Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Ritai Pociuvienei, Linai Dabulskienei, dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui, gynėjui advokatui M. V., nukentėjusiąjam A. N., nukentėjusiojo atstovui advokatei D. I., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje,

G. L., ak. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 176 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L., būdamas darbdaviu, pažeidė darbų saugos įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus, dėl ko įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas žmogui: jis, nuo 2012-03-27 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, elgdamasis nerūpestingai, netinkamai organizavo gamybos procesą, neatliko profesinės rizikos įvertinimo - naudojo gamybai darbo priemonę neatitinkančią saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams - dviejų sluoksnių gofro kartono koregatorių GK-1, kurio judančios dalys (velenai) neuždengtos apsaugomis, neįrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje, bei nesupažindinęs su įrenginio eksploatacijos taisyklėmis, kurių neturėjo, neinstruktavęs kaip saugiai dirbti pavestą darbą su šiuo įrenginiu, pavedė dirbti įmonės darbuotoją A. N. ir nekontroliavo kaip jis laikosi darbuotojų saugos teisės aktų reikalavimų. Tuo G. L. pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo: - 16 str. 1 d., 2 d. ir 3 d., numatančias, jog: „1. Įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys...; 2. Įmonės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus. Privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai. Tais atvejais, kai gaminamoms ir tiekiamoms į rinką darbo priemonėms netaikomi techninių reglamentų nustatyti reikalavimai, darbo priemonės turi atitikti kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. 3. Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai... rengiami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, nurodytus Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, darbo priemonių naudojimo dokumentuose“. - 25 str. 1 p., 4 p., 6 p. 13 p., numatančius, jog: „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: 1) imasi priemonių, kad... darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus; 4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų išsamią informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti...“; 6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą... pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką; 13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“. - 27 str. 1 d. numatančią, jog: „Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą“.

2) „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102 (1999-12-22), 1 priedo „Bendrieji minimalūs reikalavimai, taikomi darbo įrenginiui“ 2.8 p., numatantį, jog „Jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje.“

Dėl to 2014-06-09, apie 11.20 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdant dviejų sluoksnių gofro kartono gamybos darbus, darbuotojas A. N., kaip įprasta, įjungė dviejų sluoksnių koregatoriaus GK-1 velenus kaitinimui, paruošė klijus, rulonus popieriaus. Dviejų sluoksnių gofro kartoną praleidžiant pro viršutinius volus, nuo įrenginio pasišalinus kartu dirbusiems G. L. ir V. M., A. N. prie staklių liko vienas ir, prilaikant gofro kartono juostą, jo kairė ranka pateko tarp apsauginiais įtaisais neuždengtų velenų, kurie įtraukė plaštaką. Dėl to A. N. patyrė kairės plaštakos ir dilbio odos ir paodžio išplėšimą su kairės plaštakos ir dilbio odos bei paodžio defektu, 1-o piršto distalinės falangos amputaciją, 2-o piršto delnakaulio lūžimą. Dėl kairės rankos sužalojimų pasekmių A. N. prarado didelę dalį darbingumo, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata.

Pagal pareikštą kaltinimą G. L. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku. Šias pareigas jis ėjo ir kai įvyko nelaimingas atsitikimas. Prie kartono koregatoriaus dirbo trys žmonės – jis, V. M. ir A. N.. Jie visi trys dirbo ir tada, kai įvyko nelaimingas atsitikimas. Koregatorius buvo naudojamas gofro kartono gamybai, jis buvo naudojamas apie 12-14 metų iki tol, kol atsirado jo įmonėje. Nukentėjusysis dirbo tiek laiko, kiek įmonėje buvo ir įrenginys. V. M. turėjo daugiausia patirties, todėl jis buvo prisiėmęs atsakomybę už apmokymą ir darbų saugą. Tai buvo su juo sutarta žodžiu. Įmonės savininku ir direktoriumi buvo jis, tačiau faktiškai viskam vadovavo V. M.. V. M. buvo atsakingas už darbų saugą, nes jis pats sakė, kad jis prisiima tokią atsakomybę. Tai buvo tik žodinis susitarimas, jokių įsakymų jis, kaip vadovas, dėl darbų saugos priėmęs nebuvo. Be šio įrenginio įmonėje buvo ir daugiau įrenginių. Nepamena, kad būtų rengtos šių įrenginių instrukcijos. Taip pat nepamena, kad būtų įmonėje saugos sveikatos žurnalas bei instruktavimo žurnalai. Pateiktuose posėdžio metu apžiūrai žurnaluose įrašai padaryti ne jo ranka. Kas juos padarė, nežino. Jis asmeninių lėšų neturėjo, todėl nieko pats įsigyti negalėjo. Nusipirkti įmonę ir pradėti veiklą jam pasiūlė V. M.. Kai jis įsigijo įmonę, jokių įrenginių nebuvo. Pinigų pirkti tų įrenginių jis neturėjo. Prie perkamų staklių instrukcijų nematė. Stakles realiai pirko, reikalingas veiklai medžiagas užsakinėjo ir pačią veiklą vykdė V. M.. Jis patardavo ir ką reikia daryti. Kaip dirbti su įrenginiu jį patį V. M..

