- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- AN2-263-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00391-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Advokatai
- Vygaudas Molis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. A. atstovo advokato Vygaudo Molio (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutarties A. A. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinio nusižengimo protokolas A. A. 2018 m. vasario 6 d. surašytas už tai, kad jis 2017 m. balandžio 30 d., 19 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas transporto priemonę „Seat Alhambra“ – automobilį su priekaba, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu ir įvažiavęs į pagrindinį kelią ir juo važiuodamas, prieš keisdamas važiavimo kryptį ir persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, nedavė kelio pirmojoje eismo juostoje tiesiai važiavusiam automobiliui „BMV 520 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalojo kartu automobilyje važiavusią keleivę E. A., kuriai padarė sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat eismo įvykio metu apgadino automobilį BMV 520. Tuo A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 101 punktų reikalavimus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. vasario 6 d. nutarimu A. A. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. A. atstovas pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi skundo netenkino, Institucijos 2018 m. vasario 6 d. nutarimą dėl A. A. nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį paliko nepakeistą, konstatavęs, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami jį pripažinti padarius numatytą administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde A. A. atstovas prašo skirti byloje pakartotinę eismo įvykio ekspertizę ir, išsamiai bei objektyviai ištyrus visus įrodymus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį ir Institucijos 2018 m. vasario 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą A. A. atžvilgiu nutraukti.
4.1. Skunde apeliantas teigia, kad byloje nesurinkta pakanka patikimų įrodymų, jog dėl eismo įvykio yra kaltas A. A. ir todėl negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent jo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu. Jo vertinimu, tokia išvada buvo padaryta įvykį tiriantiems pareigūnams nepilnai ir nevisapusiškai ištyrus nurodytas faktines bylos aplinkybes, nesurinkus visų reikiamų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių A. A. kaltę. Nei Institucija, nei skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į A. A. nuoseklią poziciją, kad jis buvo atidus vairuotojas ir nepažeidė jokių kelių eismo taisyklių, kas galėjo būti eismo įvykio priežastimi ir dėl ko turi kilti atsakomybė. Jo poziciją patvirtino eismo įvykio liudytoja E. A.. A. A. nekaltumą apeliantas grindžia tuo, kad automobilyje buvo ir jo nepilnamečiai vaikai, kurių gerove ir sveikata A. A. nerizikuotų bei jo didesniu vairuotojų vairavimo stažu, kas rodo didesnę patirtį ir leidžia adekvačiau vertinti važiavimo sąlygas.
4.2.Apelianto vertinimu, bylos duomenys patvirtina priešingai, kad automobilio BMW vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų, nes važiavo akivaizdžiai didesniu nei toje vietoje buvo galima važiuoti greičiu ir savo dėmesį buvo nukreipęs kitur, o A. A., rikiuodamasis iš antros eismo juostos į pirmąją, neturėjo galimybės numatyti, jog kito automobilio vairuotojas vairuoja automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Automobilių susidūrimas įvyko A. A. beveik užbaigus manevrą. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad BMW atsitrenkė būtent į „Seat Alhambra“ galinę dalį bei priekabą. Skunde jis teigia, kad BMV 520 vairuotojas turėjo neabejotinai viršyti leistiną toje atkarpoje greitį, kadangi transporto priemonė „Seat Alhambra“ su pritvirtinta priekaba „Tauras“, į ją įsirėžus, buvo stumiama maždaug 15-20 metrų.
