Kauno apygardos teismo nuosprendis

2007-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-29-133/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-03-05
Bylos Nr.
1-29-133/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
Nukentėjusysis
R. K., G. Š., Vaikų
Kaltinamasis
V. S., A. B.
Baudž. byla Nr. 1-29-133/2007
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.6.; 1.1.8.7.9.; 1.2.3.2.2.; 2.1.9.1.; 2.3.7.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Mildai Vilkonienei, Vaivai Tamkutonienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, gynėjams Vytautui Merkšaičiui, Vladui Dičpetriui, nukentėjusiesiems R. K., G. Š., Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei V. M.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis A. P. įmonėje staliumi, gyv. (duomenys neskelbtini)., Kauno raj, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 p. ir BK 294 str. 1 d.,

A. B. a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno raj., LR pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno raj., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006-05-06 apie 20.00 val. E. S. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno raj. kieme, V. S. su A. B., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, A. B. panaudojus smurtą nukentėjusiojo J. Š. atžvilgiu – tyčia smogus rankomis ir spyrus J. Š. į galvą bei kitas kūno vietas, jam priėjus prie J. Š. iš nugaros ir paėmus jį ranka už kaklo, smaugus, J. Š. nukritus ant žemės, V. S. spyrus J. Š. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo bendrais veiksmais su A. B., ne mažiau kaip 17 trauminių poveikių pasėkoje, J. Š. padarė muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, muštines žaizdas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, nosikaulio ir dešinės pusės viršutinio I danties lūžius, poodines kraujosruvas nosies srityje, kairės akies vokuose, kaktos kairėje pusėje, kairiame smilkinyje, dešiniame užausyje, kakle, kairio žasto, kairio dilbio, dešinės šlaunies ir abiejų kelių srityse, odos nubrozdinimą kaklo kairėje pusėje, odos nubrozdinimus abiejų dilbių, dešinės šlaunies ir kelių srityse, kraujosruvas kaklo raumenyse, dešinio žando raumenyse, galvos minkštuose audiniuose, kaktos abiejose pusėse, pakaušio dešinėje ir kairiajame smilkininiame raumenyje, po ko, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus V. S. su A. B., nutempė, dėl patirtų sužalojimų sąmonės netekusį ir todėl bejėgiškoje būklėje esantį J. Š., prie tvenkinio, esančio apie 100 metrų atstumu nuo E. S. sodybos, į kurį jį įmetė, ko pasėkoje J. Š. dėl asfiksijos, prigeriant vandenyje, mirė, t.y. tyčia jį nužudė.

Be to, V. S. 2005-08-02 apie 22.30 val. R. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno raj., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo teisę į 50 litų, kuriuos paskolino R. K., o būtent, reikalavo R. K. grąžinti jam 50 litų skolą, o R. K. minėtų pinigų negražinus, savavališkai paėmė R. K. priklausantį turtą – spalvoto, vaizdo televizorių “Polar“ 500 litų vertės, tuo padarydamas didelės žalos nukentėjusiosios R. K. teisėms ir teisėtiems interesams bei 500 litų turtinę žalą, t.y. padarė savavaldžiavimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus įrodyta byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.

Kaltinamasis V. S. dėl savivaldžiavimo iš R. K. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad jis nukentėjusiajai R. K. buvo paskolinęs 50 litų, tačiau pastaroji skolos negrąžino. Jis, nuėjęs atsiimti skolos ir jos negavęs, pasiėmė R. K. televizorių ir pasakęs, kad kuomet jam gražins skolą, jai grąžins televizorių, išėjo.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2005-08-02 apie 22.30 val., jai būnant namuose, atvažiavo V. S., pas kurį ji anksčiau buvo skolinusi 50 litų. Įėjęs į butą,V. S. pasakė, kad nori atsiimti skolą, tačiau ji jam atsakė, kad šiuo metu ji pinigų neturi. Tada V. S., pasiėmęs kambaryje ant spintelės stovėjusį televizorių “Polar“, pasakė, kad jį grąžins, kai R. K. grąžins skolą.

2005-08-03 daiktų pateikimo metu, iš E. S. buvo paimtas R. K. priklausantis televizorius “Polar“, kuris 2005-08-08 apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t.1, b.l. 191, 194).

2005-08-02 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra R. K. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. Apžiūros metu nustatyta, kad kambaryje televizoriaus nėra (t.1, b.l. 185-186).

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d.