Nukentėjusysis A. N. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. birželio 9 dieną, kaip ir visada, atėjo į darbą. Įprastai su V. M. ir G. L. susitikdavo kabinete ir aptardavo darbų eigą. Tą dieną jie sakė, kad reikia paruošti agregatą darbui. Jis, įjungęs agregatą, užkaitė veleną, užtaisė su pakrautuvu rulonus ant specialių staklių iš abiejų šonų. Kai užkaito velenai, pasikvietė V. M. ir G. L.. Veikiant agregatui, kaip jį mokino V. M., reikėjo kartoną prakišti pro viršutinius volus. Tą visada darydavo dviese - vienas iš vienos pusės, o kitas iš kitos, o G. L. tuo metu būdavo prie rulonų. G. L. vis nutrukdavo popierius, todėl Valdemaras nuėjo prie G. L. ir mokino kaip teisingai sukti ruloną. Tuo metu jis pasiliko vienas. Jam laikant prie viršutinių volų popierių, volas įtraukė jo ranką ir sužalojo. Nors staklių išjungėjas buvo jo pusėje, kai volas įtraukė ranką, jis nebegalėjo pats staklių išjungti. Jis dirbo iki įvykio šioje įmonėje apie 9 mėnesius. Kai pradėjo dirbti, pats dar padėjo tą įrenginį atsivežti. Į darbą jį priėmė G. L. kartu su V. M.. Anksčiau jis dirbo kartu su V. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visą darbo su jį sužalojusiomis staklėmis procesą žinojo, nes matė kai su šiomis staklėmis dirba ankstesnėje darbovietėje. Kažkokių instruktažų jam nereikėjo pasirašyti. V. M. tik parodė kaip reikia dirbti. Viršuje yra du pagalbiniai volai- vienas žemiau, kitas aukščiau ir yra tarpas tarp volų, tarp jų reikia įkišti popierių. Kai paleisdavo įrenginį, buvo tryse, o kai sukdavo, buvo dviese. Vienam atlikti tą darbą nelabai buvo galima, nes popieriaus plotis buvo gana nemažas. Todėl reikia stovėti vienam iš vieno šono, o kitam iš kito šono. Kai V. M. jį paliko, staklių neišjungė, nes jos niekada nebūdavo išjungiamos. Jis, likęs vienas, žiūrėjo į volus, apsaugų ten nėra, popierius pradėjo linkti, nes yra plonas. Jis bandė popierių pataisyti. Tada ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Šalia buvo išjungėjas, tačiau volai apie dviejų metrų aukštyje, todėl kai buvo suspausta jo viena ranka, kita ranka išjungėjo jis nepasiekė. Pradėjo šaukti, kad išjungti stakles. Apsaugų ant įrenginio nėra matęs, bet yra girdėjęs, kad apsaugos yra atvežtos iš Marijampolės. Popierių tarp volų įstatyti galima ir esant išjungtoms staklėms, tačiau taip niekada nebuvo daroma. Jį mokino visus darbus atlikti veikiant staklėms. Direktoriaus patvirtintą įsakymą jis pamatė, kai grįžo iš ligoninės jau po to, kai darbo inspekcijai padavė prašymą ištirti darbo traumą. Kai jis pasakė, kad paduos į teismą G. L. ir V. M., paprašė jų atvežti darbo instruktažą. Jie atvežė dokumentus, kuriuos jis atsišvietė. Teisininkai sakė, kad būtų gerai, kad jis turėtų darbo instruktažą, todėl jis ir paprašė, kad atvežtų. G. L. atvežė instrukciją kaip dirbti su staklėmis. Anksčiau tos instrukcijos jis nebuvo matęs. Jie neaiškino iš kur atsirado darbo saugos instruktažas. Po to G. L. jam pakėlė atlyginimą, kad nereikėtų eiti į teismą, padarė pilną etatą ir pakėlė atlyginimą iki 2000 lt. Kai jis gulėjo ligoninėje, jam pervedė 200 lt. Paskui G. L. pasakė, kad nebegali duoti pinigų. Gali patvirtinti, kad yra gavęs iš G. L. 1500 lt. Jis nebuvo instruktuotas, kaip dirbti su jokiais įmonėje buvusiais įrenginiais. G. L. pažadėjo jam išėjus iš ligoninės įdarbinti jį vėl, tačiau tik išėjęs sužinojo, kad įmonė bankrutavo. Dabar jo niekur nepriima dirbti, nes yra darbingas 50 %. Darbingumas nustatytas iki pensijos, lygis nedarbingumo nepasikeis.

