- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- 1S-258-282/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00388-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- E. B.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 9 dalimi, nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, paskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą civiliniams ieškovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ir įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi patenkinus Šiaulių apygardos probacijos tarnybos teikimą, buvo panaikintas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir E. B. pasiųstas į pataisos namus atlikti minėtu nuosprendžiu jam paskirtą 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 20/01-2701 nutarė taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei siūlyti teismui nuteistajam E. B. nustatyti intensyvią priežiūrą, nustatyti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje, t. y. dalyvauti elgesio pataisos programose, iki bausmės pabaigos arba iki visiško atsiskaitymo reguliariai kas mėnesį dalimis atlyginti nusikaltimu padarytas žalas.
Šiaulių apylinkės teismas skundžiama 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi netvirtino Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. B..
Šalies argumentai
Skundu aukštesniajam teismui nuteistasis E. B. prašo panaikinti teismo 2016-09-20 nutartį ir patvirtinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2016-08-26 nutarimą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo priimtas esant komisijos narių balsų daugumai, kad „prieš“ buvo tik du iš aštuonių komisijos narių. Dėl to mano, kad teismas nepagrįstai nutarimo netvirtino atsižvelgęs tik į dviejų komisijos narių atskirąsias nuomones. Teigia, kad pateiktose atskirose komisijos narių nuomonėse pateikti faktai neatitinka socialinėse išvadose ir jo asmens byloje esančių duomenų: dėl polinkio azartiniams lošimams – supranta ir atpažįsta veiksnius, kurie gali paskatinti jo nusikalstamumą, yra motyvuotas vengti situacijų, kurios gali išprovokuoti jį nusikalsti (t. y. lankytis kazino), įvertina galimybę, kad priklausomybė nuo azartinių žaidimų gali pasireikšti jam išėjus į laisve. Teigia, kad jis yra nusprendęs lankyti anoniminių lošėjų grupę „(duomenys neskelbtini)“ (bent kartą per mėnesį arba dažniau, atsižvelgus į jam suteikiamą laisvą laiką intensyvios priežiūros metu ir jo finansines galimybes atvykti į (duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad jis turi pasiūlymą dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitą savo laiką skirs padėti savo sugyventinės tėvams dirbti ūkyje, leis kartu su savo sugyventine R. B., todėl mano, kad lankytis kazino jis neturės laisvo laiko, be to, jo artimieji yra prieš jo lankymąsi kazino. Nuteistasis taip pat teigia, kad jo santykiai su artimaisiais yra glaudūs, nes visą bausmės atlikimo laiką jis reguliariai bendravo su savo sugyventine, savo močiute, su jomis matydavosi, bendravo laiškais, taip pat pradėjo bendrauti su dėde A. T. bei seserimi J. T.. Nurodo, kad jis savo noru liko dirbti tardymo izoliatoriuje ūkio būryje, atsisakė kriminalinės subkultūros, jo santykiai su jį prižiūrinčiais pareigūnais yra draugiški, geri, tolerantiški, vykdo visus teisėtus pareigūnų reikalavimus, stropiai dirba, todėl mano, kad jo savęs vertinimas nėra aukštas. Taip pat nurodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra tik 50 balų pagal OASys, kai anksčiau buvo 61, 21 balą sudaro jo ankstesni teistumai, kurių sumažinti neįmanoma ir tai nulėmė jo vidutinę nusikalstamumo riziką, jis savanoriškai atlygino dalį padarytų žalų, yra pasirašęs vekselį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos išieškojimo. Teigia, kad šie jo nurodyti duomenys rodo jo norą pasitaisyti ir laikytis teisėtų elgesio normų, todėl mano, kad atskirų komisijos narių pareikštos atskirosios nuomonės yra netikslios, neadekvačios ir teismas neturėjo išimtinai jomis remtis. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai taikė BK 41 straipsnio nuostatas, nes į jas buvo atsižvelgta skiriant jam bausmę. Nurodo, kad nors jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad tai jo pirmas realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nuobaudų neturi, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, supranta galimas lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra neigiamas pasekmes, todėl mano, kad yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos galima, jeigu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurio nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad toks nuteistasis atitinka vieną iš BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką sprendžiant klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismai visapusiškai įvertina nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą ir t. t.