Veika savavaldžiavime pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Asmuo atsako, jeigu jis, vykdydamas savo ar kito asmens tikras ar tariamas teises, kurios yra ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuojamos, nesilaiko įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytos tvarkos ir dėl to atsirado tam tikrų padarinių. V. S. nesilaikė tvarkos nustatytos įstatymuose. Skolos santykius tarp jo ir nukentėjusios R. K. apsprendžia civiliniai teisiniai santykiai ir jais reikėjo vadovautis, tačiau V. S. realizavo savo teisę, nesilaikydamas nustatytos tvarkos, užvaldė R. K. turtą (televizorių).

Dėl J. Š. nužudymo V. S. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2006-05-06 jis su savo draugais gėrė alkoholinius gėrimus prie jo tėvų namų (duomenys neskelbtini), Kauno raj. Kieme buvo jis, A. B. ir J. Š.. Jie gėrė alkoholinius gėrimus. J. Š. pradėjo įžeidinėti A. B. seserį ir motiną, t.y. vadinti jas necenzūriniais žodžiais. A. B. kelis kartus sudavė J. Š. keliu į galvą. Jis taip pat reikalavo, kad J. Š. nustotų taip kalbėti. Tačiau J. Š. vis tiek darė savo. Tada jis vieną kartą spyrė jam į petį. Nuo suduoto smūgio J. Š. nuvirto ant žemės nuo laiptelių, ant kurių sėdėjo. Po to priėjo A. B. ir spyrė jam dar kelis kartus. Po suduotų smūgių J. Š. daugiau nebesikėlė. Jam pasirodė, kad jis nekvėpuoja, pagalvojo, kad negyvas. Kadangi jie buvo labai išsigandę, tai paėmė J. Š. už rankų ir pradėjo tempti takeliu link tilto, prie tvenkinio. Pritempus J. Š. prie tilto, paėmė jį ir nurideno į vandenį. Sodybos kieme J. Š. buvo girtas, griuvinėjo, tačiau iki pradedant gerti J. Š. nebuvo sumuštas. Tempiant J. Š., jis gyvybės požymių nerodė. Įvykio metu jis buvo neblaivus.

A. B. prisipažino pilnai ir parodė, kad 2006-05-06 jis kartu su savo draugais (duomenys neskelbtini), Kauno raj. pas S. kieme gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko J. Š. pradėjo įžeidinėti jo seserį ir motiną. Tada jis jam pasakė, kad šis nustotų taip kalbėjęs, tačiau J. Š. nekreipė į tai dėmesio. Tuomet jis atsistojo ir kelis kartus spyrė keliu J. Š. į galvą. Nuo suduotų smūgių J. Š. nukrito ant žemės. Tada V. S. kelis kartus spyrė gulinčiam J. Š.. Po suduotų smūgių J. Š. nesikėlė. Jis ir V. S. labai išsigando, pamanė, kad J. Š. negyvas, todėl nusprendė J. Š. nutempti nuo kiemo toliau. Jis ir V. S. paėmė J. Š., už rankų ir pradėjo tempti link tvenkinio. J. Š. nutempę prie tvenkinio ant tilto, nurideno jį į vandenį. A. B. sakęs, kad jis prisidirbo. Konflikto metu J. Š. mušė jis, V. S. ir P., nes J. Š. prie visų lindo, kabinėjosi. Konfliktą pradėjo J. Š.. V. S. jį (A. B.) užstojęs. Jis matė kaip V. S. spyręs V. Š..

Nukentėjusioji G. Š. parodė, kad J. Š. jos sūnus. Sūnus išgėręs būdavo agresyvus, koliodavosi, gerdavo daug. Jo lavonas buvo rastas 2006-05-12 tvenkinyje prie namų. Sūnų palaidojo ji, tačiau civilinio ieškinio nereiškia, prašo kaltinamųjų griežtai nebausti.

Liudytoja A. B. parodė, kad 2006-05-06 ji kartu su savo draugu D. B. atvažiavo pas S. į kiemą, kur pamatė savo dėdę J. Š. bei brolį A. B. su pažįstamais vaikinais geriančius alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko J. Š. nuėjo už namo. Po to ji susiruošė eiti į tualetą ir prie namo kampo pamatė stovintį ir verkiantį J. Š.. Vėliau, susiruošus eiti namo, ji priėjo prie stalo, kur visi gėrė ir pamatė, kad visi vyrai stovi ir tarpusavyje mušasi bei garsiai vienas ant kito rėkia. Ji su J. S. išėjo namo. Einant keliu, jos pamatė einantį D. B.. Tada D. B. liepė jai sėstis į automobilį, kuris stovėjo šalikelėje ir pasakė, kad ją parveš namo. J. S. liko laukti savo draugo. Susėdus į automobilį, D. B. bandė apsisukti, tačiau įvažiavo į griovį. Tada ji parašė žinutę J. S., kad ji atvažiuotų su draugais ir juos ištrauktų. Netrukus privažiavo baltos spalvos “Audi“ automobilis, iš kurio išlipo du vaikinai ir J. S.. Netikėtai iš kažkur prie jų priėjo A. B. ir pasakė, kad susigadino gyvenimą, nes J. įmetė į tvenkinį. Ji pasakė, kad jis baigtų taip juokauti, tačiau jis pasakė, kad J. Š. įmetė į šalia esantį (duomenys neskelbtini) tvenkinį. Grįžus namo, jai paskambino A. B. ir paprašė, kad ši parvežtų jį namo. Po to, kai ji su A. B. grįžo namo, ji dar bandė klausti kaip viskas nutiko. Tačiau brolis tik kartojo, jog susigadino sau gyvenimą. Kai brolis nusirengė ir atsigulė miegoti, ji paėmė jo džinsines kelnes bei sportinius batus ir, įmetusi juos į pečių, sudegino.

Liudytojas D. B. parodė, kad 2006-05-06 jis su A. B. ir J. S. nuvažiavo pas S.. Ten buvo A. B., S. ir dar keli vyrai. Atėjęs J. Š. pradėjo negražiai kalbėti apie A., todėl jis išvažiavo. Po to, sugalvojo grįžti pasiimti A., bet įvažiavo į griovį. Buvo momentas, kuomet prie A. buvo priėjęs brolis ir pasakė, kad J. įmetė į tvenkinį. Tuo metu, kuomet jis buvo pas S., muštynių nematė. A. brolio rūbus sudegino pečiuje.

Liudytojas V. R. parodė, kad jo duoti parodymai 2006-05-06 teisingi, jis kartu su savo žentu T. P. atvažiavo pas S. į sodybą. Vyrai gėrė kieme ant suolelio, esančio prie gyvenamojo namo. Praėjus maždaug porai valandų, jis žento T. telefonu paskambino savo sūnui V. R., kad šis atvažiuotų ir parvežtų juos namo. Netrukus sūnus V. atvažiavo. Tuo metu įvyko muštynės. Nuo ko prasidėjo konfliktas nežino, tik pamena, kad A. B. susibarė su J. Š. ir jie pradėjo muštis. Matė kaip A. B. sudavė smūgius J. Š. į galvą. Tuo tarpu jis sėdėjo prie stalo ir matė visa tai gerai. J. Š. gulėjo ant keliuko tarp namo ir alyvų krūmo, kuris yra greta suolo bei tada ten stovėjusio staliuko, o A. B. jį mušė kumščiais į galvą. Jis sudavė J. Š. į galvą ne mažiau 5 smūgių. Pamatęs, kad A. B. nesiliauja, jis atsistojo ir pabandė apginti J. Š.. Priėjęs jis nutraukė A. B., tačiau jis vėl puldavo, todėl jam į pagalbą atėjo žentas T. P., kuris padėjo nutraukti A. B. nuo gulinčio ant žemės ir mušamo J. Š.. Kada A. B. atitraukė nuo J. Š., pastarasis pabandė atsikelti, tačiau tada prie jo prišoko V. S. ir vėl ėmė jį mušti kumščiais į galvą. J. Š. veidas buvo kruvinas, nuo smūgių jis dejavo. Kai A. B. ir V. S. nutraukė nuo J. Š., jis atsisėdo ir lingavo. Jis aiškiai matė, kad J. Š. mušė abu- S. ir B.

2006-05-17 liudytoja A. B. savo parodymus patvirtinto parodymų patikrinimo vietoje metu. Be to, minėto ikiteisminio tyrimo veiksmo metu iš A. B. nurodytos krosnies, esančios rūsyje, paimti degėsiai ( t.1 , b.l. 95-97).

Parodymų patikrinimo vietoje, panaudojant vaizdo įrašą, metu V. S. patvirtino savo parodymus ir parodė vietą (duomenys neskelbtini) Kauno raj. prie E. S. gyvenamo namo, kur mušė J. Š., vietą prie vandens telkinio ant tiltelio, nuo kurio pastarąjį nustūmė bei krosnį, esančią pirtyje, kurioje sudegino nukentėjusiojo J. Š. drabužius ir avalynę. Iš V. S. nurodytos krosnies, esančios pirtyje, paimti apdegę objektai ir pelenai. Be to, parodymų patikrinimo vietoje metu V. S. pateikė marškinėlius ir džinsines kelnes, kuriais vilkėjo įvykio metu ( t.2, b.l. 22-24).

Savo parodymus kaltinamasis A. B. patvirtino 2006-05-22 parodymų patikrinimo vietoje metu ir 2006-05-18 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ( t.2, b.l. 67-70)., 71-72). A. B. paaiškino ir parodė, kur buvo mušamas J. Š., kaip jis buvo tempiamas link tvenkinio, kuomet jie pagalvojo, kad J. Š. negyvas, kaip jie Š. įmetė į vandenį.

2006-05-16 įvykio vietos apžiūros metu protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra E. S. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno raj, kiemas, bei apie 100 metrų atstumu nuo minėtos sodybos esantis tvenkinys. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: dvi rusvos spalvos dėmės atskeltos nuo plytų, nesančių namo pamatuose, vyriški melsvos spalvos marškiniai, medinė dalis nuo suolo su rusvos spalvos dėmes, medienos fragmentas nuo suolo atlošo su rusvos spalvos dėme, sportiniai batai su kojinėmis, plyta su rusvos spalvos dėme, žvyro fragmentas su rusvos spalvos dėme, medienos fragmentai nuo tiltelio su rusvos spalvos dėmėmis (t.1 b.l. 50-72).

