Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič,

dalyvaujant privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai L. Š., jos atstovei advokatei Žanai Kozliakienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iškeltą privataus kaltinimo tvarka, kurioje

L. N. gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) LR pil., vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB „Trominta“, neteista, administracine tvarka bausta, gyv. (duomenys neskelbtini)

Kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. N. smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: ji 2015-04-09 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo koridoriuje šalia bendros virtuvės kilusio tarpusavio konflikto metu su L. Š. vieną kartą kietu buku daiktu trenkė L. Š. per galvą bei sugriebusi už plaukų kelis kartus galvą sudavė į sieną, taip smurtaudama nukentėjusiajai padarė muštinę žaizdą dešiniojo momens srityje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą, tokiais veiksmais padarė nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Nukentėjusioji ir privati kaltintoja L. Š. teisiamojo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytas aplinkybes bei argumentus ir parodė, kad 2015-04-09 apie 16.00 val. ji buvo namuose (duomenys neskelbtini), kai atbėgo kaimynė N. G. ir pasakė, kad yra kilęs konfliktas su kaimyne L. N., kuri N. G. konflikto metu praskėlė galvą. Ji reaguodama į tai išėjo į bendro naudojimo virtuvę, kur tuo metu buvo L. N.. Virtuvėje pradėjo abi bartis. Po kurio laiko ji (L. Š.) išeidinėjo iš virtuvės, kai tuo metu L. N. jai su keramikine lėkšte sudavė per galvą. Tada jos abi susikibo, bet L. N. stvėrė už galvos ir kelis kartus jos galvą trenkė į sieną, dėl ko ji (L. Š.) nugriuvo. Tada po kiek laiko iš kambario atėjo jos vyras kuris abi išskyrė. Po šio incidento teko kreiptis greitosios medicininės pagalbos nes nuo smūgių į galvą pajuto galvos skausmą, buvo prakirsta galva ir bėgo kraujas. Visa tai matė kaimynė O. G.. Dėl patirto fizinio ir dvasinio skausmo prašo iš kaltinamosios priteisti 1000 eurų neturtinės žalos.

Kaltinamoji L. N. dėl jai pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusioji L. Š. sako netiesą, nes būtent L. Š. pradėjo tą konfliktą vykusį 2015-04-09 d. (duomenys neskelbtini) bendrame koridoriuje, kadangi pati L. Š. atėjo pas ją (L. N.) prie buto ir pradėjo daužyti į duris, nes norėjo išsiaiškinti dėl N. G.. Po kurio laiko ji atidarė duris ir išėjo į koridorių kur L. Š. ją puolė su suoliuku, o ji (L. N.) gynėsi. Ji atėmė suoliuką iš L. Š. ir gal būt su tuo suoliuku sudavė vieną ar kelis smūgius L. Š.. Visa tai įvyko netoli jos kambario durų. L. Š. buvo neblaivi. Įvyko susistumdymas kuris pervirto į muštines, nes paskui abi susikibo už plaukų. Jai (L. N.) L. Š. išpešė pluoštą plaukų. Tuo metu atėjo L. Š. vyras ir jas abi išskyrė. Su L. Š. nebuvo niekada geri santykiai, ji pavydi savo vyro. Dėl to kas įvyko gailisi ir tikisi, kad daugiau tai nepasikartos.

Liudytoja N. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną t.y. 2015-04-09 iš pradžių ji turėjo konfliktą su L. N., kuri jai konflikto metu praskėlė galvą. Pasibaigus šiam konfliktui ji (N. G.) nubėgo pas L. Š., kad ji paskambintų į policiją. Kai L. Š. pamatė, kad ji (N. G.) yra sužeista – buvo praskelta galva ir bėgo kraujas, L. išėjo iš buto ir kažkur nuėjo, kaip vėliau tapo aišku, kad ji nuėjo pas L. N. pasiaiškinti dėl įvykusio konflikto. Paties konflikto pradžios vykusio tarp L. Š. ir L. N. ji nematė, kadangi tuo metu buvo L. Š. kambaryje. Matė, tik kaip L. gulėjo ant grindų, o L. gulėjo ant viršaus ir mušė L. rankomis. Kiek sudavė L. smūgių negalį pasakyti. Tada atėjo L. Š. vyras iš jas išskyrė.

Liudytojas G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015-04-09 būnant namie pas juos užėjo N. G., kuri matėsi, kad buvo sužeista nes iš galvos bėgo kraujas. Ji pasakė, kad ją sumušė kaimynė L. N.. Po kurio laiko jo žmona L. kažkur išėjo, o po kelių minučių N. G. pasakė, kad L. ir L. N. mušasi. Jis išėjo į koridorių ir pamatė koridoriuje šalia bendros virtuvės abi moteris parkritusias ant žemės mušantis. Jis priėjęs jas išskyrė. L. parsinešė namo, matėsi, kad jai buvo sužalota (prakirsta) galva. Jis L. namie paguldė į lovą. L. pati iš karto išsikvietė greitąją medicininę pagalbą. Tarp jo žmonos ir L. N. dažnai vyksta žodiniai konfliktai, dėl ko jos pykstasi jis nežino.

Iš VšĮ Trakų ligoninės medicinos siuntimo, 2015-04-13 specialisto išvados Nr, G1200/15(01) matyti, kad L. Š. padaryta muštinė žaizda dešiniojo momens srityje, poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais dešinėje blauzdoje ir dešinėje pėdoje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2015-04-09). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Taip matyti ir specialisto išvados įvykio aplinkybių aprašymo nukentėjusioji 2015-04-09 greitosios medicininės pagalbos buvo pristatyta į Všį Trakų ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo susiūta galvos žaizda, atliktos rentgenogramos ir išleista į namus gydymui tęsti ambulatoriškai.

Vertinant L. N. pareikšto kaltinimo pagrįstumą, pažymėtina, kad tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji pripažino tarpusavio konflikto faktą. Nors L. N. teigė, kad ji tik gynėsi nuo L. Š. užpuolimo, kuri į ją buvo užpuolusi su suoliuku, tačiau nei nukentėjusioji nei liudytojai byloje nenurodė, to, kad matė įvykio vietoje ar šalia minėtą suoliuką, todėl tokie kaltinamosios parodymai vertintini kritiškai. Be to šis L. N. teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais.

Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų visumos, šalių parodymų, nukentėjusioji ir kaltinamoji konfliktuoja seniai dėl asmeninio priešiškumo. Todėl eilinio konflikto metu pati nukentėjusioji buvo aktyvi konflikto dalyvė. Teismo posėdyje abi patvirtino, kad iš pradžių įvyko žodinis konfliktas vėliau peraugęs į muštynes, kurių metu, kai buvo sužalota L. Š.. Konflikto pradžioje kitų asmenų nebuvo ir paties sužalojimo momento kiti asmenys nematė. Taigi, be L. N. kiti asmenys L. Š. sužaloti negalėjo. Nors kaltinamoji tik iš dalies pripažįsta sužalojusi nukentėjusiąją, nurodydama, kad tik gynėsi jos parodymus teismas vertina kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės . Apie tai, kad L. Š. buvo sužalota byloja 2015-04-13 specialisto išvada Nr, G1200/15(01).

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi, teismas, išnagrinėjęs visus surinktus duomenis, daro išvadą, kad visi surinkti ir paminėti duomenys yra įrodymai BPK 20 str. prasme patvirtinantys L. N. kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Skirdamas bausmę kaltinamajai L. N. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamosios L. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę L. N. atsižvelgia į tai, kad ji teisiama pirmą kartą, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nėra jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Teismas, vadovaudamasis BK 55 straipsniu, mano, kad L. N. skirtina švelniausia BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai - jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui.

Nukentėjusioji šiame procese yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

LR BPK 109 str, numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais civilinio ieškinio tenkinimo kriterijais, įvertinęs nukentėjusiosios argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, o taip pat, kad kaip jau paminėta aukščiau, kad nukentėjusioji pati buvo aktyvi šio konflikto dalyvė, o taip pat vadovaudamasis byloje turimais įrodymais teismas mano, kad nukentėjusioji turi teisę reikalauti jai atlyginti patirtą neturtinę žalą, tačiau teismas priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 250 Eur. Teismas mano, kad bylos nagrinėjimo momentui toks neturtinės žalos dydis yra pakankama kompensacija už patirtus išgyvenimus, stresą ir kitas neigiamas pasekmes bei atsižvelgiant į kaltinamosios turinę padėtį.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. N. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti ją 5 (penkių) mėnesių viešaisiais darbais įpareigojant kiekvieną mėnesį išdirbti po 15 valandų visuomenės labui.

Priteisi iš L. N. 250 eurų neturtinės žalos nukentėjusios L. Š. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.