Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 24-29) nurodė, kad vertinant ginčijamo Sprendimo teisinę prigimtį pabrėžtina, jog šiuo raštu, visų pirma, konstatuojamas faktas, kad atsakovė nagrinėjo pareiškėjos pateiktus dokumentus (t. y. 2011-11-03 prašymą), antra, remiantis teisės aktų nuostatomis, pateikiamas paaiškinimas, kodėl pareiškėjos prašymo tenkinti nėra pagrindo. Minėtame rašte nėra nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos tam tikros teisės ar pareigos. Jis yra tik informacinio pobūdžio pranešimas, pareiškėjai nesukeliantis jokių teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-357/2009 nurodė, jog bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas yra pateiktas ABTĮ 15 str. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko. O tai reiškia, kad administracinė byla dėl aptariamo reikalavimo turi būti nutraukta, kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai (ABTl 101 str. 1 p.). Atkreipė dėmesį, kad net teismui pripažinus skundžiamą raštą individualiu administraciniu aktu ir nusprendus jį panaikinti negalėtų būti atkurta iki ginčijamo rašto buvusi padėtis, nes jokios teisinės pasekmės šio rašto pagrindu pareiškėjai neatsirado ir jokios jos teisės ar teisėti interesai šiuo raštu pažeisti nebuvo, o šis raštas yra tik informacinis pranešimas, kuriuo pareiškėja buvo tik informuotas, kad atsakovės darbuotojai išnagrinėjo buto atjungimo nuo namo centralizuotų šilumos tinklų galimumą atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų nuostatas. Be kita ko, pažymėjo, kad jeigu teismas nuspręstų, jog skundžiamas raštas nėra tik informacinio pobūdžio pranešimas, Administracija mano, kad minėtas aktas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas yra atmestinas. 2007-02-14 Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-1519 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m., kurio 4.9.5 p. buvo nustatyta, kad centralizuoto šilumos tiekimo sistema – dominuojanti aprūpinimo šiluma sistema Vilniaus mieste. Šilumos ūkio įstatymo 7 str. 3 d. numatyta, kad šilumos ūkio specialiajame plane nustatomos esamos ir planuojamos naujos šilumos vartotojų teritorijos ir pateikiami principiniai techniniai sprendimai dėl kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių naudojimo, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų šilumos poreikiai. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002-11-20 sprendimu Nr. 723 patvirtino Naujamiesčio, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės, Panerių, Grigiškių, Antakalnio, Naujosios Vilnios, Lazdynų, Karoliniškių, Viršuliškių, Justiniškių, Šeškinės, Pilaitės, Pašilaičių ir Fabijoniškių seniūnijų energijos rūšies naudojimo šildymui specialųjį planą. Šiame Specialiajame plane teritorijos yra suskirstytos kvartalais, kurių kiekvienas priklauso tam tikrai šilumos tiekimo zonai – CŠTa (centralizuotų šilumos tinklų a zona), CŠTb (centralizuotų šilumos tinklų b zona) ir kt., numatančiai galimą šildymo būdą toje teritorijoje. Ginčo atveju, vadovaujantis Specialiuoju planu, namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (pažymėtina, jog gatvės pavadinimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę buvo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1999-03-31 sprendimu Nr. 351), yra 25 kvartale ir priklauso CTŠb zonai. Tai yra tankiai užstatyta teritorija, kurioje vyrauja daugiaaukštė statyba, išvystyti centralizuoti šilumos tinklai Šioje zonoje rengiant konkrečių objektų projektus naujiems arba kapitališkai rekonstruotiems pastatams, šilumos tiekimas numatytas iš centralizuotų šilumos tinklų. Šioje zonoje esantiems pastatams, šiuo metu naudojantiems kietą kurą ir kurių nenumatoma kapitališkai rekonstruoti, numatytas šildymas dujomis arba elektra. Esamų pastatų centralizuoto šildymo būdas gali būti keičiamas tik vadovaujantis įstatymais. Pažymėjo, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pastatytame 1960 m., yra vietinis centrinis šildymas. Taigi pareiškėjai pateiktame atsakyme buvo pagrįstai nurodyta, kad jos pasirinktas alternatyvus šilumos šaltinis, t. y. dujos, neatitinka Specialiojo plano reikalavimų, o galimas alternatyvus šilumos šaltinis yra elektra. Visiškai nereikšminga laikytina pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog nors namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra centralizuoto šildymo tinklų zonoje, tačiau ši zona yra tik Naujininkų mikrorajono dalis ir yra centre kitos – necentralizuotos šilumos tiekimo zonos, kurios prioritetinis kuras yra dujos ir joje išvystyti dujų tiekimo tinklai. Kaip matyti iš Specialiojo plano, (duomenys neskelbtini) gatvė nepatenka į Necentralizuotos šilumos tiekimo zoną, todėl pareiškėjos namui (duomenys neskelbtini) negali būti taikomi šiai zonai numatyti reikalavimai, o turi būti vadovaujamasi CŠTb zonos, į kurią patenka ne tik namas (duomenys neskelbtini), bet ir visa (duomenys neskelbtini) gatvė, reikalavimai. Akcentavo, kad pareiškėjai ginčijamu raštu buvo pateikta išsami informacija apie buto (duomenys neskelbtini) atsijungimo nuo namo centralizuoto šildymo galimybes ir tvarką. Įvertinus galiojančių teisės aktų nuostatas, pareiškėja informuota, jog jos pasirinktas šildymo būdas – dujos, teritorijoje, kurioje yra namas (duomenys neskelbtini), yra negalimas. Visiškai nepagrįstais laiko pareiškėjos skunde išdėstytus teiginius, kad yra ribojamos jos teisės pasirinkti šilumos tiekėją pagal savo poreikius. pareiškėja turi teisę pasirinkti alternatyvų šilumos tiekėją, tačiau toks pareiškėjos pasirinkimas nėra neribotas, jis turi atitikti teisės aktų nuostatas. Lietuvos aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010 pabrėžė, jog buto savininkas daugiabučiame name turi teisę atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau privalo laikytis teisės aktuose nustatytos specialios procedūros. Šilumos ūkio įstatymo 3 str. 1 d. numato, jog šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Taigi, toks pasirinkimas nėra absoliutus, jis yra apribotas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais reikalavimais. Kadangi pagal Specialųjį planą dujos, kaip alternatyvus šilumos šaltinis name (duomenys neskelbtini) yra negalimas, pareiškėja norėdama atsijungti nuo namo centralizuoto šildymo sistemos, gali pasirinkti tik kitą alternatyvų būdą, t. y. elektrą (kaip ir buvo nurodyta pareiškėjai skundžiamame 2011-11-29 rašte). Pareiškėjos argumentas, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu patvirtintame Bendrajame plane ir jo sprendiniuose (sprendinyje Nr. 10.4 – Šilumos tiekimo schemoje, Nr. 10.5 – dujotiekio schemoje), Naujininkų mikrorajono, į kurį įeina Salininkai, teritorijoje numatyti tiek dujotiekio, tiek centralizuoto šilumos tiekimo tinklai, nereiškia, jog name (duomenys neskelbtini) yra galimas šildymo būdas – dujos. Pažymėtina, jog būtina vadovautis detalesniu, konkretesniu dokumentu, t. y. Specialiuoju planu, be to, jis nėra pripažintas prieštaraujančiu Bendrajam planui ar jo sprendiniams, todėl yra galiojantis ir juo būtina vadovautis. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – ir Taisyklių), patvirtintos 2010-10-25 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 (keistos 2011-07-20 įsakymu Nr. 1-191 ir 2011-10-27 įsakymu Nr. 1-265), reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Šių Taisyklių (pareiškėjos 2011-11-03 prašymo pateikimo metu galiojusios 2011-10-27 įsakymu Nr. 1-265 patvirtintos Taisyklių redakcijos) VIII skyriuje numatyta Šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarka. Šio skyriaus 108 p. yra nurodyti dokumentai, kuriuos turi pateikti vartotojas, siekdamas atjungti daugiabučio namo butą ar kitą patalpą nuo namo centrinio šildymo sistemos. 108.1. p. numato, jog visų pirma, daugiabučio namo valdytojas organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Atsijungimo iniciatoriai privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Privalomai pridedami šie dokumentai: daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei valdytojo raštiškas sutikimas (108.1.1 p.); buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros (108.1.2. p.); kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) atjungiamam butui ar kitoms patalpoms šildyti (108.1.3.); buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas pakeisti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose (108.1.5.); valdytojo pažyma, grindžiama techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai (108.1.6).; visų daugiabučio namo ar sekcijos (bloko), kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams. Projektas (aprašas) turi būti suderintas su valdytoju. Savivaldybė teisės aktuose nustatytais terminais atlieka numatytus veiksmus, po kurių išduodamas rašytinis pritarimas pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), arba motyvuotas atsisakymas jį išduoti. (Taisyklių 109 p.) Gavęs rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), pastato savininkas arba valdytojas pateikia kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą ar kitą) tieksiančiam asmeniui paraišką gauti prisijungimo sąlygas (Taisyklių 110 p.) Jeigu vartotojų pasirinkimas neatitinka savivaldybės infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiojo plano ir šilumos ūkio specialiųjų planų, savivaldybė, teisės aktuose nustatytais terminais, atlieka numatytus veiksmus, po kurių motyvuotu pagrindu atsisakoma išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). (Taisyklių 111 p.). Taigi, iš Taisyklių nuostatų matyti, jog įsigaliojus Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių naujai redakcijai, pasikeitė atsijungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos tvarka. Vilniaus miesto savivaldybė išduoda rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui) arba motyvuotą atsisakymą pritarti pateiktam projektui. Pareiškėja savo skunde reiškia reikalavimą pateikti projektavimo sąlygų sąvadą atsijungimo darbams atlikti. Pabrėžė, kad kreipimasis į teismą negali būti savitikslis dalykas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-5-473/2003, teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo sprendimas, išsprendus ginčą viešojo ar vidaus administravimo srityje, turi būti teisėtas ir pagrįstas, privalo būti vykdomas, sukelti tam tikras teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto savivaldybė pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas minėto dokumento neišduoda, taigi teismui tenkinus pareiškėjos skundą, teismo sprendimo realus įvykdymas būtų neįmanomas ir jokių pasekmių nesukeltų. Atsakovė vertina, kad Sprendimas yra teisėtas, atitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, todėl pagrindo jį naikinti nėra.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė bylą nutraukti (žr. teismo posėdžio protokolą).