2006-05-12 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad prie tvenkinio, esančio apie 100 metrų atstumu nuo E. S. sodybos, rastas J. Š. lavonas su smurto žymėm. Taip pat minėtos įvykio vietos apžiūros metu paimti tvenkinio vandens bei dumblo lyginamieji pavyzdžiai ( t.1, b.l. 44-49).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus 2006-05-13 specialisto išvada Nr. M 658/06(02) patvirtina, kad J. Š. mirė nuo asfiksijos, prigeriant vandenyje, 1-2 savaitės iki jo lavono autopsijos (2006-05-13 08.00 val). J. Š. lavone konstatuoti šie sužalojimai: muštinė žaizda nosies nugarėlėje, muštinės žaizdos abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, nosikaulio ir dešinės pusės viršutinio I danties lūžiai, poodinės kraujosruvos nosies srityje, kairės akies vokuose, kaktos kairėje pusėje, kairiame smilkinyje, dešiniame užausyje, kakle, kairio žasto, kairio dilbio, dešinės alkūnės, dešinės šlaunies ir abiejų kelių srityje, odos nubrozdinimas kaklo kairėje pusėje, odos nubrozdinimai abiejų dilbių, dešinės šlaunies ir kelių srityse, kraujosruvos kaklo raumenyse, dešinio žando raumenyse, galvos minkštuose audiniuose, kaktos abiejose pusėse, pakaušio dešinėje ir kairiajame smilkininiame raumenyje. Konstatuoti sužalojimai galėjo susidaryti kovos, savigynos, tiek kitomis aplinkybėmis, ne mažiau 17-18 trauminių poveikių pasėkoje ( t.1, b.l. 78-84).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2006-05-25 specialisto išvada Nr. MK-PL 30-A/06(01) patvirtina, kad, atlikus trijų vandens pavyzdžių planktotinę-diatominę analizę ir palyginus su J. Š. plaučio dalies mineralizuoto preparatuose rastomis diatominėmis ląstelėmis (rasti gentinės rūšies sudėties panašumai), tikėtina, kad J. Š. galėjo nuskęsti vandens telkinyje, iš kurio buvo paimti vandens pavyzdžiai ( t.1, b.l. 178-182).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Medicinos serologijos ir DNR laboratorijos 2006-07-17 specialisto išvada Nr. S 215/06(01) patvirtina, kad ant pateikto plytos gabalėlio bei V. S. marškinėlių yra J. Š. kraujas ( t.1, b.l.166-168).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006-09-08 specialisto išvada Nr. 11-1568(06), Nr. 11-2512(06) patvirtina, kad tirti pateiktame krosnies turinyje rasta saga- kniedė su užrašu ”Autentic Jeanswear” ir joje esantys suanglėjusio medvilninio audeklo likučiai, 5 kniedės su užrašu ”Autentic Jeanswear”, užtrauktuko likučiai. Tikėtina, kad šis metalinės furnitūros detalių rinkinys yra sudegintų džinsinių kelnių likučiai. Tirti pateiktame krosnies turinyje rasti 2 metaliniai apvadėliai – ”akutės”. Tokios detalės naudojamos avalynės, viršutinių drabužių bei galanterijos gamybai ( t.1 , b.l. 158-161).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarime Nr.45 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ I dalies 4 punkto išaiškinta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. J. Š. mirties priežastis buvo kaltinamųjų atliktų tyčinių veiksmų pasekmė. V. S. ir A. B. neneigia sudavę smūgius J. Š.. Tai, kad jie mušė J. Š., patvirtina ir byloje apklausti liudytojai V. R., T. P.. Tai patvirtinama ir teismo medicininiais dokumentais. J. Š. sužalojimai konstatuoti įvairiose kūno vietose 17-18 trauminių poveikių pasėkoje, iš jų į galvos sritį 8-9. Darytina išvada, kad dėl gautų smūgių į galvos sritį J. Š. galėjo prarasti sąmonę. Be to, J. Š. prieš mirtį buvo vartojęs alkoholį, jo lavono kraujyje rasta 2.85 promilės, šlapime 4.07 promilės etilo alkoholio, kas galėjo turėti įtakos jo sąmonės praradimui nuo suduotų smūgių. Kaltinamųjų teigimas, kad J. Š. nebekvėpavo, todėl manė, kad jis negyvas ir todėl jie įmetė jį į tvenkinį, paneigtas medikų išvada. J. Š. mirties priežastis – asfiksija, prigeriant vandenyje (t.1, b.l. 82). Kaltinamieji neįsitikinę, kad J. Š. gyvas, atima jam gyvybę. J. Š. dėl savo būklės (prarastos sąmonės) buvo bejėgiškoje padėtyje. Minėto Senato nutarimo I dalies 13 punkte išaiškinta, kad pagal BK 129 str. 2 dalies 2 punktą nužudymas kvalifikuojamas kaip bejėgiškos būklės tada, kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio. Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tada, kai nužudomas nukentėjęs asmuo, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininkų panaudoto smurto, jei sumanymas nužudyti ir kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės. Kolegija sprendžia, kad J. Š. buvo bejėgiškoje būklėje. Jis nesipriešino, neatliko jokių veiksmų, todėl negalėjo gintis ar kitaip vengti jo gyvybei gresiančio pavojaus. Tą pripažįsta ir abu kaltinamieji, kad J. Š. nerodė gyvybės požymių, nesipriešino. Neįsitikinę ar J. Š. gyvas, kaltinamieji, nesiėmę priemonių nustatyti J. Š. būklei, patys nusprendę, kad jis negyvas, neturėdami tam pagrįstų motyvų (išsilavinimo ir pan.) ir dėl girtumo jį iš įvykio vietos nutempia prie tvenkinio ir jį įmeta. Jie teigia, kad nužudyti J. Š. nenorėjo, tačiau tarp jų veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įmesdami J. Š. į tvenkinį, jie suprato, kad J. Š. yra bejėgiškoje būklėje ir jie savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, jie numatė ir turėjo numatyti, kad atims gyvybę, sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Kaltinamieji buvo abejingi galimam J. Š. gyvybės atėmimui, tai darė sąmoningai, jie veikė tiesiogine tyčia. Abu kaltinamieji mušė nukentėjusįjį, abu vilko iki tvenkinio, abu jį įmetė į vandenį ir sunkios pasekmės - J. Š. mirtis atsirado dėl abiejų veiksmų, todėl jie abu yra nužudymo bendravykdytojai. Kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 dalies 2 punktą.

V. S. ir A. B. teigia, kad jie nesudavė J. Š. tiek smūgių, kiek nurodo teismo medicinos specialistai. Tačiau, kolegijos nuomone, dėl smūgių skaičiaus jie gali ir sąžiningai klysti, nes jie patys teigia, kad ne viską atsimena dėl girtumo.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmes V. S. ir A. B., kolegija atsižvelgia į visas ištirtas bylos aplinkybes, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.). V. S. ir A. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jie nusikaltimą padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti V. S. ir A. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytas aplinkybes. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, darant išvadą apie kaltininkų nuoširdų gailėjimąsi, būtina įvertinti jų elgesį po įvykio ir vėliau. Šiuo atveju, abu kaltinamieji, sumušę nukentėjusįjį, neįsitikinę ar jis gyvas, įmetė į tvenkinį, ko pasėkoje šis miršta, todėl nusikaltimo padariniai negrąžinami. Šie bylos duomenys patvirtina, kad dėl padaryto nusikaltimo kaltinamieji nuoširdžiai nesigailėjo. Kaltininkai savanorišką kaltę pripažino tik praėjus kuriam laikui po įvykio ir nenustatyta, kad jie kritiškai vertintų savo elgesį, stengtųsi sušvelninti nusikaltimo padarinius, todėl negalima konstatuoti kaltininkų nuoširdaus gailėjimosi dėl to ką jie padarė.

Nors kaltinamieji teisiami pirmą kartą, tačiau, kolegija mano, kad jiems skirtinas terminuotas laisvės atėmimas. Nusikaltimas sukėlė negrįžtamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei, lengvinančių aplinkybių nėra, nusikalto neblaivūs, nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). V. S. ir A. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kitų bausmių paskyrimas negalimas.

Daiktinius įrodymus: rusvos spalvos dėmių lyginamuosius pavyzdžius, vyriškus melsvos spalvos marškinius, medienos fragmentus su rusvos spalvos dėmėmis, sportinius batus su kojinėmis, plytą su rusvos spalvos dėmėmis. Žvyro fragmentus su rusvos spalvos dėmėmis, apdegusius objektus ir pelenus (t.1, b.l. 92-94); 2006-05-19 kaltinamojo V. S. parodymų patikrinimo vietoje metu paimtus pastarojo drabužius (marškinėlius ir džinsines kelnes) apdegusius objektus ir pelenus (t.2, b.l. 22-24). 2006-05-16 ir 2006-05-17 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu paimtus V. S., A. B. ir T. P. seilių lyginamuosius pavyzdžius (t.2, b.l. 28, 76, 109), 2006-05-22 daiktų pateikimo metu paimtą J. Š. kraujo lyginamąjį pavyzdį (t.l, b.l. 164) saugomus Kauno rajono policijos komisariate (t.1, b.l. 183) – sunaikinti. 2006-05-16 asmens kratos metu pas V. S. paimtą mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 3210“, mobiliojo ryšio telefoną “Motorolla 115C“, mobiliojo ryšio telefoną “Siemens“ be galinio dangtelio ir baterijas (t.2, b.l. 2) grąžinti V. S. tėvui – J. S.. Kauno apygardos teisme saugomas dvi video kasetes grąžinti Kauno rajono Policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-303 str., str.,

nusprendė:

V. S., pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir BK 294 str. 1 d. ir nuteisti:

- pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. 9 ( devyneriems) metams laisvės atėmimo;

- pagal BK 294 str. 1 d. 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 9 ( devyneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. kovo 5 d. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2006 m. gegužės 16 d.iki 2007 m. kovo 5 d.

Kardomąją priemonę iki įsiteisės nuosprendis palikti suėmimą.

A. B., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir nuteisti 9 ( devyneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. kovo 5 d. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2006 m. gegužės 16 d. iki 2007 m. kovo 5 d.

Kardomąją priemonę iki įsiteisės nuosprendis palikti suėmimą.

Daiktinius įrodymus: rusvos spalvos dėmių lyginamuosius pavyzdžius, vyriškus melsvos spalvos marškinius, medienos fragmentus su rusvos spalvos dėmėmis, sportinius batus su kojinėmis, plytą su rusvos spalvos dėmėmis, žvyro fragmentus su rusvos spalvos dėmėmis, apdegusius objektus ir pelenus, kaltinamojo V. S. drabužius- marškinėlius ir džinsines kelnes, apdegusius objektus ir pelenus, V. S., A. B. ir T. P. seilių lyginamuosius pavyzdžius, J. Š. kraujo lyginamąjį pavyzdį, saugomus Kauno rajono policijos komisariate – sunaikinti. 2006-05-16 asmens kratos metu pas V. S. paimtą mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 3210“, mobiliojo ryšio telefoną “Motorolla 115C“, mobiliojo ryšio telefoną “Siemens“ be galinio dangtelio ir baterijas grąžinti V. S. tėvui – J. S.. Kauno apygardos teisme saugomas dvi video kasetes grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai..

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Romualdas LincevičiusTeisėjai: Regina MajauskienėArūnas Paštuolis