Specialistas A. D. parodė, kad nelaimingo atsitikimo tyrimą atliko ne jis. Jis yra apžiūrėjęs tik patį įrenginį. Jė apžiūrint jokių apsaugų nebuvo matyti. Įrenginio eksploatavimo dokumentacijos nebuvo pateikta. Kaip jis turėjo veikti pagal gamintojo nurodymus, negali pasakyti, gali remtis tik bendraisiais principais, tame tarpe ir žinynu, būtent yra išdėstyti principai būtent tokiems įrenginiams. Nurodyta yra žinyne, tais laikais buvo reikalavimai, kad būtų apsaugos, kurios apsaugotų užtaisymo metu kišant popierių, kartoną į būgnus, kad rankos pirštai negalėtų patekti tarp volų. Nors įrenginys yra senas, pagal nurodytus reikalavimus iki 2004 metų, visi įrenginiai turi atitikti minimaliuosius saugos reikalavimus, kad su įrenginiu dirbti būtų saugu. Šis įrenginys tokių reikalavimų neatitiko. Pagal visą išvadą buvo, kaip ne savadarbis įrenginys, identifikacinės lentelės atrasti nepavyko, tik markė, pagal atstovų įmonės pasakymą. Apžiūros metu dalyvavo L. ir M.. Apžiūrėjus įrenginį ir buvo paklausta ar turi dokumentaciją, buvo pasakyta, kad niekas neišlikę. Reikėtų atskirti, kad tai nėra toks pavojingas įrenginys, o kažkokių ypatingų reikalavimų nėra, jei perkamas naujas įrenginys, turi būti padaryta pagal gamintojo rekomendaciją. Šiuo atveju nusipirkęs tokį įrenginį turėtų žinoti, ieškoti dokumentų arba turėti pakankamą patirtį. Nemano, kad jis galėjo būti naudojamas saugiai neturint reikiamos dokumentacijos, nebent vartotojas žinojo ir turėjo didelę patirtį. Yra reikalavimas, kad ir darbdavys, ir tas asmuo įmonėje, kuris vykdo saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, abu turi būti atestuoti. Kad būtų įvertinta profesinė rizika įmonėje, atsakingas darbdavys. Yra profesinės rizikos nuostatai ir rūšys, yra atitinkami nuostatai, yra metodikos, kaip tai daroma, pagrindinis dalykas turėjo būti dokumentacija, kuria remiantis turėjo būti taip padaryta. Gali ir kitas specialistas būti atestuotas dėl darbų saugos, tačiau darbdavys bet kokiu atveju taip pat turėjo būti atestuotas, nes kitaip negalėtų dirbti darbdaviu. Jei V. M. ir būtų atestuotas darbų saugos srityje, jo pažymėjimo neužtektų, nes įstatyme parašyta, kad už darbuotojų saugą yra atsakingas įmonės vadovas, o jei būtų paskirti už darbų saugą atsakingi asmenys, tai turėtų būti įteisinta, priimant įsakymus ar kitus potvarkius. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatuose yra nurodyti reikalavimai, šiuo atveju būtų 1 grupės įmonė iki 9 darbuotojų jis gali atlikti turėdamas tokius pažymėjimus darbdavio ir tarnybos specialisto funkcijas. Šiuo atveju įmonės direktorius turėtų turėti du pažymėjimus. Jis pats atestuojamas, kaip darbdavys ir dar turi specialistą, kuris užsiima darbų sauga. Turi būti tokiu atveju tarnyba įsteigta arba nurodyta, kas vykdo tarnybos funkcijas. Tai turi būti įteisinta įsakymu, potvarkiu.

