Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Baudž. byla Nr. 1-264-801/2012Procesinio sprendimo kategorija N;2.1.10.1.,1.2.7.2.2.,2.3.6.4.(S)

2012 m. spalio 25 d.

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Mazur, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, Giedrei Maslauskaitei, Justinai Žėglytei, Vitai Macelienei, Indirai Kišmachovaitei, Gitanai Žitinevičienei,

nukentėjusiajai B. Š.-V.

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. R., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji (duomenys neskelbtini), teistam 2 kartus: 2004-09-02 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 24 str. 4 d., 180 str. 2 d., 63 str. - 3 m. laisvės atėmimo.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d.

J. R. būdamas nepilnametis, 2003-12-17 apie 19.30 val., Kaune, Kovo 11-osios g. namo Nr. 130 rūsyje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiu M. B., ( kuris 2005-07-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas) turėdamas tikslą išžaginti nepilnametę nukentėjusiąją B. Š., pavartodamas fizinį smurtą, tai yra prievarta J. R. ir M. B., ( kuris 2005-07-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas) tempiant už rūbų nukentėjusiąją B. Š. namo laiptine į rūsį M. B., ( kuris 2005-07-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas) laikant nukentėjusiąją B. Š. už rankų ir burnos, taip atimant jai galimybę priešintis, tuo metu J. R. numovė nukentėjusiosios kelnes ir kelnaites ir įvedė savo varpą B. Š. į makštį, po to kai baigė prievartinį lytinį aktą, J. R. laikė nukentėjusiosios B. Š. rankas, taip atimdamas jai galimybę priešintis, tuo metu M. B. įvedus savo varpą B. Š. į makštį, tokiu būdu bendrininkų grupe lytiškai santykiavo su nepilnamete prieš jos valią panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę jai priešintis.

Šioje J. R. veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str. 3 d.

Kaltinamasis J. R. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad nelabai prisimena įvykio aplinkybių, bet viskas taip ir buvo kaip sakė nukentėjusioji. Kaltę savo pripažįsta visa apimtimi. Tuo metu buvo nepilnametis 15 metų kaip ir nukentėjusioji, su kuria tada draugavo, prieš tą įvykį turėjo su ją lytinius santykius. Su ją turėjo ir kiti lytinių santykių, ji vartojo alkoholį, rūkė, nebuvo šventa. Savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu neprisimena. Į Angliją išvyko su šeima, ten visą laiką ir gyveno, dirbo. 2011 metai buvo sulaikytas. Labai gailisi dėl savo poelgio. Viską iš naujo prisiminus yra sutrikęs, tai vaikystės, jaunystės klaida, nesuvokimas.

