Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2022-12-13 · Administracinė byla Nr. eI3-9853-1029/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-13
Bylos Nr.
eI3-9853-1029/2022
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00374-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Giedrė Kairienė (pirm.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), UAB "KASIMA"
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Aurimas Margiris Grinys
Administracinė byla Nr. eI3-9853-1029/2022Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00374-2022-7
Procesinių sprendimų kategorijos: 14.10; 55.1.3(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 13 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Giedrė Kairienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Aurimui Margiriui Griniui,atsakovo atstovui S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydama pakeisti 2022 m. rugpjūčio 16 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas), paskirtą sankcijos dydį sumažinant iki 500 Eur.

Pareiškėja skunde nurodė, kad jai Aplinkos apsaugos departamentas 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 99 straipsnio 1 dalies ir 102 straipsnio 3 dalies pažeidimą paskyrė 6000 Eur baudą. Pareiškėja prašo sumažinti jai paskirtą baudą, atsižvelgiant į tai, kad padarytas pažeidimas nei gamtai, nei kitiems asmenims žalos nepadarė, pareiškėja importavo nedidelį padangų kiekį 2019 m., tai buvo vienkartinė veikla, viso tyrimo metu pareiškėja bendradarbiavo su atsakovu.

Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti remiantis jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime su UAB (duomenys neskelbtini) skundo reikalavimu nesutinka. Argumentuoja, kad pareiškėja nenurodė jokių itin svarbių aplinkybių, dėl kurių paskirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos vyriausiasis specialistas D. R. 2022 m. liepos 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) surašė ,,Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini)“, už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. neorganizavo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamuosius gaminius (padangas), neapmokėjo apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidų, taip pat neapmokėjo visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidų, neorganizavo padangų atliekų surinkimo iš padangų platinimo vietų, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir šių atliekų perdavimo tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) nesudarė sutarčių su apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir sutarčių su apmokestinamųjų gaminių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo; aplinkos ministro nustatyta tvarka nepateikė apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitos, nesudarė sutarčių su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto S. P. 2022 m. rugpjūčio 16 d. priimtu nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) už Aplinkos apsaugos įstatymo 99 straipsnio 1 dalyje ir 102 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų padarymą buvo paskirta galutinė subendrinta 6000 Eur bauda

Iš pareiškėjos pateikto skundo matyti, kad pareiškėja neginčija paties 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo bei jame konstatuoto teisės pažeidimo faktinių aplinkybių, pažeidimo kvalifikavimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 99 straipsnio 1 dalį ir 102 straipsnio 3 dalį, tačiau prašo sumažinti 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu paskirtą baudą.

Teismas, išanalizavęs Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio teismo kompetenciją, turinį, sprendžia, kad įstatymų leidėjas šiame įstatyme aiškiai nustatė, jog teismas, nagrinėjantis skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją, turi teisę skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Įstatymų leidėjas suteikė teismui, skiriant mažesnę baudą, negu šio įstatymu nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, teisę atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei pareigą vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio prasmę, teismui nėra suteikta teisė apskritai netaikyti ekonominės sankcijos arba taikyti ne baudą, o kitokio pobūdžio sankciją.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už Aplinkos apsaugos įstatymo 99 straipsnio 1 dalies ir 102 straipsnio 3 dalies pažeidimų padarymą skirti pareiškėjai mažesnę baudą, negu įstatymo normose nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo teisminėje praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žiūrėti, pavyzdžiui 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). LVAT pateiktu aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Be to, LVAT aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, vertina pažeidimo padarymo pobūdį, ūkinės ir finansinė veiklos apimtis, nustatytų pažeidimų pašalinimo operatyvumą, bendradarbiavimą su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padarytų teisės pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms kilimą ir kita (žiūrėti, pavyzdžiui 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai už Aplinkos apsaugos įstatymo 99 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 1400 Eur bauda, už Aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 6000 Eur bauda, kurias subendrinus paskirta galutinė 6000 Eur bauda.

Aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalies pažeidimo padarymas juridiniams asmenims užtraukia baudą nuo 6000 Eur iki 14000 Eur.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį ir priežastis, nustačius, kad pareiškėjai ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, į tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su Aplinkos apsaugos departamentu, į tai, kad nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, atsižvelgiant į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai už Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimų padarymą paskirta galutinė 6000 Eur bauda nėra proporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka mažesnės ekonominės sankcijos. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta bauda už Aplinkos apsaugos įstatymo 99 straipsnio 1 dalies ir 102 straipsnio 3 dalies pažeidimo padarymą yra 1000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“– uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 99 straipsnio 1 dalyje, 102 straipsnio 3 dalyje, paskirti galutinę ekonominę sankciją – 1000 Eur baudą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Giedrė Kairienė