Liudytojas, policijos pareigūnas K. P. parodė, kad dirbo operatyvinėje grupėje, kai gavo pranešimą, kad žmogus buvo sužalotas darbe. Kai atvyko į vietą, nukentėjusysis jau buvo su greitąja išvežtas į ligoninę. Atvykus matė du vyriškius. Vienas prisistatė gamybos direktoriumi, o jaunesnis direktoriumi. Jie paaiškino aplinkybes, kaip susižalojo asmuo, parodė vietą, kur buvo sužalota nukentėjusiojo ranką.

Liudytoja M. M. parodė, kad ja UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere įdarbino G. L.. Toje įmonėje dirbo ir jos tėvas V. M.. Jos darbo vieta buvo namie. Įmonės patalpose ji nėra buvusi. Apskaitą tvarkė savo kompiuteriu. Nebuvo instruktuota įmonės atstovo, kaip saugiai dirbti su kompiuteriu. Nematė jokių saugaus darbo instrukcijų, pateiktame apžiūrai dokumente pirmoje eilutėje ji nežino kieno ranka padaryti įrašai. Tai ne jos raštas. Antroje eilutėje įrašas padarytas ne jos, nors parašas panašus į jos.

Liudytojas D. D. parodė, kad apie įvykį nieko nežino, tik gali pakomentuoti apie savo tėvo sveikatos būklę. Tėvo įmonė užsidarė 2005 metų liepos mėnesį ir daugiau jokių paslaugų, tame tarpe ir darbų saugos dokumentacijos ruošimo, ji niekam neteikė.

2014-06-09 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad dalyvaujant UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriui G. L., buvo atliekama (duomenys neskelbtini) esančių gamybinių patalpų apžiūra. Nufotografuoti ir aprašyti patalpose esantys popieriaus rulonai, kartono ruošiniai, mėlynos spalvos gofrokartono gamybos įrenginys. /t. 1, b.l. 175-184/

Teismo medicininio tyrimo specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. N. patyrė kairės plaštakos ir dilbio odos ir paodžio išplėšimą su kairės plaštakos ir dilbio odos bei paodžio defektu, 1-o piršto distalinės falangos amputaciją, 2-o piršto delnakaulio lūžimą. Dėl kairės rankos sužalojimų pasekmių A. N. prarado didelę dalį - 60 % darbingumo, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. /t. 1, b.l. 98-99/

2015-07-03 Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastimis yra: 1) darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams. Vykdant dviejų sluoksnių gofro kartono gamybą, buvo naudojamas koregatorius GK-1, kurio judančios dalys (velenai) neuždengtos apsaugais, neįrengti apsauginiai įtaisai neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba stabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Tuo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikos darbe įstatymo 16 str. 1, 2, 3 d., Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų priedo 2.8 p. 2) Darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų reikalavimų pažeidimas. "Dirbančiam gofruoto kartono agregatu saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1" 4.3 p. pažeidimas: užtaisant gofruoto kartono agregatą popieriumi, darbuotojai nuo pagrindinių valų turi būti ne arčiau kaip 50 cm atstumu. /t. 2, b.l. 4-5, 6-40/

Prie 2015-02-18 pareiškimo prokuratūrai A. N. pridėjo UAB "(duomenys neskelbtini)" atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe akto kopiją, VDI Klaipėdos skyriaus 2014-08-26 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija ir kitus dokumentus. /t. 1, b.l. 28-41/

Iš duomenų apie R. D. individualią įmonę "(duomenys neskelbtini)" išrašo matyti, kad įmonė įregistruota (duomenys neskelbtini), išregistruota (duomenys neskelbtini). Savininkas – R. D.. /t. 2, b.l. 63-64/

2015-06-04 dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui A. D. apžiūrėtos gofrokartono staklės, esančios (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad staklės be pavadinimo ir identifikavimo ženklų. Apsaugų nuo pirštų ir drabužių įtraukimo tarp velenų nėra. /t. 1, b.l. 156-163/

Klaipėdos apygardos teismo (iš UAB "(duomenys neskelbtini)" bankroto bylos) pateiktos (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad G. L. iš V. M. pirko gofrakartono gamybos liniją GK-1 ir pakrautuvą BOSS. /t. 2, b.l. 160-161/

2014-08-12 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 užfiksuota, kad tyrimą atliko UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius G. L. ir komercijos direktorius (darbuotojų atstovas) V. M.. Nelaimingo atsitikimo priežastimis nurodyta: darbuotojų privalomų vykdyti instrukcijų pažeidimas ("Dirbančiam gofruoto kartono agregatu saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1") 4.3 p. pažeidimas: užtaisant gofruoto kartono agregatą popieriumi, darbuotojai nuo pagrindinių valų turi būti ne arčiau kaip 50 cm atstumu ir vidinės kontrolės stoka. Akte nurodyta, kad 2014-02-10 A. N. instruktuotas pagal minėtą instrukciją. /t. 1, b.l. 37-40/

Iš 2014-08-18 Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriui G. L. nurodyta pašalinti šiuos pažeidimus: darbdavys neatestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, žinios nepatikrintos, įmonėje neatliktas profesinės rizikos vertinimas. /t. 1, b.l. 154-155/

2015-04-08 A. N. pateikė UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus G. L. įsakymu be numerio patvirtintos "Dirbančiam gofruoto karto agregatu saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1 kopiją. /t. 1, b.l. 46/ Iš kopijos matyti, kad instrukcija patvirtinta UAB "(duomenys neskelbtini)" apvaliu antspaudu ir parašu, nurodyta, kad instrukciją parengė firma "(duomenys neskelbtini)" ir suderino V. M.. 3.5 p. numatyta, kad "pradedant darbą, būtina patikrinti besisukančių ir judančių agregato detalių apsaugų būklę", 3.8 p. "gofruoto kartono agregato užtaisymą pradėti tik patikrinus visas apsaugas", 3.9 p. "agregatą galima įjungti tik po pilno popieriaus užtaisymo ir velenų įkaitinimo bei visų kitų lydinčių agregatų paruošimo darbui", 4.5 p. "kaširavimo agregatą galima įjungti tik po pilno popieriaus užtaisymo ir įkaitinimo bei visų kitų lydinčių agregatų paruošimo darbui". /t. 1, b.l. 47-51/

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (duomenys neskelbtini) SODRA Klaipėdos skyriui pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad prie 2014-08-12 akto Nr. 1 UAB "(duomenys neskelbtini)" VSDFV Klaipėdos skyriui be kitų dokumentų pateikė ir šias G. L. patvirtintas dokumentų kopijas: 1) "Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo vienas lapas su 2014-02-10 ir 2014-06-06 įrašais. 2014-02-10 įrašas apie A. N. instruktavimą pagal "Dirbančiam gofruoto kartono agregatu saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 1", 2014-06-06 įrašas apie M. M. instruktavimą pagal "Darbo su kompiuteriu saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 2". /t. 2, b.l. 13/ 2) "Įmonės (padalinio) darbuotojų saugios ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnalo vienas lapas su dviem įrašais: 1) 2013-09-03 patvirtinta "Dirbančiam gofruoto kartono agregatu saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 1" ir 2) 2014-05-28 "Bendrovės apskaitininkės pareigybinė instrukcija Nr. 2". /t. 2, b.l. 14/ 3) "Dirbančiam gofruoto kartono agregatu saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 1" be datos, patvirtinta direktoriaus G. L., parengta firmos "(duomenys neskelbtini)" ir suderinta su V. M.. /t. 2, b.l. 17-19/

Duomenų bazės išraše nurodyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininkas ir vadovas nuo 2012-03-27 buvo G. L.. Vadovavo iki 2014-11-24. Nuo (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius M. M.. Nuo (duomenys neskelbtini) juridinis asmuo yra bankrutavęs. /t. 2, b.l. 65-68/