Šalies argumentai
4.3. Apelianto teigimu, A. A. kaltė be pagrindo buvo grindžiama Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 28 d. ekspertizės akte Nr. 11-1666 (17) užfiksuotais duomenis, kurių, jo nuomone, nepakanka, kadangi ekspertizėje pateikta išvada dėl priežastinio ryšio įvykiui kilti, paremta vien tik prielaidomis. Advokato V. Molio įsitikinimu, dėl neginčijamos išvados pateikimo, būtina buvo nustatyti BMV 520 greitį, kuris pagal bylos duomenis tikrai buvo gerokai viršytas už leistiną, ir tik tada spręsti, kurio iš vairuotojų veiksmai buvo neteisėti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus atstovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo A. A. atstovo apeliacinio skundo netenkinti ir 2018 m. balandžio 17 d. teismo priimtą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. A. atstovo advokato V. Molio apeliacinis skundas atmetamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog A. A. padarė ginčijamą administracinį nusižengimą, o jo kaltės neigimas pagrįstai buvo vertinamas kritiškai kaip siekimas išvengti atsakomybės. Pažymima, kad skunde apylinkės teisme ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. A. ir jo atstovas savo nekaltumą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kokius nurodė ir jo atstovas apeliaciniame skunde. Visus šiuos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį A. A. patrauktas už tai, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu ir įvažiavęs į pagrindinį kelią ir juo važiuodamas, prieš persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, nedavė kelio pirmojoje eismo juostoje tiesiai važiavusiam automobiliui BMV 520 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, t. y. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; ir KET 101 punkto reikalavimus, įpareigojančius vairuotoją, prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.A. A. savo kaltę kategoriškai neigia, tvirtindamas, jog jis buvo atidus vairuotojas ir nepažeidė jokių kelių eismo taisyklių, kas galėjo būti eismo įvykio priežastimi ir dėl ko turi kilti atsakomybė. A. A. savo paaiškinimuose ir jo atstovas skunduose laikėsi pozicijos, kad automobilis BMW atsitrenkė į jo automobilio galinę dalį ir jo automobilį su priekaba, kai šis jau buvo persirikiavęs ir stūmė jo vairuojamą automobilį apie 20 metrų, tačiau, kaip teisingai nurodė skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, šią A. A. pateiktą eismo įvykio versiją paneigia ištirtų ir aptartų įrodymų visuma. Apelianto įsitikinimu, A. A. kaltės negalima buvo grįsti ekspertizės akte pateikta išvada dėl priežastinio ryšio įvykiui kilti, kadangi ji paremta vien tik prielaidomis, byloje surinktų duomenų neginčijamai išvadai padaryti nepakanka. Tokį teiginį A. A. atstovas grindžia apeliaciniame skunde nurodytomis, jo teigimu, faktus atitinkančiomis aplinkybėmis, o būtent, kad automobilių susidūrimas įvyko A. A. beveik užbaigus manevrą, nes BMW atsitrenkė būtent į „Seat Alhambra“ galinę dalį bei priekabą, be to, BMV 520 vairuotojas turėjo neabejotinai viršyti leistiną toje atkarpoje greitį, kadangi transporto priemonė „Seat Alhambra“ su pritvirtinta priekaba „Tauras“, į ją įsirėžus, buvo stumiama maždaug 15-20 metrų, o specialistai, nenustatę galimo BMV automobilio greičio susidūrimo metu, savo tik menamo pobūdžio išvadas dėl kurių neteisingai buvo nustatytas eismo įvykio kilimo priežastinį ryšys tarp A. A. veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Visų pirma, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad tyrimas neišsamus, nes nenustatytas automobilio BMV greitis, ir dėl to negalima buvo padaryti kategoriškos išvados dėl priežastinio ryšio nustatymo, kadangi specialisto išvadoje pažymėta, jog automobilis BMV ant kelio dangos nepaliko stabdymo pėdsakų, o kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti jo greitį, nėra. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs ekspertizės aktą bei skundžiamoje nutartyje išdėstytą jo analizę, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadų objektyvumu ir teisingumu. Iš ekspertizės akto duomenų, matyti, kad tyrimo metu buvo vertinami visi objektyvūs duomenys, t. y., apžiūrėti abu automobiliai ir jų apgadinimų pobūdis ir lokalizacija, eismo įvykio vieta ir joje rasti šio eismo įvykio metu atsiradę pėdsakai, vertintos abiejų vairuotojų pozicijos dėl eismo įvykio eigos. Visi šie duomenys buvo vertinami kiekvienas atskirai ir visumoje, nustatytos automobilių apgadinimų, kelio dangos ir bordiūrų apgadinimo tarpusavio sąsajos. Pagal šiuos duomenis ekspertas nustatė, kad automobilis BMV 520 su „Seat Alhambra“ kontaktavo šonine dalimi ties galinio rato arka bei keleivio durelėmis, ne tiesioginiu, o slystamuoju pobūdžiu, kas leidžia spręsti, kad tempiama platesnė priekaba dar nebuvo galutinai persirikiavus į lygią poziciją su automobiliu „Seat Alhambra“ pirmojoje juostoje, kas leido BMV 520 vairuotojui dar spaustis prie dešiniojo gatvės borto ir tokiu būdu patirti kuo mažesnius automobilio BMW kairiosios pusės mechaninius pažeidimus. Šia išvadą patvirtina ir ant kelio bordiūro šono paliktos ratų žymės, kas atitinka ir automobilio BMV 520 abiejų dešinės pusės ratlankių nuskobtas briaunas. Kaip teisingai nurodyta apylinkės teismo nutartyje, šie duomenys patvirtina, kad automobilis BMV 520 neatsitrenkė nei į automobilio „Seat Alhambra“ tempiamos priekabos galinę dalį, nei į paties automobilio „Seat Alhambra“ galinę dalį. Ir toks automobilių išsidėstymas leidžia manyti, kad automobilis BMV 520 buvo spaudžiamas ir tokiu būdu tempiamas automobilio „Seat Alhambra“, nei jis pats būtų stūmęs 3,5 t svorio sąstatą, kaip siekiama įtikinti A. A. atstovo skunduose. Pažymėtina, kad ekspertui išvadoje konstatavus, jog automobiliui BMV ant kelio dangos nepalikus stabdymo pėdsakų ir nesant kitų jo greičio nustatymui būtinų objektyvių duomenų, įvertinus kitus turimus duomenis: automobilių pažeidimus, tikėtiną apie 30 km/h buvusį automobilio „Seat Alhambra“ greitį, automobilio BMV 520 stabdymo kelio žymių ant asfalto nebuvimą po eismo įvykio, buvo nustatyta, jog automobilio BMV 520 greitis nebuvo išskirtinai didelis. Skundo teiginį, kad A. A. kaltė nepagrįstai buvo grindžiama prieštaringais ir nenuosekliais suinteresuotų asmenų, t. y. eismo įvykio dalyvio A. K. ir jo bendrakeleivės D. A. parodymais, skundo autorius grindžia tuo, kad jie galėjo duoti tik jų pusei palankius parodymus ir todėl jais tikėti kaip teisingais būtų neracionalu. Tačiau aukštesnysis teismas, išanalizavęs šių liudytojų parodymus, sugretinęs juos su kitais bylos duomenimis, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog jokių esminių prieštaravimų nei tarpusavyje, nei su kitais įrodymais, šių asmenų parodymuose nėra. Šiame kontekste pažymima, kad pats pažeidėjas ir jo atstovas yra nenuoseklūs, nes jie taip pat yra suinteresuota šios bylos baigtimi pusė, tačiau savo įvykių versiją jie laiko teisinga ir objektyvia ir siekia tai įtikinti skundą nagrinėjantį teismą. Apeliaciniame skunde aukštesniajam teismui, kaip ir skunde apylinkės teismui, A. A. atstovas nurodė analogiškus argumentus, susijusius su A. A. vairavimo stažu, kas pagrindžia jo gebėjimą būti atidesniu ir adekvačiau vertinti važiavimo sąlygas. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo nuomonei, kad šios savybės nesusiję su analizuojamu įvykiu ir sprendimui reikšmės negali turėti. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog A. A. administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, todėl panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti A. A. atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
A. A. atstovo advokato Vygaudo Molio apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutarimą palikti galioti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.