčo išsprendimo remdamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir tik tada spręsti klausimą, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar ne.

Šalies argumentai

Valstybinė mokesčių inspekcija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Papildomai nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-794/2006 ir 2004 m. spalio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-355/2004 pažymėjo, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo, be to, draudžia piktnaudžiauti teise. Piktnaudžiaujant teise sukurtos teisinės pasekmės nepripažįstamos ir neginamos. Piktnaudžiavimu mokesčių įstatymais dirbtinai sukuriama teisinė situacija, lemianti mokestinę naudą. Piktnaudžiaujant mokesčių įstatymu realiai yra atliekamos ir buhalterinėje apskaitoje neiškreipiant jų turinio, fiksuojamos ūkinės operacijos, kurios formaliai neprieštarauja įstatymų reikalavimams. Tačiau šių ūkinių operacijų pagrindinis tikslas yra ne realios ūkinės komercinės veiklos vykdymas, o mokestinės naudos gavimas piktnaudžiaujant mokesčio įstatymu. Be to, tokios ūkinės operacijos ir mokesčių mokėtojų elgesys negali būti pateisinamas nei ekonominės logikos. Tokia LVAT pozicija dėl piktnaudžiavimo mokesčių įstatymais buvo išreikšta 2005-07-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. AM95/2005. Piktnaudžiavimo konstatavimas, kai tai atlieka mokesčių administratorius ar mokestinius ginčus nagrinėjantys subjektai neprivalo būti siejamas su specialiomis teisės normomis, suteikiančiomis tokią teisę. Teisės normos, leidžiančios konstatuoti mokesčių mokėtojo piktnaudžiavimą, gali detalizuoti teisines pasekmes, susijusias su tokio piktnaudžiavimo konstatavimu, tačiau jų nebuvimas negali drausti mokesčių administratoriui nepripažinti piktnaudžiaujant sandoriais sukurtų teisinių pasekmių. Tačiau piktnaudžiavimas mokesčių įstatymais gali būti nustatytas tik tada, kai mokestinio pranašumo įgijimas buvo pagrindinis ūkinėmis operacijomis siekiamas tikslas, o mokesčių mokėtojo veikla, lemianti mokestinio pranašumo atsiradimą, negali būti pateisinta nei ekonominės logikos, pasireiškiančios didžiausio pelno siekimu mažiausiomis sąnaudomis, nei kitomis aplinkybėmis. Mokesčių administratoriui įrodžius, kad pagrindinis sandorių tikslas buvo mokestinės naudos gavimas, o mokesčių mokėtojui neįrodžius, kad sandorio sudarymas pagrindžiamas kitomis aplinkybėmis, laikytina, kad sandoris sudarytas piktnaudžiaujant mokesčių įstatymais.

Atsižvelgiant į paminėtas teismo nutarties nuostatas bei į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kurios nepagrindžiamos ekonomine logika ir Pareiškėjo pelno siekimu, Pareiškėjui jų nepagrindus kitomis aplinkybėmis, įrodančiomis, kad mokestinė nauda buvo tik ūkinės-komercinės veiklos papildoma pasekmė, mokesčiai apskaičiuoti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad Inspekcijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti.

Šalies argumentai

Apeliancinės instancijos teismo posėdžio metu apelianto UAB „Energetikos tiekimo bazė“ atstovės palaikė apeliaciniame skunde nurodytus motyvus ir prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais. Nurodė, kad mokestinės bylos nagrinėjimas šiuo metu yra sustabdytas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

UAB „Energetikos tiekimo bazė“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, 24 500 000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Žalos atsiradimas siejamas su valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6. 271 straipsnis. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis (redakcija, galiojusi 2006 m. spalio 31 patikrinimo akto priėmimo metu) numatė, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Tokiu būdu ginčo santykių kvalifikavimas yra tinkamas. Tačiau deliktu padarytos žalos atlyginimui kaip atskirai atsakomybės rūšiai yra privalomi bendrieji teisės pažeidimo elementai.Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6. 245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini keturi elementai. Nesant vieno iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negalima. Turi būti: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.).Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6. 246 str. 1 d.). Ši norma pagal teisinį reguliavimą yra bendra CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatytos specialios normos atžvilgiu, kuri numato valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo sąlygą. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat pažymėtina, kad turtinės žalos atsiradimas siejamas su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, sukeliančiais teisines pasekmes atitinkamam visuomeninio santykio dalyviui. Pareiškėjas kreipdamasis į teismą turtinę žalą kildina iš administravimo subjekto priimto administracinio akto, tai yra Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2006 m. spalio 31 d. patikrinimo akto, kuris pareiškėjo nuomone yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigia, kad dėl šio neteisėto Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto pareiškėjas patyrė 24 500 000 Lt turtinę žalą. Mokesčių administravimo įstatymo 128 straipsnis numato, kad mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma. Iš šių teisė normų turinio matyti, kad teisines pasekmes mokesčių mokėtojui sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma, o ne patikrinimo aktas. Taigi, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. spalio 31 d. patikrinimo aktas, su kuriuo pareiškėjas sieja turtinės žalos atsiradimą, tiesioginių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl tikrinti jo teisėtumą bei aiškintis ar buvo juo pažeisti teisės aktai ir bendrieji teisės principai nėra pagrindo. Nesant įrodymų dėl galimų teisės aktų ir jų normų nesilaikymo, nėra pagrindo tvirtinti, jog Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, atliko neteisėtą veiką. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės elementų, pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, nepagrįstas.Neįrodžius atsakovo neteisėtos veikos, kuri eliminuoja atsakovo pareigą atlyginti atsiradusią žalą, atsakovo kaltės klausimas bei kiti teisės pažeidimo elementai nevertintini.Pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su 2006 m. spalio 31 d. patikrinimo akto priėmimu, t. y. Žalos atsiradimas kildinamas iš konkrečiu metu atlikto veiksmo, todėl tikrinti vėlesnį mokesčių administratoriaus veiksmų teisėtumą bei aiškintis ar buvo šiais veiksmais pažeisti bendrieji teisės principai nėra pagrindo, nes priešingu atveju teismas išeitų už skundo nagrinėjimo ribų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad mokestinės bylos baigtis šiam ginčui įtakos taip pat neturi, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta mokestinė byla, ir bylą nagrinėjo iš esmės.Šis teismo procesinis sprendimas neriboja pareiškėjo teisės pasibaigus mokestiniam ginčui vėl kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo administracinę bylą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį teisę gauti išlaidų atlyginimą iš kitos šalies turi tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundas nepatenkintas, todėl jos patirtos išlaidos nagrinėjant šią bylą nėra atlygintinos.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: UAB „Energetikos tiekimo bazė“ apeliacinį skundą atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAnatolijus BaranovasStasys Gagys