Iš bankrutuojančios UAB "(duomenys neskelbtini)" bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini) raštų matyti, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai, susiję su (duomenys neskelbtini) nelaimingu atsitikimu darbe ir darbuotojų saugos ir sveikatos darbe teisės aktai. /t. 2, b.l. 34, 47-48, 49-56/

SODRA duomenų bazės išraše nurodyta, kad A. N. UAB "(duomenys neskelbtini)" dirbo nuo 2013-09-04 iki 2015-01-06. /t. 1, b.l. 101/

2013-09-03 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. N. pradeda dirbti UAB "(duomenys neskelbtini)" darbininku 0,25 etato nuo 2013-09-04. /t. 2, b.l. 10-11/

Pagal LR BK 176 str. 1 d. atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.Taigi nusikaltimo, numatyto LR BK 176 str. 1 d., subjektu yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; 2) pavojingais padariniais – nelaimingo atsitikimo žmonėms, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado šiame BK straipsnyje nurodyti padariniai. Aptariamas nusikaltimas gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vieninteliu akcininku ir vadovu nuo 2012-03-27 iki 2014-11-24 buvo G. L.. Įmonės direktoriumi, tai yra vadovu ir darbdaviu jis buvo ir tuo metu, kai atsitiko nelaimingas atsitikimas darbe su A. N.. Darbo sutartį su A. N. sudarė G. L. (t.1.b.l.168). Šios aplinkybės nustatytos byloje esančiais duomenų bazių išrašais. Šių aplinkybių neginčija ir pats kaltinamasis G. L.. Jokių objektyvių duomenų, kad G. L. savo potvarkiu, įsakymu ar kitu aktu būtų įsteigęs tarnybą, įgaliojęs kitą fizinį ar juridinį asmenį, kurie būtų atsakingi už darbų saugą įmonėje, nenustatyta. Nors G. L. ir nurodo, kad pagal žodinį susitarimą tokiu atsakingu asmeniu buvo V. M., G. L. pripažįsta, kad jokių oficialių patvarkymų jis, kaip įmonės direktorius, šiuo klausimu priėmęs nebuvo. Laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju atsakomybė už darbų saugos reikalavimų laikymąsi įmonėje teko darbdaviui ir UAB „Infoda“ vadovui, tai yra G. L., todėl jis yra tinkamas subjektas atsakomybei pagal LR BK 176 str. 1 d. atsirasti.

Tai, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vykdant darbinę veiklą atsirado pavojingi padariniai – nelaimingas atsitikimas žmonėms, konkrečiai įmonės darbuotojui A. N. buvo sužalota ranka, ir tuo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat įrodyta ir nekelia abejonių. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusysis A. N., nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktai, teismo medicinos specialisto išvada. Šių aplinkybių taip pat neneigia ir pats kaltinamasis.

G. L. kaltinamas, kad jis, būdamas darbdaviu, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, elgdamasis nerūpestingai, netinkamai organizavo gamybos procesą, neatliko profesinės rizikos įvertinimo - naudojo gamybai darbo priemonę neatitinkančią saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams - dviejų sluoksnių gofro kartono koregatorių GK-1, kurio judančios dalys (velenai) neuždengtos apsaugomis, neįrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje, bei nesupažindinęs su įrenginio eksploatacijos taisyklėmis, kurių neturėjo, neinstruktavęs kaip saugiai dirbti pavestą darbą su šiuo įrenginiu, pavedė dirbti įmonės darbuotoją A. N. ir nekontroliavo kaip jis laikosi darbuotojų saugos teisės aktų reikalavimų. Pats G. L. pripažino, kad jis nesilaikė virš išvardintų reikalavimų, nes manė, kad tai turėtų daryti didesnę patirtį turintis įmonės darbuotojas V. M.. Byloje esantys specialisto A. D. parodymai, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktai, Valstybinės darbo inspekcijos nurodymas pašalinti nustatytus pažeidimus, įvykio vietos bei nukentėjusįjį sužalojusio įrenginio apžiūros protokolai bei kiti ištirti dokumentai patvirtina, kad įmonėje buvo neatliktas profesinės rizikos vertinimas - buvo naudojama darbo priemonė, neatitinkanti saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų - dviejų sluoksnių gofro kartono koregatorius GK-1, kurio judančios dalys (velenai) neuždengtos apsaugomis, neįrengti apsauginiai įtaisai. Nei pats direktorius, nei darbuotojai dirbo nesusipažinę su įrenginio eksploatacijos taisyklėmis, kurių ir neturėjo. Prieš pavesdamas darbuotojams dirbti su įrenginiu, neinstruktavo kaip saugiai dirbti pavestą darbą su šiuo įrenginiu ir nekontroliavo kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos teisės aktų reikalavimų. Be to pats G. L. nebuvo atestuotas dėl saugos darbe.

