Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. V. ir L. V. pareiškimą, suinteresuoti asmenys byloje valstybės įmonė Turto bankas, Širvintų rajono savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnyje, reglamentuojančiame pasirengimą nagrinėti bylą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, įtvirtinta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt dienų iki teismo posėdžio, specialiame interneto tinklapyje skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje byloje toks pranešimas buvo paskelbtas 2022 m. lapkričio 14 d. specialiame tinklapyje www.teismai.lt. CPK 533 straipsnyje nustatyta, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nė viena iš nurodytų sąlygų iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijama, o suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Širvintų rajono savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nurodė, jog pareiškimo patenkinimui neprieštarauja bei prašo bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš 1996 m. sausio 18 d. ilgalaikės paskolos sutarties Nr. 25 ir iš buto įkeitimo sutarties 1996 m. sausio 18 d., matyti, kad buvo sudaryta sutartis ir įkeistas butas pareiškėjo A. V. vardu. Iš santuokos liudijimo Nr. 61 nustatyta, kad A. V. ir L. V. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Iš namų knygos matyti, kad pareiškėjai A. V. ir L. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi nuo 1996 m. vasario 13 d. 2017-03-20 prašymas dėl hipotekos/įkeitimo pabaigos (išregistravimo), patvirtina, kad pareiškėjai banko paskolą yra grąžinę. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopijos patvirtina, kad buto statybos darbai buvo pradėti 1993 metais ir baigti 1996 metais. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad buvo atlikti aptariamo buto kadastriniai matavimai. Iš sutarčių kopijų matyti, kad pareiškėjai yra sudarę savo vardu visas sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos išduotos pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėjai savo gyvenamąją vietą deklaravo daugiau nei 10 metų. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai A. V. ir L. V. butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė daugiau nei dešimt metų, todėl teismas mano, kad pareiškėjai A. V. ir L. V. įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į šį daiktą.

Pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalies, 4.70 straipsnio 1 dalies, 4.71 straipsnio 1 dalies nuostatas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 (dešimt) metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjai A. V. ir L. V. įrodė aplinkybes, jog nors ir nebūdami pareiškime įvardinto nekilnojamojo turto savininkai, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai jį valdė, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatant faktą, kad pareiškėjai A. V. ir L. V. pagal įgyjamąją senatį įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 bei 530-533 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruoti daiktai ir daiktinės teisės į juos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.