Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-11-29 · Civilinė byla Nr. e2A-783-569/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
e2A-783-569/2018
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-01267-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „BnP Finance“
Atsakovas
T. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-783-569/2018 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01267-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovui T. G. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) BnP Finance kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. G. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydama iš atsakovo T. G. priteisti: 1 833,80 Eur negrąžinto kredito dalį, 1 492,49 Eur kredito mokesčio, 2,24 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 88 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2017-02-06 su atsakovu T. G. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu refinansavo atsakovo 1 910 Eur dydžio finansinius įsipareigojimus. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą bei sumokėti 1 718,32 Eur dydžio kredito mokestį per 48 mėnesius, mokėdamas kas mėnesį po 75,59 Eur dydžio įmokas. Tačiau atsakovas įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė, vadovaudamasi sutarties 8.5 punktu, sutartį nutraukė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus rajono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo T. G.: 1 833,80 Eur negrąžinto kredito; 275,55 Eur kredito mokesčio; 2,24 Eur palūkanų; 124 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą (2 111,59 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Teismas konstatavo, kad ieškovė prašo priteisti nesumokėtą kredito mokestį (palūkanas) už laikotarpį nuo 2017-07-06 iki 2021-02-06 (sutartyje numatytos kredito grąžinimo datos). Sprendė, jog teismas negali patvirtinti aplinkybių, kurios šiuo metu neegzistuoja ir paaiškės tik ateityje, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad visa kredito suma nebus grąžinta iki 2021-02-06, ir priteisti visą iki šios datos paskaičiuotą palūkanų sumą. Teismas nustatė, kad atsakovas prievolės grąžinti kreditą neįvykdė iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos, todėl iš atsakovo priteisė 275,55 Eur dydžio kredito mokestį už laikotarpį nuo 2017-07-06 iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2017-11-10).

4. Ieškinį patenkinus iš dalies, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 47 Eur žyminio mokesčio bei 77 Eur išlaidų už advokato pagalbą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

5. Apeliaciniu skundu ieškovė BnP Finance, AB prašo: pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių dalį dėl kredito mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovo T. G. 1 492,49 Eur kredito mokesčio; pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 88 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur už ieškinio parengimą; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti 29 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Šalys susitarė, kad, įsigaliojus pranešimui apie sutarties nutraukimą, vartojimo kredito gavėjas privalo vartojimo kredito davėjui sugrąžinti, be kita ko, sutartines palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose šalys susitarė, jog palūkanos skaičiuojamos laikotarpiu nuo 2017-03-29 iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, t. y. iki 2021-03-29. Kadangi šalys laisva valia buvo susitarusios dėl kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų), joms netaikoma CK 6.872 straipsnio 2 dalies nuostata, jog palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos, iki paskolos suma bus grąžinta.

5.2. Atsakovas, pasirašydamas kredito sutarti su ieškove, būdamas atsakingas ir rūpestingas asmuo, suprato, kad pagal sutartį privalės sumokėti susitartą palūkanų dydį, su jomis sutiko, todėl turi pareigą jas sumokėti. Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas.

5.3. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo ir sumažino sumokėtas bylinėjimosi išlaidas nuo 209 Eur iki 124 Eur. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas turėtų būti tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistos visos bylinėjimosi išlaidos – 209 Eur, t. y. 88 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur už procesinių dokumentų parengimą.

6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliacinėje instancijoje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis buvo sumažintos palūkanos ir bylinėjimosi išlaidų suma, teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „BnP Finance“ ir atsakovas T. G. 2017-02-06 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 1 910 Eur kreditą. Atsakovas, pagal Vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas, įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 1 718,32 Eur kredito mokestį (palūkanas) iki 2021-02-06, keturiasdešimt aštuonis mėnesius mokėdamas kas mėnesį 75,59 Eur dydžio įmokas. Atsakovas įmokų laiku nemokėjo, todėl ieškovė, vadovaudamasi tarp šalių sudarytos sutarties 8.5 punktu, sutartį nutraukė ir teismo prašė iš atsakovo priteisti: 1 833,80 Eur negrąžinto kredito dalį, 1 492,49 Eur kredito mokesčio (paskaičiuoto už laikotarpį nuo 2017-07-06 iki 2021-02-06), 2,24 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