Nukentėjusioji B. Š.- V. parodė, kad daug ko nepamena, tai buvo senai. Apie tai viską papasakojo po įvykio ir tie parodymai yra teisingi. 2003 metų gruodžio mėn. pradžioje per A. B. susipažino su J. R. Nuo gruodžio mėn. 3 d. jie pradėjo draugauti, t.y. kartu praleisdavo dienas. Jis jai labai patiko, nes buvo labai geras. J. R. draugystės metu jos klausė ar ji nesutiktų su juo pasimylėti. Šitą klausymą jis formuluodavo taip; „ar tu man kada nors duosi?“. Į tai ji jam buvo sakiusi, kad ne. Tačiau vieną dieną, kai jie liko dviese Kovo 11-osios g. namo Nr.130 rūsyje, pirmą kartą abu savo noru pasimylėjo. Po to J. R. yra dar kelis kartus prašęs jos mylėtis, bet ji nesutiko, nes nenorėjo. Bet jis nieko ir nesakydavo. Tačiau jie pradėjo vis rečiau susitikinėti, o J. R. vis „šalčiau“ į ją žiūrėjo. Tą kartą, kai J. R. su M. B. ją išžagino, su J. R. jų draugystės jau nebuvo. 2003 m. gruodžio mėn. 17 d. (prisimena, kad tai buvo trečiadienis) ji atėjo pas savo pažįstamą A. B., gyvenantį Kovo 11-osios g. 130. Laiptinėje susitiko J. R. ir M. B.. Tuo metu jie nieko jai nepasakė. Tačiau A. B. namuose nebuvo. Tada namo laiptinės 5-ame aukšte ji atsisėdo ant kėdžių. Besėdint prie jos priėjo J. R. su M. B., suėmė ją už rankų ir nusivedė į koridoriuje esančią prausyklą. Ten M. B. paklausė ar jai patinka J. R.. Ji neatsakė. Tada M. B. atsuko kraną ir su vandeniu aptaškė jos kojas. Tuo tarpu J. R. ją laikė iš už nugaros suėmęs už rankų. Ji rankas ištraukė ir pradėjo bėgti, tačiau J. R. pagavo. Ji jo paklausė ko „tu nori“, jis atsakė „ tu pati žinai“. Iš atsakymo ji suprato, kad J. R. nori su ja pasimylėti. Norėdama juos apgauti atsakė, ji atsakė, kad pagalvos. Po ko jie ją ir paleido. Tada laiptais ji ėmė lipti žemyn. Būdama ties antruoju aukštu, jiems pasakė „neduosiu“ ir ėmė bėgti žemyn. Bėgančią ją sulaikė J. R. ir abu su M. B. nusitempė į rūsį. Ten išlaužė kažkokio tai kambarėlio duris ir įsivedė į vidų. Kambaryje buvo lova, televizorius ir du foteliai. J. R. parvertė ją ant lovos. M. B. suėmė jos rankas ir suspaudė kojomis, o rankomis uždengė burną. J. R. prasisegė kelnes ir nusimovė iki kelnių. Tada praskėtė jos kojas ir atsiklaupęs tarp kojų bandė įkišti savo varpą į jos makštį, tačiau nepavykus, atsigulė ant jos iš viršaus. J. R. ją bučiavo, glamonėjo krūtinę ir monotoniškai judino klubus. Kiek laiko tai užtruko, neįsidėmėjo, bet atrodo, kad ilgai. Ar pabaigė J. R. lytinį aktą, nesuprato. Po to J. R. kelnes užsimovė ir susikeitė vietomis su M. B.. Tada J. R. ją laikė, o M. B. tokia pačia poza ją prievartavo, bučiavo, lietė krūtinę. Baigęs lytinį aktą, M. B. atsistojo. Tuo metu ji apsirengė, ir kartu su jais abiem išėjo. Jie abu prigrasino, kad jeigu ji skųsis, bus blogai. Išėjus, visi išsiskirstė. Kai ją žagino, ji muistėsi, priešinosi, žnaibė jų rankas, verkė, šaukė, kad nenori. Prisimena, kad M. B. dar pasakė: „pirmą kartą matau verkiančią“ ir liepė nusivalyti ašaras. Šaukė garsiai, tikėdamasi, kad kas nors išgirs. Tačiau ji neturėjo galimybių labai šaukti, nes M. B. laikė užspaudęs jos burną, kad ji nešauktų. Kelnes jai numovė J. R.: viršutinės buvo treninginės, todėl jos lengvai nusimovė. J. R. jas nusmaukė iki pat apačios ir po to nuo vienos kojos numovė. Po to numovė ir kelnaites. Ji negalėjo nė vienam iš vaikinų suduoti, nes kai vienas ją žagino, kitas laikė jos rankas. Kai ją žagino M. B., vėliau J. R. paleido jos rankas ir atsisėdo ant fotelio. Tada ji bandė nustumti M. B., bet nepajėgė. Sugrįžusi į namus, apie tai, kas įvyko niekam nepasakojo. Pati jautėsi blogai, buvo nesmagu. Skaudėjo makštį ir šlaunis. Iš karto nuėjo miegoti. Niekam nepasakojo, kad buvo išžaginta, net neprasitarė. 2003 m. gruodžio mėn. 30 d. ji susitiko su S. B., kuri ją specialiai norėjo pamatyti. Ji pasakė, kad žino, jog ji buvo išžaginta, nes apie tai jai pasakė jos sūnus A. B., kuris jai pasakė, jog M. B. su J. R. ją išžagino. S. B. sakė, kad dėl išžaginimo būtinai reikia kreiptis į policiją. Dabar ji J. R. yra atleidusi, praėjo daug laiko pretenzijų jokių neturi, norėtų, kad viskas greičiau pasibaigtų.

Liudytojas A. B. parodė, kad pažįsta J. R.. Žino tik tiek kiek pasakojo pati B., tai yra, kad ją J. R. išprievartavo. Neprisimena ar apie tai kalbėjo su J., ilgas laiko tarpas praėjo. Daug bendraamžių tada į bendrabutį ateidavo, bendrabutyje būdavo ir J., B. taip pat užeidavo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tada pasakojo tą ką žinojo, taip ir surašyta.

Liudytoja S. B. parodė, kad 2003 m. gruodžio mėn. pabaigoje jos sūnus A. B. papasakojo, kad J. R. ir M. B. išžagino B. Š.. B. Š. taip pat jai sakėsi, kad ją namo rūsyje pirma išžagino J. R., o po to M. B.. J. R. jai prisipažino išžaginęs B. Š.. Apie išžaginimą ji pranešė policijai. B. Š. taip pat jai sakėsi, kad ją namo rūsyje pirma išžagino J. R., o po to M. B.. J. R. jai prisipažino išžaginęs B. Š.. Apie išžaginimą ji pranešė policijai.Ji pažįsta J. R., M. B. ir B. Š.. Jie visi bendravo su jos sūnumi A. 2003 m. gruodžio mėn., prieš pat Naujuosius, sūnus A. jai papasakojo, kad maždaug prieš dvi savaites jų namo rūsyje J. R. ir M. B. išžagino B. Š.. A. pasakojo, kad J. R. ir M. B. išlaužė rūsio duris, liepė B. Š. nešaukti. Tada S. B. nusprendė pasikalbėti su B. Š.. Tačiau mergaitė pas juos neateidavo. Tada ji susirado jos namų adresą ir nuėjo pas ją, bet nepateko į namą, nes namo laiptinės durys buvo užrakintos. Apie šį įvykį pasikalbėjo su kaimynais, kurie buvo apsipiktinę tokiu J. R. ir M. B. elgesiu. Kaimynas V. taip pat patvirtino girdėjęs apie šį išžaginimą. 2003-12-30 ji vis dėl to sutiko B. Š. gatvėje ir jos paklausė ar ji buvo išžaginta. B. Š. jai viską patvirtino ir pasakė, kad ją išžagino J. R. ir M. B., t.y. namo rūsyje pirma žagino J. R., o po to M. B.. Taip pat B. Š. pasakė datą, kada tai įvyko ir viską nupasakojo, t.y. kad abu jie nusitempė ją į rūsį, kur išlaužę prausyklos duris (po išžaginimo, ten įdėjo grotas). Jos nemušė, bet gąsdino, kad jeigu rėks, pasmaugs. Š. Š. buvo išsigandusi, todėl tylėjo ir niekam nesakė. Paklausta, kodėl nesikreipia į policiją, ji paaiškino, kad bijo mamos. Tada ji parsivedė B. Š. į savo namus. Tądien pas ją atėjo ir J. R., kuris neigė prievartavęs B. Š., neva, ji pati jam „davusi“.

Liudyta J. M.- P. parodė 2003 m. gruodžio mėn. antroje pusėje, namo Nr. 130, esančio Kovo 11-osios g. Kaune, būnant bendro naudojimo virtuvėje, atėję J. R. ir M. B. pradėjo pasakoti, kad jie išžagino B. Š.. Abu buvo “užsidegę“ ir abu pasakojo: „padarėm mergą rūsyje, iš pradžių dar nesidavė, davėm per veidą, bet vis tiek padarėm, statėm rankom“. Kokią merginą jie „padarė“, nesakė, o ji ir neklausė. M. B. pradėjo aptarinėti tos merginos lytinius organus, po to abu kalbėjo apie lytinio santykiavimo pozas. Ji iš virtuvės išėjo ir juos paliko. 2003 m. gruodžio mėn. 25 d. – 26 d. atsitiktinai gatvėje ji sutiko B. Š., kurios paklausė ar ne ją išžagino J. R. ir M. B.. B. Š. pasakė, kad namo rūsyje ją išžagino J. R. ir M. B.. Detaliau išžaginimo aplinkybių nepasakojo, o paklausta, kodėl nesikreipia į policiją, paaiškino, kad bijo mamos reakcijos. Daugiau nieko nesikalbėjo ir išsiskyrė. Prieš pat Naujuosius Metus pas ją atėjo S. B. ir pradėjo teirautis ar tiesa, kad J. R. ir M. B. išžagino B. Š.. Ji pasakė, kad tai patvirtino tiek pati B. Š., tiek J. R. ir M. B., kurie patys apie tai jai pasisakė.

Liudytoja G. Č. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Žino, kad per prievartą buvo išprievartauta V. B. dėl to liepė V. parašyti pareiškimą. Ką tada pasakojo B. neprisimena. Dėl to buvo apklausta Dainavos policijos komisariate ir viską, ką žinojo papasakojo. Dabar ką pasakojo tuo metu neprisimena.

Liudytojas M. B. parodė, kad prisimena kažką, nelabai atsimena kas ten buvo. Už tą nusikaltimą jau buvo nuteistas ir atlikęs bausmę. Susipažinęs norėjo su ja draugauti, tačiau ši nesutiko. Ji draugavo su J. R.. Tačiau visi trys tarpusavyje bendravo, kartais susitikdavo. 2003 m. gruodžio mėn. 17 d. apie 19 val. Su J. R. nuėjo į Kovo 11-osios g. esančio namo Nr. 130 laiptinę. Čia dažnai susitikdavo. Ateidavo ir B. Tą kartą ją taip pat atsitiktinai susitiko. Apie 1 val. draugiškai kalbėjosi. Po to pradėjo visi kvailioti, gaudytis, jis su J. gaudė B. Penktame aukšte B. duše pasislėpė. Kol ji ten buvo jam ir J. kilo mintis ją išprievartauti, nes abu norėjo su ja pasimylėti. To prašyti jos neketino, nes neišdrįso, todėl nusprendė ją išžaginti. Konkrečiai kaip darys, nesitarė. Kada atidarė dušo duris, jis pats tyčia B. aplaistė vandeniu ir pradėjo tempti į rūsį. Su J. kartu B. nutempė į rūsį, ten išlaužė buvusio kambariuko duris. Įtempė ją į vidų. Ji visą laiką priešinosi, traukė rankas. Kambaryje B. paguldė ant lovos, ji pradėjo verkti, sakė, kad nenori, prašė paleisti. Iš to suprato, kad ji nenori su jais mylėtis. J. nusivilko kelnes, kelnaites, o jis tuo metu laikė B. rankas už riešų, kad ši nesipriešintų. J. jai nuvilko kelnes, tada ir pats nusivilko savo kelnes ir atsigulė ant B. bei pradėjo su ja lytinį aktą. M. B. matė, kaip J. įkišo savo varpą B. į makštį, judino klubus, jis pats tuo metu buvo ant lovos, žiūrėjo į B. B. muistėsi, norėjo ištrūkti, verkė. Jis pats liepė jai neverkti ir bučiavo B. į lūpas. Ar J. baigė lytinį aktą nežino. Pamatęs, kad J. atsistojo, M. B. nusimovė savo kelnes ir atsigulė ant B. Įkišo savo varpą jai į makštį ir pradėjo su ja lytinį aktą. Iš pradžių J. laikė jos rankas, kad ji nesipriešintų, bet po to paleido. Kai jis atlikinėjo lytinį aktą aiškiai suprato, kad B. nesutinka su juo mylėtis, nes ji verkė ir muistėsi. Jis ir J. jai liepė tylėti. Su B. lytinio akto nebaigė, nes bijojo, kad nebūtų vaikų. Nuo B. atsistojo, užsimovė kelnes ir su J. išėjo. Kartu išėjo ir B. Ji nuėjo į namus. Tą pačią dieną jie abu nuėjo pas pažįstamą, vardu J., gyvenančią tame pačiame name ir papasakojo, kad jis su J. išžagino B. Š.. Protokole surašyta viskas teisingai. Dabar atlieką bausmę už plėšimus.

Be kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, kaltė taip pat įrodyta: apžiūros protokolais, specialisto išvadomis bei kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Protokolu pareiškimu ( t. 1, b.l. 12) nustatyta, kad B. Š. 2003-12-30 apie 13 val. pranešė Dainavos PK, kad iš savo dukters B. Š., gim.1989 m., sužinojo, kad prieš keletą dienų ji buvo išprievartauta.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1 b. l. 13 – 16,) nustatyta, kad nusikaltimas padarytas Kaune, Kovo 11 – osios g. namo Nr. 130 rūsyje. rūsio patalpa. Įvykio vietoje prie lovos surastas panaudotas prezervatyvas ir popierinė jo pakuotė.

Kauno ekspertinio skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr.188 ( 1 t., b.l. 19-20) nustatyta, kad tiriamoji B. Š. apžiūrėta 2003-12-31, remiantis antropometriniais duomenimis, gimdos ir kaklelio santykiu, bendru fiziniu išsivystymu, galima būtų teigti, kad B. Š. yra nesubrendusi. Tiriamosios mergystės plėvėje nustatytas senas plyšimas, kas nurodytų, kad tiriamoji iki 2003-12-17galėjo būti turėjusi lytinį santykį.

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. 803 ( 1 t., b.l. 23) nustatyta, kad tirti pateiktame prezervatyve spermos nerasta. Tikimybė, kad ant prezervatyvo rasti moters biologiniai pėdsakai priklauso B. Š. yra ne mažesnė nei 99,9999999999994 procento Tikimybė, kad prezervatyve rasti vyro biologiniai pėdsakai priklauso J. R. yra ne mažesnė nei 99,9999999999991 procento.

Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie SAM Teismo psichiatrinės, psichologinės, narkologinės ekspertizės aktu (1 t., b.l. 30 – 31) nustatyta, kad nukentėjusioji B. Š. 2003-12-17 psichikos liga nesirgo, šiuo metu yra psichiškai sveika. 2003-12-17 įvykio, įtariamųjų veiksmų esmę ir savo veiksmų esmę galėjo suprasti. Jai nebūdingas polinkis fantazuoti. Nusikaltimo metu išgyveno baimę ir gėdą, bandė pabėgti, po to priešintis užpuolikams.

LR teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. 293 (2 t., b.l. 10) nustatyta, kad J. R. yra pajėgus atlikti lytinį aktą, anatominių pakitimų kliudančių lytiniam aktui nėra.

Ištirtų įrodymu visuma duoda pagrindą teigti, kad kaltinamasis J. R. pilnai pripažino savo kaltę, tai yra kad namo rūsyje, išžagino nukentėjusiąją B. Š.-V. Nors praėjo daug laiko, tačiau dabar apklausus liudytojus ir susipažinus su bylos medžiaga bei perskaičiuos liudytojų parodymus, kas duoda pagrindą teigti, kad nukentėjusiosios, liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, nes jie atitinką kitus byloje surinktus įrodymu, todėl teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu jų duotais parodymais ( b. l. 39, 36-37, 46-47, 50, 51-53, 54, 58, 61, t. 1 ), o parodymai duoti posėdžio metu, kad nieko neprisimena yra logiški ir teisingi, nes nuo įvykio praėjo daug laiko. Kaltinamojo J. R. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 149 str. 3 d., nes lytiškai santykiavo su nepilnamete prie jos valią ir tai padarė su bendrininku.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės ir jų skyrimo motyvai.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi BK 54 str. ir BK 91 str. nuostatomis.

J. R. nusikalto būdamas neteistas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl to labai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimą padarė labai jauno amžiaus, nesuvokdamas jo pasekmių, tai įvertino kaip normaliu elgesiu, nes iki nusikaltimo padarymo su nukentėjusiąją lytiškai santykiavo. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, kad nebuvo padaryta didelė žala. J. R. po nusikaltimo padarymo išvyko su šeima į Angliją, tai atsitiko tėvų iniciatyva, kad nepilnametis neliktų vienas. Po nusikaltimo padarymo nepadarė naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų, atsižvelgiant į kaltinamojo gyvenimo sąlygas, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, elgesį po nusikaltimo bei kitas aplinkybes numatytas LR BK 54 str. 91 str. jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes laisvės atėmimo laikas skirtinas artimas bausmės vidurkiui. J. R. 2011-01-19 Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas ir nuo to laiko buvo laikomas suėmime. J. R. sulaikyme ir suėmime išbuvo 1 ( vienerius) metus 9 ( devynis) mėnesius, todėl vadovaujantis BK 66 str. kardomajame kalinime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

J. R. nuo teismo pasislėpė, todėl jam 2004-12-24 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta paiešką ir paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Nustačius pastarojo buvimo vietą vykdant ekstradiciją, susijusią su J. R. pargabenimu iš Jungtinės Karalystės Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos patyrė 6124,00 litų išlaidų ( t.2, b.l. 82-90), kuriuos prašo išieškoti. Nurodyta suma LR BPK 103 str. 6 d. pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina pilnai iš kaltinamojo J. R..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 149 str. 3 d. ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyneriems) mėnesiams 5 ( penkioms) dienoms laisvės atėmimu.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įlaiką išbūtą kardomajame kalinimo nuo 2011-01-19 ir laikyti, kad bausmę atliko, paleidžiant iš teismo salės.

Kardomąją priemonę suėmimą.

Priteisti iš J. R. 6124 lt. pripažintus proceso išlaidomis Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. pervedant juos į sąskaitą Nr. LT 047044060007821039 AB SEB bankas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.