Iš nuteistojo E. B. asmens bylos matyti, kad nuteistasis jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuo 2015-02-20 ir šiuo metu atlieka paprastojoje nuteistųjų grupėje, dirba Šiaulių tardymo izoliatoriaus ūkio aptarnavimo būryje nuo 2015-02-27, jis yra atlikęs beveik pusę jam skirtos bausmės laiko. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-08-26 nutarimo „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ matyti, kad E. B. yra atlyginęs teismo priteistą žalą (1 217,68 Eur) ir savanoriškai perveda dalį atlyginimo skolų padengimui, savo lėšomis įgijo krautuvų vairuotojo kvalifikaciją VšĮ (duomenys neskelbtini) darbo rinkos mokymo centre, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lankė Psichologinės tarnybos vedamus individualius ir grupinius užsiėmimus, kuriuose demonstravo aktyvumą asmenybės saviugdos ir psichologinės raidos pokyčiuose, suvokia teigiamą darbo naudą ir turi darbo pasiūlymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuteistasis motyvuotas prasmingam užimtumui, jam ne kartą buvo leista išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų dalyvauti savanoriškoje veikloje visuomenės labui, nuobaudų neturi, buvo skatintas vieną kartą, palaiko santykius su artimaisiais (močiute, sugyventine, atnaujino ryšius su seserimi ir dėde), turi gyvenamosios vietos, kurioje planuoja gyventi, savininkų sutikimą jį priimti gyventi, taip pat nuteistasis supranta ir atpažįsta veiksnius, kurie gali paskatinti jo nusikalstamumą ir yra motyvuotas vengti situacijų, kurios gali išprovokuoti nusikalsti. Taip pat iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos nuteistojo socialinio tyrimo išvados matyti nuteistasis motyvuotas prasmingam užimtumui, dalyvauja įvairiuose administracijos organizuojamuose renginiuose, varžybose, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, vykdo visus teisėtus pareigūnų reikalavimus, neformaliosios kriminalinės subkultūros tradicijos nuteistajam nėra svarbios, jų nesilaiko, konfliktinėse situacijose su įstaigos darbuotojais ir (ar) pareigūnais pastebėtas nebuvo, bendraudamas su nuteistaisiais stengiasi išlaikyti pusiausvyrą ir prisitaikyti prie aplinkos. Šios aplinkybės vertinamos teigiamai, kaip parodančios nuteistojo elgesio korekciją tinkama linkme.
Tačiau byloje yra nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų, kuriais remiantis apylinkės teismas nutarė netvirtinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo.
Pirmiausia pažymėtina tai, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog lygtinai paleisti gali būti asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė (50 balų). Iš bylos matyti, kad pirminis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo žemas ir sudarė 30 balų, tačiau 2016-02-17 atlikto vertinimo metu buvo nustatyta, jog E. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 61 balas, t. y. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo net du kartus. Nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 61 balo yra sumažėjusi iki 50 balų pagal OASys, tačiau lyginant šią riziką su pirminio vertinimo metu nustatytąja (30 balų), lieka didelė, o tai neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, leidžiančių taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Taip pat apylinkės teismas pagrįstai netvirtino Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo įvertinęs ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kuriuos nepakankamai įvertino nutarimą priimanti komisija.
Iš asmens bylos matyti, kad nors E. B. pirmą kartą realiai atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau anksčiau jis buvo teistas du kartus (2012 m. už vagystę ir viešosios tvarkos pažeidimą bei poveikį nukentėjusiajam), paskutiniu nuosprendžiu jis nuteistas net už 8 veikas, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei (sukčiavimus), be to, jis nesilaikė jam skirtų teismų įpareigojimų ir dėl to Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-11 nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Tai rodo nuteistojo neatsakingą požiūrį į jam skirtus įpareigojimus.
Nors E. B. turi darbo pasiūlymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai negarantuoja, kad nuteistasis šioje darbovietėje dirbs ilgiau nei ankstesnėse darbovietėse, nes nuteistasis, būdamas nesuimtas, pakeitė net penkias darbovietes, iš kurių nuteistojo teigimu, jis išėjo savo noru siekdamas aukštesnių pareigų ir didesnio darbo užmokesčio. Socialinio tyrimo išvadoje (8–15 b. l.) taip pat nurodyta, kad santaupų nuteistasis neturi, turi skolų, kurių negali iš karto apmokėti. Prie skundo E. B. pateikti trys banko mokėjimo nurodymų kvitai patvirtina, kad jis savanoriškai perveda dalį atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti susidariusią skolą, kuri 2016-08-09 duomenimis buvo likusi 554,56 Eur. Pastebėtina, kad nuteistasis pripažįsta turįs polinkį azartiniams lošimams ir kad šis polinkis buvo ir gali tapti viena iš jo finansinių sunkumų priežasčių. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad anksčiau nuteistasis nesunkiai išskyrė savo neigiamas charakterio savybes, teigdamas, kad yra principingas, įžūlus, neatsakingas, tinginys, egoistiškas, turintis polinkį greitai susinervinti, o šiuo metu kalbėdamas apie save iškelia ir pabrėžia tik savo teigiamus pokyčius, pasiektus pusės metų laikotarpyje, bei pateikia ir akcentuoja savo teigiamas savybes (tolerantiškas, drausmingas, nekonfliktiškas, nuoširdus, mandagus, optimistiškas, pozityviai mąstantis, darbštus, žinantis darbo naudą (orientuotą į asmeninių poreikių patenkinimą)), neigdamas savo neigiamas savybes (teigia, nežinantis ir išskiria tik „kandumą“). Socialinio tyrimo išvados rengėjai taip pat nurodė, kad E. B. stokoja tarpasmeninių įgūdžių, nes vertinimo metu buvo jaučiamas agresyvumas, mintis dėstė ir kalbėjo sklandžiai (tikėtina, kad vertinimui ruošėsi), stokoja empatijos, supratimo ir atjautos kitų žmonių atžvilgiu, siekdamas patenkinti tik savo poreikius – susikurti emocinį, fizinį ir psichologinį komfortą, o nuteistojo pernelyg teigiamas savęs vertinimas bei pokalbio metu pateikti samprotavimai prieštarauja pastarojo elgesio formoms (dėl konfidencialumo nesilaikymo ir kitų grupės dalyvių įžeidinėjimo buvo pašalintas iš terapinės grupės; pykčio protrūkio metu yra praradęs savitvardą ir užpuolęs kitą asmenį, kitų nuteistųjų teigimu, E. B. yra linkęs žeminti ir priekabiauti; su pareigūnais bendradarbiavo ir tenkino jų keliamus reikalavimus minimaliomis pastangomis, t. y. neatlikinėjo užduočių taip gerai, kaip tai leido galimybės; nors buvo pažangus, atsakingai lankė grupinius užsiėmimus, tačiau darbo procese buvo pasyvokas). Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis E. B., nors ir turi vidinės potencijos savikorekcijai, tačiau pastangas deda siekdamas asmeninių tikslų (noras greičiau išeiti į laisvę).
Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra didelė (50 balų – vidutinė) bei yra nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų, kurie akcentuoti tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek ir atskirose Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos narių nuomonėse, daroma išvada, jog vien nuteistąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių nepakanka tam, kad spręsti, jog nuteistasis E. B. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl to konstatuojama, jog nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, todėl apylinkės teismas pagrįstai netvirtino Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. B.. Pažymėtina, kad nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus pusę skirtos bausmės data yra numatyta 2016 m. lapkričio 2 d.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. B. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.