Byloje esančios darbo instrukcijos ir darbuotojų instruktavimo žurnalai atsirado tik po nelaimingo atsitikimo. Tiek A. N., tiek liudytoja M. M. parodė, kad jie nebuvo instruktuojami darbo saugos klausimais ir nebuvo supažindinti su jokiais dokumentais, reglamentuojančiais saugų darbą, o parašai žurnaluose yra ne jų. Iš bylos medžiagos matyti, kad dokumentus neva ruošusi (duomenys neskelbtini) individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo to padaryti, nes tuo metu ji nevykdė jokios veiklos. Tai patvirtina ir liudytojas D. D.. Be to ir pats G. L. nurodė, kad jokių darbo saugos dokumentų jis pats neruošė ir jų nepasirašinėjo.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. L., būdamas darbdaviu, pažeidė jam pateiktame kaltinime nurodytus darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus.

Nustatyti darbo saugos įstatymų ir norminių aktų pažeidimai yra tiesiogiai susiję su atsiradusiomis pasekmėmis – nelaimingu atsitikimu žmogui, nes G. L. leido nukentėjusiajam dirbti su gana pavojingu ir saugos reikalavimų neatitinkančiu įrenginiu, prieš tai nesupažindinęs jo su įrenginio eksploatacijos taisyklėmis, nes tokių nebuvo, neinstruktavęs nukentėjusiojo ir ne tik kad nekontroliavo kaip darbuotojas laikosi saugos teisės aktų reikalavimų, bet ir toleravo atvejus, kai asmuo tarp volų įstato popierių, prieš tai neišjungdamas paties įrenginio, o juo labiau nesustabdė įrenginio, kaip prie jo popierių į viršutinius volus įstatyti liko tik vienas nukentėjusysis. Kaip matyti iš A. N. parodymų, taip buvo dirbama visada. Šios aplinkybės ir privedė prie to, kad (duomenys neskelbtini) ir įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl G. L. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 176 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu atskirai nebuvo tiriamas nukentėjusiojo A. N. susižalojimo mechanizmas, tačiau iš byloje esančių įrodymų – įvykio vietos apžiūros, tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, nelaimingo atsitikimo darbe akto, nukentėjusiojo bei kaltinamojo parodymų, galima daryti išvadą, kad pats nukentėjusysis elgėsi labai neatsargiai ir lengvabūdiškai, nes suvokdamas, kad labai pavojinga ir nepatogu vienam užtaisinėti tarp viršutinių volų popierių, jis tai vistiek darė. Be to nukentėjusysis parodė, kad jis turėjo galimybę ir galėjo prieš įstadydamas popierių ar pasitraukus nuo įrenginio V. M., šį įrenginį išjungti, tačiau to nedarė, veikdamas neapdairiai ir gana lengvabūdiškai. Be to jis dėl įrenginio sustabdymo nesikreipė ir į G. L.. Matydamas pavojingą situaciją, jis turėjo galimybę nutraukti darbus ir apie tai informuoti savo darbdavį, tačiau to nepadarė, todėl šis neatsargus nukentėjusiojo elgesys, nors tai nešalina G. L. atsakomybės, taip pat turėjo įtakos kilti nelaimingam atsitikimui darbe. Ši aplinkybė teismo nuomone turi svarbią reikšmę sprendžiant nukentėjusiojo pareikšto kaltinamajam ieškinio dydžio klausimą.

Nukentėjusysis A. N. pareiškė 56847,40 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo / 3 tomas, b.l. 90-92 /. Nukentėjusysis nurodo, kad jam padaryta 6847,40 eurų turtinė žala bei 50000 eurų neturtinė žala. Turtinė žala susideda iš 325,88 eurų, išleistų vaistams įsigyti. Likusi suma – 6956,52 eurai sudaro darbinių pajamų netekimas, paskaičiuotas už du metus, imant domėn, kad jis vidutiniškai uždirbdavo po 1000 litų (289,62 eurų) per mėnesį. Civilinis ieškinys dalyje dėl 325,88 eurų priteisimo tenkintinas pilnai, nes patirtas išlaidas patvirtina prie civilinio ieškinio pateikti kvitai. Nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl darbinių pajamų netekimo netenkintinas, nes jis nepagrįstas ir neįrodytas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2014-06-09, o UAB "(duomenys neskelbtini)", kurioje nukentėjusysis dirbo, jau beveik po penkių mėnesių, tai yra (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla. A. N. buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus įspėjimas, kad vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 19 str. 1 d. nuo (duomenys neskelbtini) su juo bus nutraukta darbo sutartis. Iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad A. N. UAB "(duomenys neskelbtini)" dirbo nuo 2013-09-04 iki 2015-01-06, tai yra po nelaimingo atsitikimo darbe dar septynis mėnesius, todėl nelogiškas reikalavimas prašyti iš jau likviduotos įmonės ir buvusio jos vadovo negautą atlyginimą už du metus. Be to A. N. nepateikė jokių duomenų ar per savo nedarbingumo laikotarpį jis gavo ir kokio dydžio nedarbingumo pašalpą. Iš byloje esančios 2013-09-03 darbo sutarties Nr. 4 matyti, kad A. N. dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)" darbininku 0,25 etato ir nėra pateikta jokių dokumentų, kad A. N. įmonėje vidutiniškai uždirbdavo 1000 litų (289,62 eurus) per mėnesį.Visus savo kreditorinius reikalavimus jis turėjo teisę pateikti UAB "(duomenys neskelbtini)" bankroto administratoriui. Be to, kaip nurodė pats nukentėjusysis savo ieškinyje, po nelaimingo atsitikimo G. L. jam sumokėjo 1500 litų (435 eurus).

Šiuo metu UAB „Infoda“ yra likviduota, todėl iš šios bendrovės prašyti priteisti kokios tai turtinės ar neturtinės žalos nėra įstatyminio pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ likviduota, šioje byloje G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 176 str. 1 d., todėl reikalavimas, pareikštas G. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis A. N. dėl jam nelaimingo atsitikimo darbe metu padarytų sužalojimų kentė fizinį, psichologinį skausmus, dvasinius išgyvenimus, patyrė kitokius nepatogumus, neteko 60 procentų darbingumo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad žala (nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas) padaryta dėl kaltinamojo G. L. neatsargios nusikalstamos veikos, o tarp šios veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo kaltė pasireiškia ne tyčine veika, o neatsargumu. Tai turi didelės reikšmės sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą. Atsižvelgtina ir kaltinamojo amžių, jo gaunamas pajamas. Atsižvelgtina ir į paties nukentėjusiojo aukščiau aptartus lengvabūdiškus ir gana aplaidžius veiksmus, kurių pasekoje ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Imant domėn visas šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad A. N. prašoma priteisti 50000 Eur neturtinė žala šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų ir kriterijų. Todėl, siekiant nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, neturtinės žalos dydis mažintinas. Laikytina, jog protingas, logiškai pagrįstas neturtinės žalos dydis, kuris šiuo nagrinėjamu atveju priteistinas iš kaltinamojo G. L. nukentėjusiojo naudai - 5000 Eur.

Skiriant bausmę G. L., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.

G. L. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie neatsargių nusikaltimų. Jis nusikalto pirmą kartą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant G. L., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Jam skirtina bauda.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. L. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą LR BK 176 str. 1 d. ir nuteisti jį 33 MGL dydžio (1242.78 eurų )bauda.

Į bausmės laiką, taikant LR BK 65 str. numatytas bausmių keitimo taisykles, įskaityti laiką, išbūtą atidavus jį į sveikatos priežiūros ekspertinę įstaigą nuo 2016-01-14 iki 2016-02-10 (28 paras) ir laikyti, kad G. L. jam paskirtą bausmę yra atlikęs.

G. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, panaikinti.

Priteisti iš G. L. 325,88 eurų turtinės ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. N. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.