Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D.B. įstatyminės atstovės T.Ž. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, regreso teisės taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos įstatyminė atstovė į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 89, 94-95).

Atsakovių atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 73 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atidėjus bylos nagrinėjimą ir kartu paskiriant kitą teismo posėdžio laiką ir vietą, apie tai pasirašytinai paskelbiama atvykusiems asmenims. Kitiems proceso dalyviams, taip pat atidėjus bylos nagrinėjimą nepaskiriant kito teismo posėdžio laiko ir vietos, apie posėdį gali būti pranešama teismo pranešimais be grąžintinos teismui pranešimo atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas įteiktas. Pranešimo turinys turi atitikti šaukimo rekvizitus. Pranešimo nuorašas paliekamas byloje. Pranešimai pristatomi paštu ar per kurjerius. Šiuo atveju pranešimo išsiuntimas prilyginamas šaukimo įteikimui ir laikoma, kad minėtiems proceso dalyviams pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Pareiškėjos įstatyminei atstovei T.Ž. apie 2011 m. gegužės 11 d. 13 val. 30 min. buvo pranešta asmeniškai teismo šaukimu (b.l. 89). T.Ž. 2011 05 11 prašymu dėl ligos (b.l. 86-88, 92, 97) 2011 05 11 teismo posėdis atidėtas, paskiriant kitą teismo posėdžio datą 2011 m. gegužės 25 d. 15 val. (b.l. 94). Pareiškėjos įstatyminė atstovė T.Ž. apie teismo posėdį informuota pranešimais jos skunde nurodytu adresu a/dėžutė Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), remiantis Gyventojų registro tarnybos išrašu (b.l. 5, 12, 33, 95, 103). Iš VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2011 05 23 rašto Nr. S3-339 matyti, kad nedarbingumo pažymėjimas nuo 2011 05 20 T.Ž. nepratęstas (b.l.98). Pareiškėjos įstatyminė atstovė T.Ž. teismui prašymo dėl 2011 05 25 teismo posėdžio atidėjimo ir įrodymų apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjos įstatyminei atstovei, atsakovių atstovams nedalyvaujant.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas ( Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

D.B., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 59), pateikė 2011 03 01 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą dėl suteikimo antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. 2-3660-796/2011 Klaipėdos miesto apylinkės teisme (b.l. 36-40), nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 02 21 nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (b.l. 22-23). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 03 07 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-34-11 atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą D.B. civilinėje byloje Nr. 2-3660-796/2011 Klaipėdos miesto apylinkės teisme su atsakovais AB „VST“ Klaipėdos skyriumi, LR Vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl neteisėto elektros atjungimo ir padarytos žalos priteisimo, nes D.B. neturi civilinio procesinio veiksnumo bei teisės savarankiškai kreiptis į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 61-62). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovės D.B., atstovaujamos įstatyminės atstovės-vaiko motinos T.Ž., ieškinys dėl elektros atjungimo adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 57-59), atsisakymo sudaryti naują elektros tiekimo sutartį, laikinos elektros tiekimo sutarties pripažinimo neteisėta, įpareigojimo atlikti sugadintų įrenginių remontą ir atlyginti turtinę bei neturtinę žalą laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei kartu su priedais (b.l. 99), pakartotinas prašymas sustabdyti bylą atmestas (b.l.101).

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo.

Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 03 07 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-34-11, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą D.B. civilinėje byloje Nr. 2-3660-796/2011 Klaipėdos miesto apylinkės teisme su atsakovais AB „VST“ Klaipėdos skyriumi, LR Vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl neteisėto elektros atjungimo ir padarytos žalos priteisimo, nes D.B. neturi civilinio procesinio veiksnumo bei teisės savarankiškai kreiptis į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėjai D.B. antrinė teisinė pagalba atsisakyta teikti vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 18 straipsniu, CK 2.5 straipsniu, 3.163 straipsnio 1, 2 dalimis bei CPK 38 straipsniu bei atsiliepime nurodytu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 10 punktu, todėl analizuotini įvardintieji teisiniai pagrindai, kuriais buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (2005 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X–78 redakcija, toliau - Įstatymas). Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad D.B., gim. (duomenys neskelbtini), atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, kaip asmeniui, padavusiam prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje dėl teisinių santykių, kylančių energijos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, kuris dėl civilinio procesinio veiksnumo neturėjo teisės paduoti prašymo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos civilinėse bylose teikimo institutas yra civilinio proceso sudedamoji dalis. Lietuvos Respublikos CPK 38 straipsnyje yra aptartas civilinis procesinis veiksnumas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais), 2 dalyje - nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, taip pat fizinių asmenų, kurių civilinis veiksnumas apribotas, atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Tokiose bylose teismas privalo įtraukti dalyvauti nepilnamečius ar fizinius asmenis, kurių civilinis veiksnumas apribotas, atitinkamai viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis, 3 dalyje - nepilnamečiai nuo keturiolikos metų turi teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo savarankiškai, jeigu ginčas yra dėl santykių, kuriuose jie turi visišką civilinį veiksnumą, 4 dalyje - nepilnamečių iki keturiolikos metų, taip pat fizinių asmenų, pripažintų neveiksniais, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai. Vadovaujantis CPK 38 straipsnyje įtvirtintomis teisės normomis dėl civilinio procesinio veiksnumo laikytina, kad D.B., būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, įstatymo nustatyta tvarka nepripažinta emancipuota (CPK 38 straipsnio 1 dalis), norėdama kreiptis į teismą ieškove savarankiškai dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo ginče, kuriame ji neturi visiško civilinio veiksnumo (CPK 38 straipsnio 3 dalis), neturi teisės kreiptis savarankiškai į teismą bei prašyti atsakovės suteikti jai antrinę teisinę pagalbą. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį jos interesus teisme gali ginti atstovas pagal įstatymą, todėl dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo į atsakovę privalėjo kreiptis jos įstatyminė atstovė motina T.Ž.. Tai reglamentuota ir VGTPTĮ 12 straipsnio 10 dalyje, kurioje nurodyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalyje konstatuota, kad fizinių asmenų civilinis veiksnumas tai fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Iš byloje esančių įrodymų matyta, kad D.B. neturi civilinio veiksnumo kreiptis į teismą ieškove dėl ginčo energijos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, todėl jos teises gali ginti įstatyminė atstovė (motina T.Ž.), nes CK 3.163 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Atsakovės priimtame 2011 03 07 sprendime Nr. (1.31)-TPB-34-11 nurodyta, kad prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turi teisę pasirašyti ir pateikti nepilnametės D.B. įstatyminė atstovė, kuri turi teisę pavesti bylą vesti kitam jos pasirinktam atstovui /CPK 54 straipsnio 2 dalis, (b.l. 61-62)/. Teismas laiko, kad dėl aukščiau išvardintų argumentų atsakovės priimtas 2011 03 07 sprendimas Nr. (1.31)-TPB-34-11, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą D.B. pagal jos pateiktą 2011 03 01 prašymą civilinėje byloje Nr. 2-3660-796/2011 Klaipėdos miesto apylinkės teisme su atsakovais AB „VST“ Klaipėdos skyriumi, LR Vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl neteisėto elektros atjungimo ir padarytos žalos priteisimo, yra pagrįstas ir teisėtas, nes D.B. neturi civilinio procesinio veiksnumo bei teisės savarankiškai kreiptis į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčas dėl kurio atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai Klaipėdos miesto apylinkės teisme išspręstas, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 05 10 nutartimi ieškovės D.B., atstovaujamos įstatyminės atstovės, vaiko motinos T.Ž., ieškinys atsakovams AB „VST“ Klaipėdos skyriui, LR Vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl neteisėto elektros atjungimo ir padarytos žalos priteisimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei su priedais (b.l. 99-101).

Dėl neturtinės žalos.

Pareiškėja prašo solidariai priteisti iš atsakovo 100000 Lt neturtinės žalos. LR ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas. numato, kad apygardų administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl turtinės ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. LR Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama LR CK nustatyta tvarka Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi sprendžiant pareiškėjos reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjos teisės, t. y. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos atliko netinkamai.

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Pabrėžtina, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo pripažinti, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos) veiksmų, nėra ir būtinos Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos negali kilti ir atsakomybė už žalą (tiek turtinė, tiek ir neturtinė).

Dėl palūkanų.

Pareiškėja prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Atmestini šie pareiškėjos reikalavimai dėl 5 procentų palūkanų priteisimo iš atsakovo kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje numatytos palūkanos pagal prievoles. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tik skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šioje byloje ginčas kilo ne iš civilinių teisinių santykių, o iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 1 straipsnis, 15 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

Dėl regreso.

Pareiškėja prašo taikyti regresą dėl žalos atlyginimo išieškojimo iš VGTPT teisės skyriaus vedėjos K.G. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pareiškėja neturi reikalavimo teisės prašyti taikyti regresą į trečiuosius asmenis.

Dėl reikalavimo kreiptis į prokuratūra.

Reikalavimas kreiptis į prokuratūrą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas negali būti pareikštas ir nagrinėjamas kaip atskiras savarankiškas skundo reikalavimas, kadangi neatitinka minėto įstatymo 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t.y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir pan. Teismas nenustatė aplinkybių, numatytų ABTĮ 108 ar 109 straipsnyje, todėl laiko, kad nėra pagrindų imtis atitinkamų veiksmų dėl pareigūnų ar institucijų padarytų pažeidimų, nes tokie pažeidimai byloje nenustatyti.

Kiti skunde nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, nesusiję su ginčo dalyku, neturi teisinės reikšmės, todėl neanalizuotini.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei argumentus konstatuotina, kad pareiškėjos skundas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes įstatymas išlaidų atlyginimą numato proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos D.B. įstatyminės atstovės T.Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.