10. Pirmosios instancijos teismas nusprendė sumažinti ieškovės reikalavimą dėl 1 492,49 Eur kredito mokesčio iki 275,55 Eur, motyvuodamas tuo, jog nėra pagrindo mokėjimo palūkanas skaičiuoti iki 2021-02-06 termino. Ieškovė su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka ir nurodo, jog Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose šalys laisva valia susitarė, kad palūkanos skaičiuojamos laikotarpiu nuo 2017-03-29 iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, t. y. iki 2021-03-29, todėl teismas neturėjo pagrindo mažinti mokėjimo palūkanas ir priteisti už trumpesnį laikotarpį. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

11. Kasacinio teismo praktikoje mokėjimo (pelno) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose. (pvz., Vartojimo kredito įstatyme)

12. Nagrinėjamu atveju šalys vartojimo kredito sutarties 2.1 punktu susitarė, jog vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti vartojimo kredito mokestį, nustatytą sutartyje. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė, jog palūkanos skaičiuojamos laikotarpiu nuo 2017-03-29 iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, t. y. iki 2021-03-29. Pagal bendrųjų sąlygų 1.8 punktą bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – tai visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuri apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka vartojimo kredito davėjui už pradelstą laikotarpį. Pagal bendrųjų sąlygų 1.11 punktą grąžintina suma (bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma) – vartojimo kredito ir bendros vartojimo kredito kainos suma, kurią klientas privalo būti sumokėjęs bendrovei pasibaigus vartojimo kredito terminui, ji apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai.

13. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, nepasibaigus sutarties terminui, kuriam atitinkamai buvo paskaičiuotos mokėjimo palūkanos. Nors sutartyje šalys susitarė, kad, nutraukus sutartį, kredito gavėjas turi grąžinti palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, tačiau mokėjimo palūkanų paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

14. Vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti savo iniciatyva (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012). Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-29-248/2016)

15. Nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas fizinis asmuo, vartojimo kredito sutartį sudarė nuotoliniu prisijungimo būdu, todėl negalėjo derėtis dėl sutarties sąlygų, įvertinti skolinimosi rizikos, t. y. buvo silpnesnioji sutarties šalis. Pagal CK 6.228 ⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taip pat minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Remdamasis CK 6.228 ⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui.

16. Pagal tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 8.7 punktą įsigaliojus pranešimui apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą vartojimo kredito gavėjas privalo vartojimo kredito davėjui sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, sutartines palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, bei palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokios yra. Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį įvykdymo.

17. Sutiktina su apelianto argumentais, jog sutartimi šalys susitarė dėl mokėjimo palūkanų skaičiavimo iki visiško kredito grąžinimo. Tačiau ieškovas sutartyje numatė sąlygą, kad atsakovas ir sutarties nutraukimo atveju turi pareigą sumokėti paskaičiuotas palūkanas iki kredito sutarties pabaigos (ne iki kredito sumos sumokėjimo). Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jei atsakovas įvykdys sprendimą iki sutarties, kuri šiuo metu yra nutraukta, termino pabaigos – 2021 metų, jam taip pat tenka pareiga sumokėti ir pelno palūkanas iki 2021 metų, nors mokėjimo (pelno) palūkanų paskirtis yra kreditoriaus atlyginimas už naudojimąsi pinigais. Taigi vartojimo kredito sutartyje 8.7 punkte yra įtvirtina kredito davėjo teisė gauti atlyginimą už naudojimąsi pinigais net ir tuo atveju, jei skolininkas juos grąžintų kreditoriui anksčiau.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, pažeidžianti vartotojo ekonominius interesus ir pripažintina negaliojančia (CK 6.228 ⁴ straipsnio 9 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog negali patvirtinti aplinkybių, kurios šiuo metu neegzistuoja – nustatyti, kad visa kredito suma nebus grąžinta iki 2021-02-06 dienos, todėl ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo 2017-07-06 iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos.

19. Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo ir sumažino sumokėtas bylinėjimosi išlaidas nuo 209 Eur iki 124 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino mokėjimo palūkanų dydį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat pagrįstai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė 124 Eur bylinėjimosi išlaidas.

20. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus rajono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas. (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė