- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2-3320-721/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- R. N.
- Advokatai
- Virginija Vainorienė
dalyvaujant ieškovei V. N., jos atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, atsakovui R. N., nuotoliniu būdu per ZOOM programa išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių skyriaus atstovei Neimantei Nicienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovui R. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys antstolę Elena Miliauskienė, antstolė Santa Selezniovienė, antstolis Kęstutis Košys, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. N. teismui pateiktu ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.339, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; nustatyti nepilnamečio sūnaus V. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo kartu su motina; nustatyti atsakovo R. N. jos siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; kreditorinius įsipareigojimus pagal vykdomąsias bylas, užvęstas antstolių E. Miliauskienės, S. Selezniovienės, K. Košio, pripažinti asmeninėmis atsakovo R. N. skolomis ir po santuokos nutraukimo neįvykdytus įsipareigojimus priteisti vykdyti jam asmeniškai; priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuoka tarp jos ir atsakovo sudaryta (duomenys neskelbtini), ilgainiui šalių santykiai pašlijo, neliko abipusio supratimo, atsakovas tapo nelojalus šeimai ir jos vertybėms, šalys bendro ūkio nebeveda, galimybių išsaugoti šeimą nebėra. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu, neliko pagarbos ieškovei, atsakovas leisdavo sau negrįžti namo, pradėjo susitikinėti su kitomis moterimis, nesirūpinti šeimos išlaikymu. Ieškovė ne kartą mėgino atkurti šeimos ryšį, tačiau atsakovas neberodė jokių pastangų išsaugoti šeimą, įžeidinėjo, žemino ją, kelė konfliktus, nevykdė savo sutuoktinio pareigų. Nuo 2021 m. pavasario atsakovas paliko šeimą, gyvena atskirai su kita moterimi.
Teismo posėdžio metu ieškovė V. N. nurodė, kad ieškinį palaiko visiškai. Nurodė, kad po santuokos su atsakovu sudarymo šalys puikiai sutarė, kūrė bendrus planus. Gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. N. ir ieškovė daug dėmesio ir savo laiko turėjo skirti vaikų auginimui, atsakovas jos nepalaikė. Paaiškino, jog prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas santuokos metu jos negerbė, nesirūpino šeima, susitikinėdavo su kitomis moterimis. Toks jo elgesys jai pasirodė netinkamas, šeimoje prasidėjo pykčiai. 2019-11-25 ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio prašymui, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo. Tada ieškovė sužinojo, kad atsakovas pradėjo artimai bendrauti su kita moterimi ir buvo neištikimas. Teismo posėdyje ji pateikė prašymą skirti terminą susitaikymui, nes tikėjosi, kad santykiai su atsakovu pagerės ir šeimą pavyks išsaugoti. Teismo nutartimi buvo nustatytas šešių mėnesių terminas sutuoktinių susitaikymui, santuokos nutraukta nebuvo. Su atsakovu nuolat kartu negyvena jau metus laiko. 2021 metų pavasarį atsakovas galutinai paliko ją su vaikais. atsakovas paliko šeima, išsikėlė gyventi atskirai. Atsakovas pažeidė abipusės pagarbos pareigą, buvo ieškovei neištikimas ir dėl to preziumuojama jo kaltė. Ieškovė kartu su atsakovu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda. Vaiko gyvenamoji vieta, nutraukus santuoka, turi būti nustatoma su ja. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra labai mažas, jis yra labai prisirišęs prie ieškovės, jam gyvenant su ieškove bus užtikrintos palankiausios sąlygos tinkamai augti bei vystytis. Ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neturi būti, nes ji tėvo bendravimui su sūnumi neprieštarauja. Ji leidža tėčiui su vaiku pabūti visą dieną, tačiau vaikas dar pakankamai mažas, todėl kol kas jis naktimis turėtų būti savo įprastoje aplinkoje su mama. Abejoja, kad sūnus galėtų užmigti svetimoje vietoje. Pats atsakovas žino, jog buvo atvejis, kai pas būdamas sūnus pasidarė neramus ir jis turėjo atvežti vaiką į namus pas ieškovę. Ji nesupranta atsakovo pozicijos dėl jos pasiūlytos bendravimo tvarkos, nes iš tiesu yra pati suinteresuota, jog sūnus maksimaliai bendrautu su tėvu. Nori, kad atsakovas praneštų iš anksto jei negalės susitikti su vaiku, kad ji galėtų susiplanuoti tiek savo, tiek vaikų laiką. Jai būtų svarbiausia, kad jis informuotų apie ketinimą bendrauti su vaiku. Viskas priklausytų nuo paties tėčio, koks būtų bendravimas vaikui paaugus. Nori pasilikti santuokinę pavardę, yra darbinga, jai išlaikymo nereikia. Atsakovas turi asmeninių įsipareigojimų kreditoriams, kurie vykdomi priverstinai išieškant iš atsakovo, įsipareigojimus ir toliau turi vykdyti asmeniškai atsakovas. Prašo priteisti iš ieškovo 3000 Eur moralinės žalos atlyginimą, nes atsakovas išėjo pas kitą moterį, su ta moterimi jis gyvena. Ta moteris buvo jų kaimynė, ji rado jo susirašinėjimą socialiniuose tinkluose su ta moterimi, jo meilės prisipažinimus.
Atsakovas, gavęs ieškinį, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu atsakovas R. N. parodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka, kad šalių nepilnamečio vaiko V. N. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove; sutinka, jog neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai, pagal kuriuos vykdomi priverstiniai išieškojimai, yra jo asmeniniai. Su kitais reikalavimais nesutinka. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog dėl santuokos iširimo atsakomybė tenka atsakovui, šios aplinkybės ji niekuo nepagrindė. Santuoka šiuo metu tikrai yra iširusi, gyvenant sutuoktiniams kartu paaiškėjo, kad visiškai nesuderinamos šalių asmeninės charakterio savybės. Sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, bet nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės, mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė yra labai emocinga asmenybė, būtent dėl to šeimoje kildavo daug nesutarimų, barnių, konfliktų, kurie ilgainiui santykius atšaldė. Atsakovas kaip galėjo taip prisidėjo prie šeimos. Atsakovo kaltė pasireiškė galimai tuo, kad nesugebėjo rasti kompromiso su ieškove, nesugebėjo susitaikyti, išsaugoti šeimos, galbūt reaguodavo per daug impulsyviai į jos reiškiamus priekaištus. Sutinka, jog buvo neištykimas ieškovei, turėjo santykių su kitomis moterimis, bet būtent dėl konfliktų santuoka iširo, trūko kantrybė ir jis šeimą paliko. Kadangi šiuo metu sūnus V. yra labai mažas, gyvena su motina, mano, kad nėra reikalo keisti faktiškai susiklosčiusių aplinkybių, todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, sutinka, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečio V. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove V. N.. Atsakovuas nesutinka su ieškovės požiūrių į bendravimą su nepilnamečių vaiku. Nurodė, kad visuomet siekia maksimaliai bendrauti su sūnumi. Ieškovė neleidžia jam bendrauti su vaiku ilgesnį laiką, pasiimant sūnų su nakvyne į savo namus ir taip pažeidžia jo ir vaiko teisę bendrauti. Atsakovas teigia, jog turi nuosavą būstą, yra sąlygos būti su vaiku. Norėtų, kad vaiką galėtų pasiimti ilgesniam laikui su nakvyne jo namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pateikdama išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Neimantė Nicienė parodė, jog dėl reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra, skyriaus specialistai lankėsi ieškovės namuose, tyrė buitį, buvo nustatyta, kad buitis yra tinkama, pritaikyta nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, todėl visiškai palaiko šį ieškovės reikalavimą, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Nepilnamečio sūnaus V. N. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovė ieškinyje yra numačiusi atsakovo su mažamečiu sūnumi bendravimo tvarką, ši ieškovės pasiūlyta tvarka dėl tėčio bendravimo su vaiku tvarka šiuo metu yra visiškai tinkama. Dėl tėvo išankstinio pranešimo negalint paimti vaiką nustatytu laiku, pritaria, nes mama galėtų planuoti laiką, jei negauna pranešimo, tai mama gali planuoti savaitgalį praleisti su vaikais.
Tretieji asmenys antstoliai Santa Selezniovienė ir antstolis Kęstutis Košys neprieštaravo šalių susitarimams dėl skolų gražinimo asmeniškai atsakovui, prašė nagrinėti bylą jiems nadalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Bylos medžiaga, nustatyta, jog šalys V. N. ir R. N. susituokė (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 339. Sutuoktiniai turi nepilnametį sūnų V. N., gimusį (duomenys neskelbtini).
Santuokoje sutuoktiniai nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo. Atsakovas R. N. turi neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus išieškotojams V. N. - 3982,74 Eur (priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimo); S. L. - 2930,00 Eur (priteisto vaikui išlaikymo įsiskolinimo) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministreijos – viso 3459,10 Eur. Skolų išieškojimas vykdomas priverstinai.
Nuo šių metų pavasario ieškovė ir atsakovas galutinai gyvena atskirai, nebegyvena sutuoktinių gyvenimo, neveda bendro ūkio. Kadangi sutuoktiniai gyvena atskirai, atsakovas paliko šeimą, ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Atsakovas prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl santuokos nutraukimo
Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei, inter alia, jis yra neištikimas (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Nagrinėjamoje byloje dėl santuokos iširimo šalys kaltina viena kitą, todėl joms tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga. Ieškovė įrodinėja atsakovo neištikimybės faktą, atsakovas – ieškovės nelojalumą, nepagarbą, nepasitikėjimą juo.
Kaip nustatyta, sutuoktiniai V. N. ir R. N. kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, nebegyvena sutuoktinių gyvenimo. Ieškovė V. N. nurodė, kad tik atsakovas kaltas dėl to, kad jų santuoka iširo. Atsakovas, anot jos, buvo užmezgęs santykius su kita moterimi, jų buvusia kaimyne, susirašinėjo su ja internete, vėliau apsigyveno kartu ir buvo ieškovei neištikimas. Šiuo metu, anot jos, atsakovas palaiko artimus santykius su šia moterimi. Sutuoktinio veiksmai žemino ieškovę kaip moterį ir žeidė.
Atsakovas nurodė, kad nagyvena kartu su jokia kita moterimi, tiesiog pati ieškovė reiškė nepasitenkinimą dėl to, kad jis mažai laiko skiria šeimai, ji nuolat sekė jo veiksmus, domėjosi jo asmeniniais susirašinėjimais, pastoviai įtarė jį neištikimybe, nors jo manymu jokio pagrindo tam nebuvo, jis pavargo teisintis dėl to, ko iš tiesų nebuvo. Susidariusi padėtis galutinai atšaldė tarpusavio jausmus, jie prarado pagarbą ir pasitikėjimą vienas kitu. Jis išėjo iš namų, nes nebenorėjo daugiau konfliktų. Jis mano, jog jų su ieškove santuoka nutrūkusi visiškai, nes išaiškėjo nesuderinamos šalių asmeninės charakterio savybės. Atsakovas mano, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, nors teismo posėdyje pripažino, jog buvo ieškovei neištykimas.
Nors atsakovas kaltina ieškovę dėl santuokos iširimo, tačiau jokių patikimų tai įrodančių duomenų nepateikė. Teismo posėdyje ieškovė parodė, jog atsakovas artimai bendrauja su kita moterimi ir jie net gyvena kartu. Atsakovas neneigė, jog buvo neištykimas ieškovei. Bylos duomenys (į bylą pateiktos fotonuotraukos, susirašinėjimas socialiniuose tikluose, SMS žinutėmis) atsakovo neištikimybės faktą patvirtina ir toks atsakovo elgesys yra pagrindas taikyti prezumpciją ir (ar) pripažinti įrodytu su ja siejamą faktą. Atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, buvo neištykimas ieškovei, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių šiuo klausimų nėra. Po santuokos nutraukimo paliekamos pavardės: ieškovei V. N. jos santuokinė – N., atsakovui R. N. –N..
Dėl skolų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės.
Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, todėl, nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Kitas sutuoktinis savo valią gali išreikšti tiek tiesiogiai, tiek per atstovą.
Ieškovė prašo jo pripažinti asmeninėmis atsakovo R. N. skolomis įsipareigojimus antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje pagal vykdomąją bylą Nr. 0009/21/00725 dėl 3982,74 Eur skolos išieškojimo išieškotojos V. N. naudai; antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje pagal vykdomąją bylą Nr. 0009/20/02943 dėl 2930,00 Eur skolos išieškojimo išieškotojos S. L. naudai; antstolės Santos Selezniovienės kontoroje pagal vykdomąją bylą Nr. 0184/20/01656 dėl 375,00 Eur skolos išieškojimo išieškotojo VMI prie LR finansų ministerijos naudai; antstolio Kęstučio Košio kontoroje pagal vykdomąją bylą Nr. 0118/19/01857 dėl 84,10 Eur išieškojimo išieškotojo VMI prie LR finansų ministerijos naudai ir nustatyti atsakovui pareigą įvykdyti įsipareigojimus asmeniškai.
Atsakovas neprieštaravo, jog šie įsipareigojimai būtų pripažinti asmeninėmis jo skolomis. Teismas ieškovės reikalavimą tenkina.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis V. N. nuo gimimo gyveno šeimoje, o šiuo metu gyvena su ieškove V. N. ir tai atitinka mažamečio šalių sūnaus interesus ir šalių valią, ir nėra duomenų, kad gyvenimas su motina kenktų vaikui ar būtų jam nepriimtinas ir pavojingas. Atsakovas R. N. taip pat, kaip ir ieškovė prašo nustatyti sūnaus V. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo su ieškoveVaida naujokaitiene.
Nagrinėjamu atveju ieškovė V. N. gyvena (duomenys neskelbtini), esančiame bute kartu su nepilnamečiais sūnūmis V. ir M., todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepilnamečio vaiko V. N. gyvenamąją vietą nustato su ieškove V. N..
Dėl bendravimo susu nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose.
CK 3.170 straipsnyje nustatyta skyrium gyvenančio tėvo teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku V. N. iš esmės nėra, išskyrus tai, jog atsakovas nesutinka, kad jis negali bendrauti su vaiku ilgesnį laiką, iskaitant nakvynes tėvo namuose. Skyrium gyvenančio tėvo bendravimas yra neatimama jo teisė, tačiau bendravimas turi vykti tokiu būdu, kad būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko gerovė. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių sūnus V. N. yra 2 metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikai paprastai yra labiau prisirišę prie motinos, juos sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, juolab, kad šiuo atveju atsakovas (vaiko tėvas) R. N. nuolat kartu u sūnumi nebegyvena galimai apie metus laiko, o kasdienė vaiko priežiūra bei rūpinimasis juo tenka ieškovei V. N., vaikas su ja augo ir buvo jos prižiūrimas nuo pat gimimo bei gyvena kartu su ja iki šiol. Be to, šalių nepilnamečiam sūnui augant su ieškove, ji neabejotinai geriau žino vaiko dienotvarkę, rūpinasi jo kasdieniais poreikiais, sveikata, mityba, higiena ir pan. Vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa.
Be to, tokio amžiaus vaikas gyvena pagal tam tikrą nusistovėjusį dienos režimą (miego, poilsio, valgymo, ugdymo ir pan.), užtikrinantį jo gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą. Vaikui yra reikalingas tam tikras pastovumas, gyvenamoji aplinka, prie kurios jis būtų įpratęs, o vaiko kilnojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą gali sutrikdyti vaikui įprastą, nusistovėjusį dienos režimą, gali būti žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaiko sveikatai bei neatitikti vaiko interesų. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą.
