Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-23 · Byla Nr. 1K-91-312-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-23
Bylos Nr.
1K-91-312-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Advokatai
Loreta Guižauskienė
Kategorijos
  • 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. 1K-91-312/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1., 2.1.16.1.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Aleksandrai Chackevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Valdui Uždanavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus įtariamojo A. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarties, kuria įtariamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 25 str. 2 d. 180 str. 3 d., t. y. tuo, kad veikdamas vieninga tyčia, bendrininkų grupėje kartu su V. T., N. S., A. B., M. G., A. A., R. B. ir M. G., iš anksto susitarę daryti, tęsti ir užbaigti daromą nusikalstamą veiką panaudoję fizinį smurtą pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2011 m. gegužės 23 d., apie 23.00 val., įsibrovę į saugomą UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Širvintų rajone, išdaužę automobilio „Audi 80“, kuriame budėjo sargas J. K., langą panaudojo prieš jį fizinį smurtą - sudavė jam laužtuvu per kaktą, nosį bei dešinę akį nenustatytą smūgių skaičių rankomis, jėga ištraukė J. K. iš automobilio ir sudavė smūgį laužtuvu per kojas, nugriuvusį spardė kojomis, suduodami nenustatytą smūgių skaičių, sumuštą sargą surišo ir iš saugomoje teritorijoje stovėjusio automobilinio konteinerio pagrobė chemikalų už 197 520,77 Lt sumą

Taip pat įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 180 str. 3d., t. y. tuo, kad jis, veikdamas vieninga tyčia, bendrininkų grupėje kartu su V. T., N. S., A. B., M. G., R. B., M. G. iš anksto susitarę daryti, tęsti ir užbaigti daromą nusikalstamą veiką panaudoję fizinį smurtą pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2011 m. liepos 16 d., įsibrovę į saugomą žemės ūkio kooperatyvo (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo rajone, panaudojo prieš teritoriją saugantį sargą A. M. fizinį smurtą - jį surišo, paguldė ant žemės veidu žemyn bei nenustatytu daiktu sudavė jam nenustatytą smūgių skaičių ir iš saugomoje teritorijoje esančio sandėlio, nukirpę pakabinamos spynos lankelį, pagrobė chemikalų už 101 849,11 Lt sumą.

Taip pat įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 180 str. 3 d., t. y. tuo, kad jis, veikdamas vieninga tyčia, bendrininkų grupėje kartu su V. T., N. S., A. B., M. G., R. B., M. G., iš anksto susitarę daryti, tęsti ir užbaigti daromą nusikalstamą veiką panaudoję fizinį smurtą pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2011 m. gruodžio 20 d., apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) miestelyje, Panevėžio rajone, įsibrovę pro neužrakintas duris į nukentėjusios G. R. namus, sudavė jai vieną kartą medine lazda per dešinę koją, nustūmė nuo kėdės, o šiai nukritus ant žemės, nuo svetainės stalo pagrobė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus - 166 000,00 Lt grynaisiais, paėmę nuo stalo nukentėjusiosios piniginę, iš jos pagrobė 1230,00 Lt grynaisiais pinigais, 10 dolerių bei ant stalo gulėjusį raktų ryšulį.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 5 d. nutartimi iš dalies tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroro pareiškimą ir paskyrė įtariamajam kardomąją priemonę - suėmimą dviem mėnesiams. Sprendimą skirti kardomąją priemonę - suėmimą teismas motyvavo tuo, kad yra pagrindas manyti, jog suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, įtariamasis gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kadangi A. Š. įtariamas kelių tyčinių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 180 str. 3 d., padarymu, todėl yra pagrindas manyti, jog jis būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 122 str. 4 d., 122 str. l d. 3 p.). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vertinimu, kitų kardomųjų priemonių taikymas nepasieks Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje, todėl įtariamojo realus dalyvavimas bei netrukdomas procesas gali būti užtikrintas tik taikant suėmimą.

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo A. Š. gynėja prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį. Skunde teigiama, kad minėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis nepagrįsta, todėl neteisėta ir turi būti panaikinta. Įtariamojo gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 122 str. 2 d. nurodyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą, įvertino tik nusikaltimo sunkumą ir gręsiančią bausmę, tačiau įtarimo padarius sunkų nusikaltimą pareiškimas ir gręsianti bausmė negali būti pakankami išvadai, jog A. Š. bėgs (slėpsis). Šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo visų byloje esančių faktinių duomenų apie įtariamojo asmenybę, šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnius teistumus, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Gynėjos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad A. Š. yra susietas tampriais socialiniai ryšiais, kurie paneigia tikimybę, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo.

Skunde taip pat nurodoma, kad nėra ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. ir 122 str. 4 d. numatytų suėmimo skyrimo pagrindų, kuriais teismas motyvavo savo nutartį. Įtariamasis praeityje neteistas. Kadangi įtariamojo kaltė dalyvavus plėšimuose neįrodyta, teigti, kad jis padarė keletą nusikaltimų ir dėl to jam skirti griežčiausią kardomąją priemonę, būtų neteisėta. Be to, nėra faktinių duomenų, kad būdamas laisvėje, A. Š. ruoštųsi ar planuotų daryti nusikaltimus, todėl minėto pagrindo buvimas grindžiamas tik prielaida, o ne faktiniais duomenimis. Griežčiausia kardomoji priemonė įtariamajam paskirta tik dėl to, jog jis nepripažįsta kaltės ir atsisako duoti parodymus. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pakankamo pagrindo, nepagrindęs savo sprendimo jokiais faktiniais duomenimis, konstatavo, kad yra du Lietuvos Respublikos BPK 122 str. numatyti suėmimo taikymo pagrindai. Teismas visiškai nemotyvavo savo išvados, kodėl negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, taikant įtariamajam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, kaip to reikalauja Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 50.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, paskirdamas įtariamajam kardomąją priemonę - suėmimą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad A. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Minėti duomenys yra nukentėjusiųjų G. R., J. K., A. M. parodymai, įvykio vietos apžiūrų protokolai, kratos protokolas, įvykio vietoje paimti daiktai, nukentėjusių asmenų pateikti ir ikiteisminio tyrimo metu gauti dokumentai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės paskyrimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Šiuo metu tam, kad paskirti kardomąją priemonę - suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo paskyrimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas įtarti A. Š. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Dėl to skunde įtariamojo gynėjos išdėstyti samprotavimai, dėl neįrodytos įtariamojo kaltės dalyvavus plėšimuose, nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, o dėl šių priežasčių ir paskirto suėmimo neteisėtumo yra nepagrįsti.

Skundą narinėjančio teismo vertinimu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 5 d. nutartyje teisingai konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta sąlyga įtariamajam paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas, atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

A. Š. yra įtariamas padaręs kelis labai sunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 180 str. 3 d., už šių nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintos griežtos realios laisvės atėmimo bausmės. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė padidina įtariamojo bėgimo (slėpimosi) galimybę. Šiuo atveju jau vien pats nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas A. Š., sunkumas ir gresiančios bausmės dydis, pagal teismų praktiką, yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Įtariamasis sveikatos problemų neturi, turi pastovią gyvenamąją vietą ir nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra nustatyta, kad jis gali turėti ryšių užsienyje, vien šių aplinkybių nepakanka įtariamojo atžvilgiu taikyti švelnesnę kardomąją priemonę. Konstatuotina, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, vertinant ją kartu su kitomis aplinkybėmis yra pakankamas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. A. Š. įtariamas kelių tyčinių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 180 str. 3 d., padarymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad įtariamasis įtariamas ne atsitiktinių, o iš anksto suplanuotų nusikaltimų padarymu, veikiant bendrininkų grupe, taip pat yra įtariamas padaręs ir kitas nusikalstamas veikas nuosavybei, dėl kurių vyksta tyrimas kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje, A. Š. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 5 d. nutartyje pagrįstai konstatavo Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas įtariamajam A. Š. kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nei proporcingumo principo nepažeidė. Nustatytų dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., 130 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

įtariamojo A. Š. gynėjos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė