Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai G. V., suinteresuotam asmeniui L. H., suinteresuoto asmens J. V. atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei, išvadą duodančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus atstovei Justinai Jačiūnienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo, suinteresuoti asmenys L. H., J. V., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą. Teismo posėdyje išvadą palaikė. Nurodė, kad suinteresuotam asmeniui yra nustatytas pirmo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. J. V. diagnozuota mišri subkortikinė kraujagyslinė demencija, dėl kurios nesugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų visos turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl turi būti nustatyta globa ir skirtas globėjas. Palaikė pareiškėjos prašymą skirti ją globėja. Pareiškėja yra dirbanti, duomenų apie ydingus polinkius ar žalingus įpročius, neturi. Daugiau asmenų norinčių būti J. V. globėju, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Suinteresuotas asmuo J. V. yra pareiškėjos G. V. tėvas (gimimo liudijimas IV-OK Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje esantys Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-415 patvirtina, kad J. V. nuo 2021-01-25 nustatytas pirmojo lygio specialus nuolatinės priežiūros poreikis.

Byloje esančioje 2021-02-01 išvadoje Nr. 130-22 dėl asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus padaryta išvada, kad J. V. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų minėtoje išvadoje nurodytose srityse:

- turtinių santykių: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir kt.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamo turto pirkimo, pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); kitos turtinių santykių sritys;

- asmeninių neturtinių santykių: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti, prižiūrėti savo vaikus įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.), kitos asmeninių neturtinių santykių sritys.

Teismo psichiatrijos ekspertizės 2021-04-28 akto Nr. TPE-131/2021 išvadoje konstatuota, jog J. V. 2007 m. patyrė galvos smegenų traumą (kaukolės pagrindo lūžis, smegenų sumušimas su epidurine kairės kaktos srities kraujosruva), dėl kurios gydytas neurologijos stacionare. Po patirtos traumos jam buvo stebėti trumpalaikės atminties ir dėmesio koncentracijos sutikrikimai. J. V. psichikos sveikata pradėjo blogėti nuo 2015 m., atsirado užmaršumas, pradėjo silpti kasdienio gyvenimo įgūdžiai, atsirado keistas elgesys. 2020 m. nustatyta visiška dezorientacija, ribotas, sulėtintas, rigitiškas mąstymas, blankios emocijos, ryškiai sutrikusi kasdienė veikla. Suinteresuotam asmeniui J. V. konstatuotas progresuojantis psichikos sutrikimas – mišrios kilmės (trauminės, kraujagyslinės) demencija. Padaryta išvada, kad J. V. dėl psichikos sveikatos būklės jis negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, dėl visiškai sutrikusios socialinės ir buitinės adaptacijos jam būtina pastovi kito asmens priežiūra ir globa. Pagal savo psichikos būklę J. V. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių, asmeninių neturtinių santykių, taip pat ir pilietinių teisių (balsavimo teisė) srityse.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausio jo veiksnumą ribojančios priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 467 straipsnio 5 dalis).

Aiškindamas aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad 2015-03-26 įstatymu Nr. XII-1566, pakeitus galiojančio neveiksnumo instituto nuostatas, buvo nustatyta, jog asmuo teismo sprendimu gali būti pripažintas neveiksniu ne apskritai, o tik tam tikrose srityse; atliekant ekspertizę siekiama išsiaiškinti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tik tam tikrose srityse. Teismas, priimdamas sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu, turi nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu, sąrašą. Jei iš byloje pateiktų įrodymų būtų aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kai psichikos sutrikimą turintis asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti globą šioje srityje. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). <...> EŽTT jurisprudencija teikia pagrindą daryti išvadą, kad nepaisant to, jog asmens veiksnumo ribojimą EŽTT laiko kraštutine priemone, asmens veiksnumo apribojimas yra siejamas su tokio asmens gebėjimu veikti tam tikrose srityse, t. y. suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse reikšmę ir juos valdyti. Todėl, vadovaujantis EŽTT praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Todėl jeigu teismas, remdamasis išsamia ir visapusiška eksperto medicinine išvada bei išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad asmuo tikrai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu visose tose srityse yra pagrįstas ir teisėtas. <...> Pabrėžtina, kad būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą, o ne hipotetinis svarstymas, kurios iš gyvenimo sričių asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų aktualios ar neaktualios. Tik tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Išklausus byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus ir ištyrus byloje esančius rašytinius yra pagrindas konstatuoti, kad J. V. negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir pareigų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl yra pagrindas pripažinti J. V. neveiksniu visose pareiškime nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatytose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše.

CPK 468 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu, kuriuo asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, byloje esanti išvada dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo J. V. patvirtina, kad J. V. rūpinasi jo dukra G. V., kuri sutinka būti tėvo globėja. Byloje esantis VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2021-05-04 išrašas patvirtina, kad J. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo turi teisę į socialinės išmokas, kuriomis negali disponuoti dėl sveikatos būklės.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų 2021-02-24 išraše duomenų apie pareiškėją G. V. nėra. Administracinių nusižengimų registro 2021-02-24 išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nurodyta, kad pareiškėja G. V. nėra bausta administracinių nusižengimų kodekso tvarka. Pagal sveikatos būklę pareiškėja G. V. gali būti globėja.

Globos nustatymas ir globėjos skyrimas atitinka J. V. interesus, todėl jam nustatytina globa, jo globėja bei turto administratore skirtina G. V. (CK 3.238 straipsnis, CK 3.242 straipsnis). Ši sprendimo dalis vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis). G. V. išaiškintina, kad jos, kaip globėjos bei turto administratorės, teisės ir pareigos įtvirtintos CK 3.240, 3.243, 6.244, 3.245, 3.246 straipsniuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468, 473, 508 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu:

- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; kitos turtinių santykių sritys;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių, kitos asmeninių neturtinių santykių sritys;

- pilietinių teisų srityje.

Nustatyti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse, jo globėja ir jam priklausančio turto administratore paskirti G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Medicininių dokumentų originalus grąžinti juos pateikusioms gydymo įstaigoms.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.