Nustatant konkrečią atsakovo R. N. ir jo sūnaus V. N. bendravimo tvarką vertintina tai, jog tokio amžiaus vaikui būtina stabili namų aplinka, dienos režimas, kurių užtikrinimas būtų beveik neįmanomas jam dažnai gyvenant skirtinguose namuose. Teismo nuomone, atsakovas turėtų bendrauti su mažamečiu vaiku jam įprastoje aplinkoje ir be nakvynės. Mažamečiam vaikui gali būti per didelė trauma staiga išvažiuoti pas atsakovą ar likti kelioms dienoms su nakvynėmis svetimoje (neįprastoje) jam aplinkoje, t. y. atsakovo gyvenamojoje vietoje be mamos. Staigus išsiskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui (net kelioms dienoms), kelionės pas ieškovą į vaikui nežinomą aplinką gali sukelti jam neigiamas emocijas, psichologinį nestabilumą, nesaugumo jausmą. Be to, byloje šiuo metu nėra duomenų apie atsakovo R. N. gyvenamosios vietos sąlygas. Tokių duomenų jis teismui nepateikė.
Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas kartu su sūnumi negyvena pakankamai neilgą laikotarpį, todėl vaikas yra pripratęs prie tėvo, jų ryšys yra glaudus, tačiau vaiko pasilikimui su tėvu ilgesniam laikui yra reikalingas pereinamasis laikotarpis.
Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Atsižvelgdamas į tai, kad mažamečiam V. N. būtina nuolatinė suaugusiųjų priežiūra, įprasto dienos režimo laikymasis, stabilios namų aplinkos užtikrinimas, todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju nustatyti bendravimo tvarka su juo turi būti tokia:
1) Tėvas R. N. bendrauja su sūnumi kiekvieną pirmadienį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. 30 min.
2) Tėvas R. N. bendrauja su sūnumi kiekvienų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą šeštadienį 20 val.
3) Tėvas R. N. bendrauja su sūnumi kiekvienų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. 30 min.
- lyginiais metais per Šv. Kūčias gruodžio 24 d. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 vai. ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą gruodžio 24 d. 20 val.
- nelyginiais metais per Šv. Kalėdas gruodžio 25 d. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 20 val.
- nelyginiais metais bendrauja su sūnumi per Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų dieną - šeštadienį 10 val. ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.
- lyginiais metais bendrauja su sūnumi per Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų dieną - sekmadienį 10 val. ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.
5) Kiekvienų metų pirmąjį birželio savaitgalį (Tėvo dieną) tėvas R. N. bendrauja su sūnumi, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį 10 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. 30 min.
6) Kiekvienų metų pirmąjį gegužės savaitgalį (Motinos dieną) V. N. bendrauja su sūnumi nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo.
7) Tėvas R. N. bendrauja su sūnumi kiekvienais metais antrą dieną po sūnaus gimimo dienos, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val. 30 min.
8) Jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo tėvo R. N., bendravimas su sūnumi nebus galimas, motina privalo informuoti vaiko tėvą trumpąją SMS žinute.
9) Negalėdamas bendrauti su sūnumi pagal numatytą bendravimo tvarką, tėvas R. N. privalo apie tai informuoti vaiko motiną trumpąją SMS žinute.
10) Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti vienas kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovė V. N. prašo priteisti iš ieškovo 3000 Eur neturinės žalos atlyginimą. Atsakovė nurodo, kad dėl atsakovo elgesio šeimoje ji buvo psichologiškai traumuota, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą. Dėl ieškovo neištikimybės patyrė psichologinį sukrėtimą, buvo pažeminta.
Remiantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.
Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocine depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalių santuoka iširo dėl atsakovo R. N. kaltės, ieškovė dėl atsakovo veiksmų kentė nuolatinį emocinį stresą, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl ieškovo elgesio, pastovų nesaugumo jausmą, dėl jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, prarado galimybę gyventi šeimoje ir puoselėti šeimos vertybes.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgdamas į ieškovės nurodomų patirtų išgyvenimų pobūdį ir trukmę, jos atžvilgiu naudotą nuolatinį psichologinį, jai dėl ieškovo veiksmų sukeltą stresą ir pastovų emocinį nestabilumą, į tai, jog nurodytos pasekmės nebuvo išnykę prasidėjus šalių santuokos nutraukimo procesui, įvertinęs šalių santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti tenkinamas iš atsakovo priteisiant 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.245 – 6.250 straipsniai).
Dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Pažymėtina, kad šiuo metu abu sutuoktiniai yra veiksnūs, darbingi, neturi sveikatos sutrikimų, galinčių įtakoti būtinybę teikti vienas kitam tarpusavio išlaikymą. Esant tokioms aplinkybėms, nei vienas iš sutuoktinių neturėtų reikalauti ir/ar mokėti kompensacijų, pašalpų ar kitų mokėjimų vienas kito išlaikymui. Todėl vienam iš kito išlaikymas nepriteistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Šioje byloje mokėtinas 130,00 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimo ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo šioje byloje. Ieškinys pateiktas per EPP, todėl mokėtinas žyminis mokestis 97,50 Eur, ieškinį pateinkinus, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei.
Byloje nustatyta, kad ieškovę V. N. byloje atstovavo ieškovės pasirinkta advokatė Virginija Vainorienė, ieškovė prašė iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, bet nepateikė įrodymus, kad atstovei sumokėjo už teisinę pagalbą, todėl iš atsakovo nepriteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos už advokatės teikiamą pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 284, 381-385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkintivisiškai.
Santuoką, sudarytą tarp ieškovės V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 339, nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo R. N. kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovei V. N. – N., atsakovui R. N. – N..
Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus V. N., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo su motina V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. N., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
1) Tėvas R. N. bendrauja su sūnumi kiekvieną pirmadienį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17.00 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. 30 min.
2) Tėvas R. N. bendrauja su sūnumi kiekvienų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą šeštadienį 20.00 val.
3) Tėvas R. N. bendrauja su sūnumi kiekvienų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10.00 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. 30 min.
- lyginiais metais per Šv. Kūčias gruodžio 24 d. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 vai. ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą gruodžio 24 d. 20.00 val.
- nelyginiais metais per Šv. Kalėdas gruodžio 25 d. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 20.00 val.
- nelyginiais metais bendrauja su sūnumi per Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų dieną - šeštadienį 10.00 val. ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.
- lyginiais metais bendrauja su sūnumi per Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų dieną - sekmadienį 10.00 val. ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.
5) Kiekvienų metų pirmąjį birželio savaitgalį (Tėvo dieną) tėvas R. N. bendrauja su sūnumi, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. 30 min.
6) Kiekvienų metų pirmąjį gegužės savaitgalį (Motinos dieną) V. N. bendrauja su sūnumi nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo.
7) Tėvas R. N. bendrauja su sūnumi kiekvienais metais antrą dieną po sūnaus gimimo dienos, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val. 30 min.
8) Jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo tėvo R. N., bendravimas su sūnumi nebus galimas, motina privalo informuoti vaiko tėvą trumpąją SMS žinute.
9) Negalėdamas bendrauti su sūnumi pagal numatytą bendravimo tvarką, tėvas R. N. privalo apie tai informuoti vaiko motiną trumpąją SMS žinute.
10) Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti vienas kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Pripažinti atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolos sumas pagal vykdomąsias bylas:
- antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje vykdomoji byla Nr. 0009/21/00725 dėl 3982,74 Eur skolos išieškojimo išieškotojo V. N. naudai;
- antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje vykdomoji byla Nr. 0009/20/02943 dėl 2930,00 Eur skolos išieškojimo išieškotojo S. L. naudai;
- antstolės Santos Selezniovienės kontoroje vykdomoji byla Nr. 0184/20/01656 dėl 375,00 Eur skolos išieškojimo išieškotojo VMI prie LR finansų ministerijos naudai;
- antstolio Kęstučio Košio kontoroje vykdomoji byla Nr. 0118/19/01857 dėl 84,10 Eur išieškojimo išieškotojo VMI prie LR finansų ministerijos naudai, asmeninėmis atsakovo R. N. skolomis ir nustatyti atsakovui pareigą šias skolas sumokėti.
Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos atlygimo ieškovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 97,50 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 50 centų) žyminio mokesčio valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.