Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-08-16 · Baudžiamoji byla Nr. T-1918-1189/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-16
Bylos Nr.
T-1918-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28958-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos
Byla Nr. T-1918-1189/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28958-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 16 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 17 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 8 mėnesių 22 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. liepos 13 d.) laisvės atėmimo bausmės, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tokį sprendimą Komisija grindė tuo, kad nors atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebimos žemėjimo tendencijos. Taip pat bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo pagrindinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi dvyliktoje klasėje, dirba ir tęsia darbinę veiklą, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą. Yra bendraujantis, rodo teigiamą požiūrį į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą, vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Atžvelgiant į tai Komisija sprendė, jog yra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

A. G. nuteistas 2021 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. gegužės 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę. 2021 m. lapkričio 24 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, paskiriant vienu trečdaliu sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2022 m. birželio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrintos aukščiau nurodytais nuosprendžiais paskirtos bausmė, paskirta galutinė 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2020 m. lapkričio 5 d., pabaiga – 2025 m. balandžio 5 d.

Anksčiau teistas.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras G. Š. pateiktu atsiliepimu prašė atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Prokuroras tokį prašymą grindė atkreipdamas teismo dėmesį į tai, kad visos šiuo metu teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, dar nėra laikytinos absoliučiu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Prokuroras savo atsiliepime akcentavo ir tai, kad nuteistasis praeityje eilę kartų teistas, ankstesni nusikaltimai, yra dabartinės nusikalstamos veikos, už kurią atlieka laisvės atėmimo bausmę, modelio. Be to nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, nekintanti, o Socialinio tyrimo išvadoje vis dar stebimos sritys, kurių nuteistasis nekeičia, todėl nuteistąjį teigiamai apibūdinančio aplinkybės dar nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai turi būti vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Bylos medžiaga atskleidžia, kad nuteistasis A. G. iš tiesų jau yra atlikęs, privalomai atliktiną bausmės dalį, kuri leistų spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Vis tik, kaip aukščiau ir yra nurodyta, privalomai atliktinos bausmės atlikimas, yra tik formalusis pagrindas, kuris yra vienas iš dedamųjų, aktualių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Be šio pagrindo visais atvejais yra reikalinga įvertinti materialiojo pagrindo egzistavimą ir šių pagrindų visumą bei kitas aktualias aplinkybes atskleidžiančias nuteistojo pokyti atliekant laisvės atėmimo bausmę.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi, dirbo, turės gyvenamąją vietą, į jam taikomus ribojimus žiūri teigiamai, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, ir šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina neabejotinai teigiamai, tačiau spręstina, jog nuteistasis šiuo metu iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai niekaip išskirtinai teigiamai neapibūdina nuteistojo, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo.

Priešingai, aukščiau pastraipoje nurodytoms aplinkybėms, Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką A. G. atžvilgiu, buvo nustatyta, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, kas BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo lygtiniam paleidimui, tačiau reikalinga įvertinti ar asmuo daro akivaizdžią pažangą tokią riziką mažindamas. Tačiau ir tokios išvados teismas daryti negali, kadangi stebima, jog nuteistojo elgesyje vyrauja itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (darbo patirties stoka, finansiniai įsipareigojimai, dažnas veiklos skatinančios nusikalstamumą pasirinkimas, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, būdingas impulsyvus elgesys, negebėjimas atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimų būdų, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros pažeidimai, neigiamos nuostatos priežiūros atžvilgiu, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį) ir šie veiksniai pataisos proceso metu dar ne tik, kad gali, tačiau privalo būti keičiami, kad nuteistojo pažanga dėl jo elgesio pokyčio būtų tokia įtikinanti, jog teismui leistų spręsti dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrįstumo.

Įvertinus Komisijos priimtą nutarimą nesutiktina su jame padarytomis išvadomis susijusiomis su nuteistojo A. G. teigiamomis nuostatomis į jam taikomą priežiūrą. Tokį teismo vertinimą lemia byloje esanti (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. birželio 22 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo A. G. gautas nuobaudas ir paskatinimus, iš kurios matyti, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę elgėsi priešingai jam taikomų ribojimų atžvilgiu, kadangi net devynis kartus pažeidė vidaus tvarkos bei rėžimo reikalavimus už ką net gi buvo baustas, tuo tarpu skatintas buvo tik vieną kartą. Įvertinama ir tai, kad paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo atliktas 2022 m. birželio 14 d., tai yra jau ilgą laiką atliekant laisvės atėmimo bausmę ir būnant gerai susipažinus su vidaus tvarkos taisyklėmis, taigi toks nuteistojo priešingas ribojimams veikimas, tik atskleidžia, jog jis nusikalsta/veikia priešingai ribojimams, neatsitiktinai, o tai yra nulemta jo susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kurios pokytis, deja, bet šiuo metu dar nestebimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis, kaip jau minėta, buvo vieną kartą skatintas – 2023 m. sausio 13 d., tačiau nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau nuo 2020 m. lapkričio 5 d. ir šis vienas paskatinimas už gerą elgesį, tiek jau atliktos bausmės kontekste, tiek ir prieš tai buvusių vidaus tvarkos taisyklių kontekste, išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, dar negalima teigti, kad jis yra padaręs neabejotina pažangą, kuri net ir įvertinus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kaip prieštaraujančią lygtinio paleidimo taikymui, leistų taikyti jam šį institutą. Priešingai šiuo metu teigiama dinamika nors ir stebima, bet ji dar yra itin silpna, juo labiau, kad A. G. elgesyje vis dar gausu vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Be to vienas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas – alkoholio vartojimas pataisos įstaigoje (2022 m. vasario 25 d.) išskirtinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi atskleidžia aplinkybę, kad net būdamas struktūruotoje aplinkoje jis negeba laikytis griežtų taikomų ribojimų, be to akivaizdu, jog negeba mokytis iš savo patyrimo, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog anksčiau jis turėjo problemų su psichoaktyvių medžiagų naudojimu.

Pažymėtina ir tai, kad nors Komisija nurodo, kaip išskirtinai teigiamą aplinkybę, kad nuteistasis išleistas lygtinai neturės problemų dėl gyvenamosios vietos, tačiau teismas šios aplinkybės nei teigiama nei neigiama nelaiko. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, jog nuolatinę gyvenamąją vietą nuteistasis turėjo ir darydamas nusikalstamas veikas, kas nesustabdė jo nuo priešingo teisei elgesio. Kartu šioje vietoje pritartina prokuroro atsiliepime nurodytai aplinkybei, kad nuteistasis praeityje yra daug kartų teistas, o nusikalstamų veikų modelis yra pasikartojantis, kas teismo vertinimu atskleidžia nuteistojo negebėjimą mokytis iš ankstesnio kriminalinio patyrimo bei nihilistinio požiūrio demonstravimą.

Nors nuteistasis šiuo metu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę demonstruoja aukštą darbinę motyvaciją, tačiau tokia pačia motyvacija laisvėje nepasižymėjo, turėjo daugiau nedarbo laikotarpių nei darbinių epizodų, buvo pašalintas iš asmenų ieškančių darbo sąrašų. Tokia nestabili darbinė patirtis, ankstesnių teistumų kontekste, leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo santykyje su darbu yra galima aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Juo labiau, kad bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistasis turi itin didelių finansinių įsipareigojimų, tačiau aiškių planų dėl jų dengimo neturi, kaip ir nėra pateikęs duomenų apie įsidarbinimo galimybes laisvėje, kas teismo vertinimu tik atskleidžia nuteistojo atsainų požiūrį ir nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą ir vertinama neigiamai bei tai nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau yra padaręs tokią pažangą, kad būtų pasiruošęs tolimesniam bausmės atlikimui nestruktūruotoje aplinkoje.

Aptartų duomenų visumoje, tai yra dabartinio nuteistojo elgesio kontekste, nenustačius nei žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, nei pažangos riziką mažinant, negali nebūti atsižvelgiama ir į ankstesnį nuteistojo patyrimą, o būtent į tai, kad nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kurio metu iš esmės taikomos analogiškos priežiūros sąlygos kaip ir lygtinio paleidimo metu, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nuteistasis neįgyvendino, tokiu būdu teismo jam parodyto pasitikėjimo neįgyvendino, o dabartinėje pataisos stadijoje spręstina, kad teismas dar negali parodyti pasitikėjimo jam taikant lygtinį paleidimą. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas nėra bendrą bausmės atlikimą reguliuojantis institutas, priešingai tai išimtinė teisė taikoma tik nuteistųjų atžvilgiu, kai juos apibūdinančių duomenų visuma nekelia abejonių dėl to, kad savo tikslų jie jau yra pasiruošę siekti tik teisėtais būdais, o tokios išvados dėl A. G., šiuo metu daryti negalima.

Spręstina, jog nors nuteistojo elgesys šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau kol kas šių teigiamų pokyčių vienareikšmiai vertinti dar negalima, kadangi egzistuoja ir itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, aptartos aukščiau. Kartu šioje vietoje pažymėtina, kad teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama bausmė nėra savitikslis dalykas, juo labiau, kad BK 41 straipsnyje įtvirtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir tokia įstatyminė nuostata suponuoja išvadą, kad asmuo, teismo pripažintas kaltu, privalo patirti tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, kurie būtų aktualūs įgyvendinant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus. Tuo tarpu keletas iš bausmės tikslų yra asmens nubaudimas ir valstybės siekis paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Itin trumpas laisvės atėmimo bausmės atlikimas struktūruotoje aplinkoje, taikant lygtinio paleidimo institutą, visuomenėje gali sudaryti prielaidas spręsti, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys yra nebaudžiami, šiuo atveju A. G. neatliktos bausmės dalis dar yra labai didelė ir teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, tuo labiau, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia konstatuoti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas akcentuoja, kad pataisos procesas yra reikalaujantis nuoseklios, ilgalaikės, įtikinančios nuteistojo asmens elgesio korekcijos, kuri būtų akivaizdi, kad asmuo yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai į visuomenę, paremtai įstatymų laikymusi, o tokios išvados, A. G. atžvilgiu, daryti dar nėra pagrindo.

Atsižvelgus į aukščiau aptartą, konstatuotina, jog lygtinio paleidimo taikymas, dabartiniame pataisos procese, dar nebūtų efektyvus, tuo pagrindu atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė