Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės V. F. ieškinio atsakovams M. G. P. ir Lietuvos valstybei dėl kilnojamų daiktų sugrąžinimo natūra, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

iš ieškovės V. F. ieškinio turinio spręstina, kad ieškovė siekia atgauti iš atsakovo G. B. savo daiktus – „<...> jos visus medžius, vartus, vartelius, trinkeles, plieninius su stiklu balkonus, kaltinius turėklus, raudonmedžio laiptus ir fontaną.“ Ieškovė nurodo, kad prašomų išreikalauti natūra daiktų vertė yra 150 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Teisingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu, kuris visada yra nustatomas atsižvelgiant į ieškinio materialinį reikalavimą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti įgyvendinama bet kaip, nes civilinio proceso įstatymas nustato jos įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, kurios taikomos asmeniui, siekiančiam pasinaudoti teise į teisminę gynybą, ir bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalį kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Įstatymų leidėjas atsisakymo priimti ieškinį pagrindus sieja su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Nustačius, kad asmens kreipimasis į teismą pažeidžia teisės aktų reikalavimus, yra nukreiptas prieš kitus subjektus, pažeidžia jų teises bei yra sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, toks ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme.

Ieškovė, kreipdamasis į teismą, turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą teisme, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymų nustatytu ir ieškovės pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliais (šiuo atveju – atsakovams) sužinoti priešingos šalies (ieškovė) reikalavimus tam, kad būtų galimybė jiems (atsakovams) tinkamai atsikirsti, pateikiant atsiliepimą į ieškovės ieškinį. Konkretus ieškinio ir dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 5 punktas). Konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis ir pareigomis pateiktas teismui ieškinys yra susijęs, taip pat įvertinti, ar į bylos nagrinėjimą įtrauktos visos suinteresuotos šalys, spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo minėtiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Tik esant ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamam suformulavimui gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant galimybę priešingai ginčo šaliai aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai įpareigoja ieškovą ieškinyje nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą ir įrodymus, kurie patvirtintų ieškovo išdėstytas aplinkybes. Taip pat įstatymas numato pareigą ieškovui prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais jis grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

Byloje atsakovais nurodyti M. G. P. ir Lietuvos valstybė, tačiau kokiu pagrindu atsakovais nurodyti M.G. P. ir Lietuvos valstybė nėra aišku, kadangi ieškovė konkrečių reikalavimų šiems atsakovams nereiškia, ji reiškia reikalavimą G. B., kuris nenurodytas kaip atsakovas.

Ieškovė prašo jai grąžinti „<...> jos visus medžius, vartus, vartelius, trinkeles, plieninius su stiklu balkonus, kaltinius turėklus, raudonmedžio laiptus ir fontaną.“ Ieškinyje reiškiant turtinius reikalavimus svarbu nurodyti daiktų vertę, t. y. įkainoti ieškinį. Ieškovė nurodė, kad daiktų vertė 150 000 Eur, tačiau daiktų vertę pagrindžiančių įrodymų nepateikė, nenurodė kiek kuris daiktas vertas, taip pat nenurodė kuo remiantis tokia vertė apskaičiuota. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriuose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal ieškovės nurodytą ieškinio sumą byla pagal civilinių bylų rūšinio teismingumo taisykles teisminga apygardos teismui. Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ieškovė prie ieškinio nepateikė visų dokumentų ir įrodymų, kuriais ji grindžia savo reikalavimus, taip kaip numato įstatymas (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

Darytina išvada, kad ieškinio turinys neaiškus, jame nėra suformuluoti konkretūs reikalavimai atsakovams, neaiškus ieškovės reikalavimo faktinis pagrindas ir ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovės pateiktas tokio turinio ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 290–291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės V. F. ieškinį.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams.