- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- 2YT-10360-1031/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04820-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Pareiškėjas
- J. T.
- Suinteresuotas asmuo
- J. T., G. T.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje J. T. ir G. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo sutuoktinės R. T. mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, taip pat ir teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas ir R. T. susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjo vardu buvo įgytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad palikėja testamento nepaliko, tačiau pareiškėjas turi teisę paveldėti turtą pagal įstatymą. Pareiškėjas pažymėjo, kad po sutuoktinės mirties į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo, nes manė, jog nuosavybės teisei į pastatus ir žemę esant registruotiems jo vardu jokių papildomų teisinių veiksmų atlikti nereikia, o po sutuoktinės mirties visas turtas ir taip lieka jo nuosavybe.
Pareiškėjas pažymėjo, kad po savo sutuoktinės R. T. mirties liko gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo, remontavo namą, mokėjo mokesčius, tvarkė aplinką prie pastatų, valdė ir naudojosi turtu kaip savu. Tokiais savo veiksmais per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą faktiškai priėmė po sutuoktinės R. T. mirties likusį palikimą.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes – jis galėtų realizuoti savo paveldėjimo teisę, kreiptis į notarų biurą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą po sutuoktinės mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, prašė jį tenkinti ir bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo G. T. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, prašė jį tenkinti ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: pareiškėjas ir R. T. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (9 b. l.). Pareiškėjas J. T. 2005-11-21 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 10126 pagrindu nuosavybės teise įgijo 0,0004 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, tvartą, kiemo rūsį, esančius (duomenys neskelbtini), kurie registruoti pareiškėjo vardu bei 0,1000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas abiejų sutuoktinių vardu (13-17 b. l.). Pareiškėjo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). Po pareiškėjo sutuoktinės mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Palikėja testamento nebuvo sudariusi (12 b. l.).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
J. T. ir R. T. iki R. T. mirties buvo sutuoktiniai. J. T. paveldi pagal įstatymą kaip sutuoktinę pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.13 straipsnis). Nesant palikėjos testamento ir nesant duomenų, kad iš pareiškėjo paveldėjimo teisė būtų atimta, jis turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės mirties. Pareiškėjo paaiškinimai, liudytojo parodymai bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas iki sutuoktinės mirties ir po jos rūpinosi bei prižiūrėjo mirusiosios turtą, tvarkė jiems priklausantį gyvenamąjį namą, prižiūrėjo aplinką, mokėjo mokesčius. Todėl teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti.
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėjas yra mirusios R. T. sutuoktinis, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo J. T. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po jo sutuoktinės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrui.