Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.9.1; 1.2.4.2.3; 1.2.4.2.5.

2008 m. rugsėjo 29 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 ir 5 p. ir jam paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš V. S. 11302,48 Lt (vienuolika tūkstančių trys šimtai du litai ir 48 ct) Valstybinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad 2008-01-11 apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) asmeninio konflikto metu tyčia sunkiai sutrikdė savo tėvo A. S. sveikatą, durdamas peiliu du kartus į krūtinės ląstos kairiąją pusę, vieną kartą į kairįjį klubą, tuo padarydamas dvi durtines pjautines žaizdas krūtinės ląstos kairėje pusėje su diafragmos, blužnies ir klubinės žarnos sužalojimu, kraujo susikaupimu krūtinės ir pilvaplėvės ertmėse, durtinę pjautinę žaizdą kairėje klubinėje srityje, taip pat tyčia sunkiai sutrikdė savo motinos H. S. sveikatą, toje pat vietoje tuo pat metu jai durdamas vieną kartą peiliu į pilvą, tuo padarydamas jai durtinę pjautinę kiauryminę priekinės pilvo sienos žaizdą su tuščiosios žarnos ir jos pasaito pažeidimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, taip sunkiai sutrikdydamas dviejų asmenų sveikatą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2008-05-10 nuosprendžiu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę. Apelianto nuomone, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė į bausmės paskirtį bei LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistasis pažymi, kad jis yra ne tik nusikaltimo subjektas, bet ir nubaudimo objektas, todėl teismas privalėjo individualizuoti bausmę ir atsižvelgti į tai, kad nuteistasis buvo ir yra ramaus būdo, sąžiningas, gyvena su tėvais ir jiems padeda, neteistas. Be to, teismas neįvertino to, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų ir šie tai priėmė, o sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, daugiausia dėmesio skyrė bendrajam prevenciniam bausmės pobūdžiui, tačiau neatsižvelgė į su bausme susijusias pasekmes, t. y. jam kaip anksčiau neteistam jaunam asmeniui bei tėvams, kurie išgyvena dėl jam skirtos griežtos bausmės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto nuomone, teismas galėjo jam taikyti LR BK 59 ir 62 str. numatytas aplinkybes bei paskirti švelnesnę bausmę, todėl prašo Vilniaus apygardos teismo 2008-05-10 nuosprendį pakeisti ir paskirti mažesnę bausmę, negu LR BK 135 str. 2 d. numatyta mažiausia bausmė (LR BK 62 str. 1 d., 3 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo nuteistojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas tinkamai, įvertinęs bausmės skyrimui turinčias aplinkybes, V. S. paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta ir jos keisti nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje tik pažymėjo, jog padarytas labai sunkus nusikaltimas. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, vertindamas V. S. paskirtos bausmės pagrįstumą, taip pat atsižvelgia į tai, kad nors nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, tačiau nuteistasis, siekdamas kerštauti H. R. , sunkiai sužalojo net du artimiausius sau žmones, su kuriais gyveno ir kurie tik siekė padėti išvengti V. S. konflikto su jo svainiu, t. y. sunkiai sužalojo savo tėvus. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantas pripažino, kad bent vieną kartą tėvui peiliu sudavė tyčia dėl absoliučiai menkavertės priežasties (,,labai norėjo prieiti prie svainio“), o jokio nukentėjusiųjų provokuojamo elgesio nebuvo. Tiek tėvui, tiek motinai nuteistojo veiksmais buvo sukeltas pavojus ne tik apelianto tėvų sveikatai, bet net gyvybei ir tik laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba leido išvengti sunkesnių padarinių. Tokiu būdu ypatingas nuteistojo veikos pavojingumas teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių, o siekusių H. S. sulaikyti tėvų sužalojimas rodo ne tik pačios veikos, bet ir paties H. S. pavojingumą bei elementarių žmogiškų vertybių nebuvimą. Be to, apeliantas nurodo, kad bausmė jam yra nepakankamai individualizuota ir neatsižvelgta į tai, kad jis ramaus būdo, sąžiningas, gyvena su tėvais ir jiems padeda, neteistas, o tėvai dėl jo labai išgyvena. Tačiau iš Vilniaus apygardos teismo 2008-05-10 nuosprendžio bei juo paskirtos bausmės akivaizdu, kad skiriant bausmę buvo atsižvelgta į teigiamą V. S. charakteristiką. Tuo tarpu tėvų atleidimas yra iš esmės sąlygotas tėvų rūpesčio savo vaikais santykių, tačiau nepaneigia V. S. atsakomybės. Iš kitos pusės, apelianto ramaus būdo visiškai nerodo jo įvykdytas nusikaltimas, o skiriant bausmę (priešingai nei nurodo nuteistasis apie atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą) taip pat atsižvelgta į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą V. S. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tiesa, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad V. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), nes esmines įvykio aplinkybes nuteistasis visuomet pripažino ir dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, o nedideli jo parodymų skirtumai yra aiškiai nulemti apsvaigimo nuo alkoholio įvykio metu. Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, nustatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta aplinkybė pati savaime dar nėra pagrindas švelninti paskirtą bausmę, nes Vilniaus apygardos teismo 2008-05-10 nuosprendžiu paskirta mažesnė negu LR BK 135 str. 2 d. numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė ir, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, jos švelninti nėra pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo taikyti ir LR BK 62 str. 1 d., 3 d. 1 p. nuostatų, kurių taikymas apskritai yra teismo teisė, o ne pareiga. Visgi pažymėtina, kad konkrečiu atveju LR BK 62 str. 1 d. nuostatos iš viso negali būti taikomos, nes byloje esančių įrodymų aišku, kad policiją bei greitąją medicininę pagalbą iškvietė nuteistojo sesuo R. S. , o padaryta turtinė žala valstybinei ligonių kasai iki šiol net iš dalies nėra atlyginta. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam V. S. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už LR BK 135 str. 2 d. numatytos bausmės vidurkį, yra tinkamai individualizuota, atitinka LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, LR BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį, ir nėra aiškiai per griežta, o jos švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.