Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Rokiškio Šv.Mato parapijos senelių globos namų atskirąjį skundą dėl Rokiškio apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-64-504/2008 pagal pareiškėjo Rokiškio Šv.Mato parapijos senelių globos namų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapija, Rokiškio rajono antro notarų biuro notarė Laima Sadauskienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-12-22 pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašo pripažinti ir priimti sprendimą, kad testatoriaus A. G. 2004-07-15 pasirašytas testamentas Rokiškio Šv.Mato parapijos senelių globos namams būtų priimtas Rokiškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos vardu ir kad galėtų gauti paveldėjimo liudijimą pagal testamentą (b. l. 1-2). Pareiškime nurodo, kad testatorius A. G., miręs 2007-12-04, 2004-11-15 notaro patvirtintu testamentu savo mirties atveju jam priklausantį piniginį indėlį AB „Snoras“ paliko Rokiškio Šv.Mato parapijos senelių globos namams. Notaras 2007-12-06 nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal minėtą testamentą, nes negali įvykdyti testamente išreikštos testatoriaus valios, kadangi A. G. savo turtą paliko „Rokiškio Šv.Mato parapijos senelių globos namams“, kurie nėra įregistruoti juridinių asmenų registre. Nors globos namai ir nėra įregistruoti kaip juridinis asmuo, tačiau jie nuosavybės teise priklauso Rokiškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijai, kuri yra juos įsteigusi. Globos namai veikia ir vykdo gailestingumo bei labdaros veiklą, turi savo sąskaitą banke, parapijos registracijos kodą, už savo veiklą atsiskaito, teikia ataskaitas minėtai parapijai. Dėl to ir kad testatoriui nebuvo žinoma, kaip išreikšti savo valią paliekant turtą juridiniam asmeniui, prašo pareiškimą patenkinti.

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2008-01-02 nutartimi CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą, nes jis nenagrinėtinas teisme. Nutartyje nurodė, kad procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą priklauso asmens procesinio veiksnumo ir teisnumo. Procesinis teisnumas yra teisės kreiptis į teismą prielaida ir tik teisnus asmuo gali įgyti procesines teise ir pareigas (CPK 38 str.). Procesinis veiksnumas juridiniams asmenims atsiranda kartu su teisnumu. Pagal CK 2.63 straipsnį, juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre, o tokį faktą patvirtina juridinio asmens įregistravimo pažymėjimas. Pareiškėjas pateikė savo veiklos nuostatus, tačiau juridinio asmens statusą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neturi procesinio veiksnumo ir pareiškimą priimti buvo atsisakyta (b. l. 15).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-01-02 nutartis atsisakyti priimti pareiškimą nepagrįsta, todėl prašo pareiškimą išnagrinėti iš esmės, priimti sprendimą, kad testatoriaus A. G. 2004-07-15 patvirtintas testamentas juridiškai priklausytų Rokiškio Šv. Mato Parapijos senelių globos namams ir šie gautų paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad testatorius notariškai patvirtintu testamentu savo mirties atveju jam priklausantį piniginį indėlį paliko Rokiškio Šv.Mato parapijos senelių globos namas, tačiau 2007-12-06 nutarimu notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į indėlį, nes negali įvykdyti testamente išreikštos testatoriaus valios dėl to, kad testatorius savo turtą paliko „Rokiškio Šv.Mato parapijos senelių globos namams“, kurie nėra įregistruoti VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre ir neturi juridinių asmenų registracijos pažymėjimo. Dar skunde nurodo, kad nors globos namai nėra įregistruoti kaip juridinis asmuo, tačiau jie nuosavybės teise priklauso Rokiškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijai, kuri yra šių globos namų steigėjas, jie vykdo gailestingumo bei labdaros veiklą, turi savo sąskaitą banke pagal parapijos registracijos kodą, už finansinę veiklą atsiskaito ir teikia ataskaitas minėtai parapijai (b. l. 18).

Atskirasis skundas netenkintinas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 02 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu. Nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo asmens procesinio veiksnumo ir teisnumo. Kai asmuo su pareiškimu (ieškiniu) kreipiasi į teismą teisminės gynybos, teismas, be kitų aplinkybių, turi nustatyti, ar pareiškimą paduodantis asmuo turi tokią teisę. Pagal CPK 5 str. 1 d., teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygų įvykdymo. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra asmens, paduodančio pareiškimą teismui, teisnumas (CK 2.1-2.4,2.33, 2.63, 2.74-75 str.). Asmuo, neturintis teisnumo, procesiniu požiūriu yra neteisni organizacija, ne juridinis asmuo. Todėl jis neturi teisės pateikti pareiškimą kreiptis į teismą, o teismas, nustatęs tokį faktą, turi atsisakyti priimti pareiškimą, nes nėra pagrindo pradėti civilinį procesą. Teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal CPK 38 straipsnį tik teisnus ir turintis civilinį procesinį veiksnumą asmuo gali įgyvendinti savo teises teisme pats ar pavesti atstovui vesti bylą teisme, o pareiškėjas tokios teisės neturi.

LR Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 str. (1997-07-02 įstatymo Nr. VIII-394 red.) numatyta, kad tradicinės religinės bendruomenės, turinčios juridinio asmens teises, praneša apie tai Teisingumo ministerijai. Bylos dokumentais nustatyta, kad pareiškėjo steigėjas yra Rokiškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapija, kuri yra tradicinė religinė bendruomenė, registruota juridinių asmenų registre ir kuri yra juridinis asmuo per se, kurio kodas – 191266780 (1995-10-04 5 str., CK 2.33 str., 2.37 str., 2.63 str., b. l. 6, 9-10, 26). Tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigti juridiniai asmenys įgyja juridinio asmens teises, kai jų vadovybė raštu praneša Teisingumo ministerijai, o ši įformina įstatymų nustatyta tvarka. Šie juridiniai asmenys turi teisę užsiimti šiame įstatyme jų bendruomenei, bendrijai ar centrui numatyta veikla, taip pat veikla, numatyta šių juridinių asmenų įstatuose. Taigi, virš minėta religinė bendruomenė galėjo steigti kitus juridinius asmenis, kuriems netaikoma CK 2.37 str. 2 dalis, jie nelaikomi steigėjo padaliniais ir jų veiklos pobūdis ir tikslas nėra įgyvendinti tikėjimo laisvę. Iš pareiškėjo nuostatų ir matyti, kad pareiškėjo veiklos tikslas kaip tik ir yra ne tikėjimo laisvės įgyvendinimas, bet dvasinių, psichologinių, socialinių ir kultūrinių kiekvieno namų gyventojo reikmių tenkinimas, sudarymas jiems tinkamų gyvenimo sąlygų, medicininio, materialinio ir buitinio aptarnavimo užtikrinimas (Nuostatų II d. 1 p.), todėl CK 2.37 str. 2 dalis tokiems asmenims netaikoma. Tokio asmens įsteigimui taikomos bendros taisyklės ir jis laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre, nuo to momento jie įgyja juridinio asmens teises ir yra laikomi juridiniu asmeniu (CK 2.63 str. 1 d.). Pareiškėjas tokių aplinkybių neįrodė. Jeigu vertinti, kad pareiškėjas yra minėtos religinės bendruomenės padalinys, pagal religinių bendruomenių kanonus, statutus ar kitas normas atitinkantis CK 2.33 str. nustatytas sąlygas, tai jis taip pat juridinių asmenų registrui CK 2.64 str. 2 d. 4 p. tvarka turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad yra CK 2.37 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, ir tik tuomet pareiškėjas, kaip struktūrinis Rokiškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos padalinys, būtų įgijęs juridinio asmens teises (LR Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 str. 2 d., CK 2.37 str.). Todėl vien tas faktas, kad Nuostatų 1-4 punktuose (b. l 9-10) nurodyta, kad „globos namai yra juridinis asmuo, turintis antspaudą ir savarankišką balansą ir atsiskaitomąją sąskaitą banke bei turi oficialų pavadinimą – „Rokiškio Šv. Mato parapijos senelių globos namai“, nereiškia, kad pareiškėjas pagal įstatymus yra juridinis asmuo, galintis būti ieškovu teisme. Apeliantas savo skunde pats pripažįsta ir nurodo, kad globos namai nėra įregistruoti kaip juridinis asmuo juridinių asmenų registre, kad naudojasi Rokiškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos kodu ir sąskaita, kad už savo finansinę veiklą jai atsiskaito ir teikia ataskaitas, kas faktiškai reiškia, kad globos namai neturi juridiniam asmeniui būdingų požymių. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas negali savęs laikyti tinkamai įregistruotu su identifikuojančiais jį, kaip juridinį asmenį, požymiais, asmeniu, nes neturi nustatyta tvarka Teisingumo ministerijos jam išduoto atitinkamo pažymėjimo. Apeliantas taip pat neįrodė, kad yra Rokiškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos įgaliotas atstovas atstovauti ją teisme.

Apelianto argumentas, kad teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatos, jog kiekvienas asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, nepagrįstas, nes ši nuostata nereiškia, jog tokią teisę turi bet kuris asmuo. Konstitucijos normos yra normos – principai, bendrieji įstatymų pradmenys. Konstitucijos 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad visos konstitucinės normos remiasi viršenybės prieš įstatymą ir kitus teisės aktus principu. Paprastieji (nekonstituciniai) įstatymai sukonkretina ir vysto konstitucinius įstatymus. Tiesiogiai Konstitucijos pagrindu ieškinys gali būti tenkinamas tik tuo atveju, kai ginčo santykio nedetalizuoja kiti norminiai aktai – įstatymai ar poįstatyminiai aktai, neprieštaraujantys Konstitucijai. Šiuo atveju nagrinėjamus klausimus išsamiai reglamentuoja įstatymas – Civilinis Kodeksas, kuris neprieštarauja Konstitucijai.

Dėl išdėstyto tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Rokiškio apylinkės teismo 2008 m. sausio 02 d. nutartį palikti nepakeistą.