Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-05 sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti:

1) priteisti solidariai iš atsakovų J. Z. ir A. Z. ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 582,44 Lt skolą, 32,70 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 615,14 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. Z. ir A. Z. ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 80,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 40,40 Lt iš kiekvieno atsakovo. Teismas nurodė, jog pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.). Pagal CK 4.76 str. nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atjungtas šildymas ir karštas vanduo. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas 2011-10-03 Paslėptų darbų patikrinimo aktas Nr. 11-03 ir 2012-08-24 aktas. Kasacinis teismas išaiškino, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama, kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta namo butų savininkų. Dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal LR CK 4.76 str. nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004). Teismas nustatė, kad nuo 2002-05-13 iki 2013-03-05 atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Atsakovams nuosavybės teise priklausęs butas 2011 metais atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. šiluma į butus tiekiama per namo inžinerinius tinklus – šilumos energijos tiekimo vamzdyną – ir apšildo visas namo patalpas – butus, kurie prijungti prie šildymo sistemos, ir bendrojo naudojimo patalpas, namo gyventojams priklausančias bendrąja daline nuosavybe. Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos. Atsakovai nurodė, kad ieškovas nešildo bendrojo naudojimo patalpų, kad jų name nėra įrengto šilumos skaitiklio, radiatoriai šalti, nėra nė vieno vamzdžio, kuris šildytų jų laiptinės konstrukcijas, todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti atlyginti skolą už šilumos energiją, pateiktą bendrosioms patalpoms šildyti. Teismas su atsakovų argumentais nesutiko. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti šildymo įrenginiai, reiškia, jog namo bendraturčiai, taupydami tiekiamą šildyti energiją ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti. Atsakovai, kaip kiekvienas kito buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturčiai ir atsakingi už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jie turi tas pačias prievoles, kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo išvadoje pažymėjo, kad vartotojui kyla pareiga mokėti už bendrųjų patalpų šildymą net kai bendrosiose patalpose nėra įrengtų šilumos prietaisų, nes šilumos tiekimo sistema yra viena iš daugiabučiame name įrengtų inžinerinių sistemų, kurios nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo bendrasavininkams. Šilumos nuostoliai, susidarantys eksploatuojant inžinerinę sistemą priskiriami prie šilumos kiekio, tenkančio bendrųjų patalpų šildymui, todėl gyventojai moka už bendrųjų patalpų šildymą, net ir tuo atveju, jei laiptinėse atjungti radiatoriai, o rūsyje esantys vamzdžiai izoliuoti. Kai laiptinės nėra šildomos, šiluma iš gyvenamųjų patalpų juda link šaltesnių patalpų, t. y. į bendrąsias patalpas. Dalis šilumos, skirtos naudingojo ploto šildymui realiai suvartojama bendrųjų patalpų šildymui. Teismas konstatavo, kad atsakovai bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu turi tas pačias prievoles, kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderinus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šio įstatymo 25 str. taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Ieškovas pažymėjo, kad šilumos kiekis, sunaudotas pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, buvo skirstomas visiems pastato butų (patalpų) savininkams proporcingai butų (patalpų) plotui, taikant koeficientą, numatytą metodo Nr. 5 3 (0,12, nes pastate yra 5 laiptinės) ir 5.1 punktuose. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu O3-41 patvirtinto Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 nuostatų 1, 1.4 punktą šis paskirstymo metodas gali būti taikomas kartu su bet kuriuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, kuriuo nustatomas (išmatuotas ar apskaičiuotas) šilumos kiekis pastato šildymui, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). Kadangi atsakovų butas nuo 2011 metų atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos, atsakovai privalo mokėti tik už bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirtą šilumos kiekį, apskaičiuotą pagal metodą Nr. 5. Byloje duomenų apie tai, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos vartotojai būtų parengę ir suderinę su Komisija labiau šilumos tiekimo sistemą atitinkantį metodą nėra, todėl mokesčiai už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms pagrįstai paskaičiuoti, vadovaujantis metodu Nr. 5. Ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes patvirtina pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma, kurioje atsakovai nemokėjo mokesčių už pastato bendro naudojimo patalpų šildymą, todėl už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2013-03-05 už šilumos energiją ieškovui liko skolingi 582,44 Lt. Pažymoje nurodyta, kad mokesčiai už šildymą ir karštą vandenį atsakovams skaičiuojami nebuvo. Teismas konstatavo, jog tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal nurodytą įstatymą atsakovams, kaip turto savininkams, tenka pareiga proporcingai jų daliai atlyginti išlaidas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Įstatymai nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Ieškovas atsakovams siuntė 2013-07-15 raštą Nr. 012-02-20017R dėl įsiskolinimo sumokėjimo, tačiau duomenų apie tai, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškovu, byloje nėra. Atsakovai nevykdė savo prievolės, todėl ieškovo reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų 582,44 Lt už šilumos energiją, tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2013-03-05 yra pagrįstas ir tenkintinas. CK 6.261 str. numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas jam solidariai iš atsakovų priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas – 32,70 Lt už pavėluotą atsiskaitymą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-09-25 yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas. LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. l d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas padarė išvadą, jog atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 615,14 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 4.76 str., 4.82 str. 1 d., 4.83 str. 3 d., 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.59 str.,6.210 str. 1 d., 6.205 str., 6.256 str. 1 d.).