Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-525-66/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-01
Bylos Nr.
1S-525-66/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Teresėlė Kazlauskienė
Pareiškėjas
A. J.
NUORAŠAS:Byla Nr. 1S-525-66/2010
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.12.3.; 2.12.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsejo 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Teresele Kazlauskiene,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui,

teismo posedyje išnagrinejusi pareiškejo A. J. skunda del Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. liepos 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustate:

Traku rajono apylinkes prokuraturoje 2009 m. gruodžio 9 d. buvo pradetas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 87-2-102-09 del veikos, numatytos LR BK 145 str. 2 d., padarymo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradetas del to, kad A. J. praneše VA VPK Elektrenu PK, jog jam vietiniai Paalioses kaimo, Elektrenu sav., gyventojai sake, kad Z. S. grasino sudeginti jo motinai G. J. priklausancia sodyba, esancia Paalioses kaime.

Traku rajono apylinkes prokuraturos prokuroras Jonas Selilionis 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu nutrauke ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje Nr. 87-2-102-09, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (b.l. 45-50).

Traku rajono apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras Mindaugas Jancevicius 2010 m. birželio 2 d. nutarimu atmete A. J. skunda del ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, tam nesant pagrindo (b.l. 35-37).

Traku rajono apylinkes teismas 2010 m. liepos 14 d. nutartimi A. J. skunda del ikiteisminio tyrimo nutraukimo atmete, nutarti motyvuodamas tuo, kad pareiškejo keliami kaltinimai Z. S. grindžiami butent gandais, kuriu tikrumo nepatvirtino ne tik su A. J. ir Z. S. priešiškumu nesusije asmenys, bet ir pareiškejui artimi asmenys: motina, sesuo, kurios, teigdamos, kad iš aplinkiniu yra girdeje, jog Z. S. grasino padegti sodyba, negalejo nurodyti tai sakiusio asmens ar pateikti kitu konkreciu duomenu. Kiti liudytojai taip pat kalbejo apie gandus del Z. S. grasinimu A. J., nenurodydami tu gandu šaltinio, arba net nepatvirtino girdeje tokius gandus. Z. S. neige kam nors grasines, nes tam neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad prokuroras, nenustates, Z. S. veiksmuose nusikaltimo sudeties, pagristai nutrauke ikiteismini tyrima. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymejo, kad pareiškejas, manydamas, kad kito asmens neteisetais veiksmais padaryta žala ar kitaip pažeidžiamos jo teises, turi teise jas ginti civilinio proceso ar kita istatymu nustatyta tvarka (b.l. 27-28).

Šalies argumentai

Pareiškejas A. J. skundu prašo panaikinti Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. liepos 14 d. nutarti; išnagrineti ikiteisminio tyrimo medžiaga ir patraukti atsakomyben Z. S. už padaryta žala ir kita veika istatymu nustatyta tvarka. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais, kadangi 2009 m. balandžio menesi Vievio gyventojas Z. S. savavališkai, neturedamas leidimo ir žemes sklypo savininkes G. J. sutikimo, jos nuosavybes teise priklausanciame sklype, nutiese nauja kelia, užpildamas dali sklypo teritorijos neaiškios kilmes žememis. Z. S. savo neteiseta veika padare G. J. turtui žala, kuri buvo nustatyta 2009 m. balandžio 23 d. Nekilnojamojo turto apžiuros ir ivertinimo aktu, nepriklausomo turto vertintojo. Preliminari padarytos žalos verte galejo buti 1489 Lt. Atstatant mineto sklypo buvusios padeties vertes paskaiciavimus, nera itraukta projektavimo, ištyrimo, apželdinimo, grunto tyrimo užterštumas, del ko žalos suma padidetu 2 ar 3 kartus. Taciau teismo nebuvo sprendžiamas klausimas del Z. S. kelio tiesimo per G. J. žemes sklypa teisetumas.

Pareiškejas skunde taip pat nurodo, kad tiek savivaldybes administracija, tiek Z. S. neturejo jokiu teisiu i G. J. turta, taciau, siekdami ibauginti garbaus amžiaus sulaukusia 80 metu žemes sklypo savininke G. J., neteisetai nugriove dali jos nuosavybes teise priklausancios tvoros, padarydami ne tik turtui žalos, bet ir siekdami, kad ši atsisakytu savo teisiu i turta. Taciau teismo taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas del tvoros išgriovimo ir veiksmu teisetumo.

Skunde nurodoma, kad nepagristi ir kiti su Z. S. nusikalstama veika susije ikiteisminio tyrimo teisejos teiginiai, kad Z. S. siekia keršto ir grasina sudeginti G. J. sodyba girdeje liudytojai ne iš gandu, o tiesiogiai, tai patvirtino duodami parodymus ir buvo nustatyta tyrejos, vykdancios tyrima. Skunde nurodo liudytojus, kurie galejo patvirtinti, jog buvo grasinama, tai: R. M., K. D., G. K., J. Š., pati G. J..

Šalies argumentai

Pareiškejas skunde teigia, kad teismas, atmesdamas skunda, nenagrinejo aplinkybiu, susijusiu su Traku rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo M.Janceviciaus nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 87-2-102-09, nes del tos pacios veikos jis buvo priemes nutarima 2009 m. birželio 10 d., atmesdamas pareiškejo A. J. prašyma pradeti ikiteismini tyrima ir išsiaiškinti visas nusikalstama veika turincias aplinkybes, susipažinti su medžiaga, patvirtinancia grasinimus, po kurio Z. S. toliau nebaudžiamas tese nusikalstama veika, sumuše G. K., naudodamas psichologini smurta terorizavo pareiškejo šeimos narius persekiodamas, keldamas baime ir siekdamas ibauginti ir palaužti psichologiškai aštuoniasdešimtmete G. J. per vietos pareigunus, kad atsisakytu savo teisiu i turta.

Teismo posedžio metu prokuroras praše pareiškejo A. J. skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejo A. J. skundas atmestinas.

Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartis yra teiseta ir pagrista, ja naikinti pareiškejo A. J. skunde nurodytais argumentais, nera pagrindo.

Apeliacines instancijos teismas, susipažines su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga bei pareiškejo A. J. skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai atmete pareiškejo skunda del 2010 m. birželio 2 d. Traku rajono apylinkes vyriausiojo prokuroro pavaduotojo M.Janceviciaus nutarimo panaikinimo.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 145 str. numatytos nusikalstamos veikos, t.y. grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikata, taip pat grasinimo padegti ar kitaip sugadinti turta objektyvioji puse pasireiškia grasinimu asmeniui atimti jo gyvybe ar sunkiai sužaloti, padegti jo turta ar padaryti kita asmens gyvybei, sveikatai ar turtui pavojinga veika, kuris gali buti realizuotas. Nukentejusysis pagal grasinimo išraiška ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai igyvendintas. Subjektyvioji puse – tiesiogine tycia: grasinantis asmuo turi suvokti, kad nukentejusysis patiki išsakytais grasinimais, juos priima kaip realius, ir to siekti. Nukentejusiojo manymas apie grasinimo realuma turi buti objektyvus, realiai ivertinus konkrecia situacija, grasinimu išsakymo konteksta, aplinkybes, šaliu tarpusavio santykius, paties nukentejusiojo veiksmus, elgesi ir panašiai. Tokiu budu pagrindas pradeti ikiteismini tyrima yra grasinimo realumas – turi buti realus pavojus žmogaus gyvybei ir sveikatai, jo turtui bei nukentejusiojo suvokimas apie tokio pavojaus realuma, grasinimo igyvendinima.

Nagrinejamoje situacijoje, ivertinus pareiškejo A. J. skunde išdestytas aplinkybes, negalima kalbeti apie šiu esminiu nusikalstamos veikos elementu buvima. Abstraktaus pobudžio ir nekonkretaus turinio Z. S. žodžiai „jam dabar atsirugs“, „aš viska sudeginsiu“, kuriuos mini pareiškejas A. J. savo skunde, juo labiau išsakyti ne paciai nukentejusiajai G. J., o galimai liudytojui R. M., nesant bauginamojo pobudžio, leidžiancio spresti apie grasinimo igyvendinimo realuma, negali buti kalbama apie LR BK 145 str. numatytos nusikalstamos veikos požymiu, sudaranciu pagrinda testi pradeta ikiteismini tyrima, buvima. Grasinimas – tai pirmiausia bauginimas – kito žmogaus psichikos veikimas tokiu budu, kad šis bijotu, baimes jausmo kelimas. Nagrinejamoje gi situacijoje, turint omenyje anksciau pažymetus faktorius, negalima kalbeti apie realaus ir pavojingo grasinimo baudžiamaja prasme, t.y. nusikalstamos veikos požymiu, numatytu LR BK 145 str., egzistavima.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos, visi ikiteisminio tyrimo metu apklausti Paalioses kaimo gyventojai negalejo patvirtinti, kad Z. S. grasino padegti A. J. ar jo šeimos nariams priklausancia sodyba, liudytojai kalbejo tik apie girdetus gandus, taciau negalejo nurodyti tokiu gandu platinimo šaltinio. Taigi, esant nurodytoms aplinkybems, teismas sutinka su Traku rajono apylinkes prokuraturos 2010 m. balandžio 29 d. prokuroro J.Selilionio nutarime išdestytais argumentais, kad visi byloje surinkti duomenys pagristai leidžia abejoti A. J. išsakytu teiginiu tikrumu. Vienintelis, kuris pykstasi su Z. S. yra A. J., gincai vyksta del žemes. Teismo nuomone, esant nurodytoms aplinkybems, apylinkes prokuraturos prokuroras pagristai ikiteismini tyrima šioje byloje nutrauke pagal LR BK 3 str. 1 d. 1 p., nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, susipažines su pareiškejo skundu bei liudytoju parodymais, padare pagrista išvada, kad pareiškejo A. J. keliami reikalavimai Z. S. grindžiami butent gandais, kuriu tikrumo nepatvirtino ne tik su A. J. ir Z. S. priešiškumu nesusije asmenys, bet ir pareiškejui artimi asmenys: motina, sesuo, kurios teigdamos, kad iš aplinkiniu girdeje, jog Z. S. grasino padegti sodyba, negalejo nurodyti tai sakiusio asmens ar pateikti konkreciu duomenu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagristai pažymejo, kad kiti liudytojai taip pat kalbejo apie girdetus gandus del Z. S. grasinimu A. J., nenurodydami tu gandu šaltinio, arba net nepatvirtino girdeje tokius gandus, Z. S. neige kam nors grasines padegimu, nes tam neturi pagrindo.

Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ivertines byloje esancius duomenys bei byloje esanciu liudytoju parodymus, padare pagrista išvada, kad prokuroras, nenustates Z. S. veiksmuose nusikaltimo sudeties, pagristai nutrauke ikiteismini tyrima, o Traku rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas M.Jancevicius, susipažine su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pagristai atmete pareiškejo A. J. skunda del ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, nesant tam pagrindo.

Taigi, apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad tiek prokurorai, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagristai neižvelge ne tik grasinimo realumo, bet ir nenustate jokiu faktiniu duomenu, patvirtinanciu, jog toks grasinimas apskritai buvo Z. S. tiesiogiai ar netiesiogiai išsakytas pareiškejo A. J. ar jo šeimos nariu atžvilgiu, del ko teisetai ir pagristai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Pareiškejas skunde nurodo, kad tiek savivaldybes administracija, tiek Z. S. neturejo jokiu teisiu i G. J. turta, taciau, siekdami ibauginti garbaus amžiaus sulaukusia 80 metu žemes sklypo savininke G. J., neteisetai nugriove dali jos nuosavybes teise priklausancios tvoros, padarydami ne tik turtui žalos, bet ir siekdami, kad ši atsisakytu savo teisiu i turta.

Teismas sprendžia, kad jei pareiškejas ar jo šeimos nariai patyre turtines žalos del galimai neteisetu Z. S. ar savivaldybes administracijos veiksmu, jis turi teise civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis i teisma del padarytos turtines žalos atlyginimo. Pažymetina, kad del žalos ar pažeistu teisiu gynimo pirmosios instancijos teismas yra nurodes savo nutartyje, kad pareiškejas gali jas ginti civilinio proceso ar kita istatymu nustatyta tvarka.

Pareiškejas A. J. skunde apeliacines instancijos teismui smulkiai išdesto savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvus, taciau, teismo nuomone, šios pareiškejo išdestytos aplinkybes apie grasinimo realuma, nelaikytinos pagristomis, nes nepatvirtintos jokiais bylos faktiniais duomenimis. Visos pareiškejo skunde išdestytos aplinkybes buvo išsamiai ištirtos, del ju pasisake tiek prokurorai savo nutarimuose, tiek pirmosios instancijos teismas savo nutartyje. Jokiu nauju aplinkybiu, del kuriu galetu buti atnaujinamas ikiteisminis tyrimas šioje byloje, pareiškejas nenurode bei nepagrinde.

Teismas sprendžia, kad kiti pareiškejo A. J. skunde išdestyti argumentai bei teoriniai samprotavimai del ikiteisminio tyrimo nutraukimo nepagristumo bei ikiteisminio tyrimo atnaujinimo butinybes, nelaikytini pagristais, kad butu pagrindas naikinti Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. liepos 14 d. nutarti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

atmesti pareiškejo A. J. skunda ir palikti galioti Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. liepos 14 d. nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.

Teiseja (parašas) Teresele KazlauskieneNuorašas tikras:Teiseja Teresele Kazlauskiene