- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-23
- Bylos Nr.
- e2-8665-734/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-03559-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 960,14 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. vasario 5 d., adresu Vikingų g.3, Vilniuje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas UAB „Nordika prekybos slėnis“ priklausantis turtas (tvora), kuris buvo draustas draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“. Nustatyta, kad įvykis įvyko dėl transporto priemonės F. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo R. M., kuris iš įvykio vietos pasišalino, šias aplinkybes byloje patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas apie įvykį, UAB „Nordika prekybos slėnis“ paaiškinimas. Nustatyta, kad transporto priemonės F. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas ieškovą, o draudėja M. N..
Nustatyta, kad dėl šio įvykio ieškovas išmokėjo 960,14 Eur draudimo išmoką pagal ADB „Gjensidige“ pateiktą pretenziją Nr. 2018/234838, už transporto priemonės F. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo padarytą žalą: 305,30 Eur už teritorijos saugos paslaugas, pagal UAB „Ekskomisarų biuras“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. EBV8009571 (nes buvo pažeistas tvoros vientisumas bei apsaugos davikliai). Išmokėta 372,80 Eur už apsaugos daviklių (barjerų) atstatymo darbus pagal UAB „Sareme“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000026092. Išmokėta 282,04 Eur už tvoros atstatymo darbus, pagal UAB „C. S. Engineering" PVM sąskaitą faktūrą Nr. CSE18-00742.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 str. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovui padarytą žalą, atsakovas neatlygino.
Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovui siekiant žalos, atsiradusios dėl trečiajam asmeniui priklausančio turto sugadinimo, yra būtina nustatyti už žalos atsiradimą atsakingą subjektą. Atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jei neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nes nesant jos apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.248 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina. Nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nekaltumą, nors tokią galimybę turėjo. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio nuostatą, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos ir (ar) vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio kaltininkas atsakovas R. M. pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, todėl ieškovas įgijo regreso teisę į apdraustąjį.
Ieškovui įrodžius atsiradusios žalos dydį, atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp jų, atsakovo kaltę, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai solidariai priteistina 960,14 Eur žalos atlyginimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (960,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 22,00 Eur dydžio žyminis mokestis.
Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, valstybės naudai iš atsakovo priteistinos 3,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 279, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 960,14 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (960,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,72 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 5660). Sumokėjus, kvitą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.