Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

P. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. T., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. Nr. IX-574 (toliau –BAĮ) 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nuo 2005 m. spalio 19 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d., pažeisdamas BAĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, nustatyta tvarka neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų – ūkines operacijas patvirtinančių apskaitos dokumentų, visų buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų, t. y. turto – ilgalaikio ir trumpalaikio, nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 19 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d.

Šiais veiksmais P. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 3-ojo poskyrio 2017 m. balandžio 7 d. specialisto išvados Nr. 125 nustatyta, kad vadovaujantis BAĮ (Žin., 2001, Nr.99-3515) 17 straipsnio reikalavimais finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3516) 4 straipsnio 1 dalį finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus; pagal 7 straipsnį įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaromos finansinės ataskaitos; pagal 15 straipsnio 1, 9, 12 dalių nuostatas metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams, iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai; finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis. <...>; pagal 16 straipsnio 1 dalį sudarydamos finansines ataskaitas įmonės įvertina turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus remdamosi bendrovės apskaitos principais ir apskaitos standartais. Vadovaujantis LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimais, finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė). Finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas tvirtinami įstatymų nustatyta tvarka. Pagal LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnį už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. UAB (duomenys neskelbtini) 2005 – 2009 metų finansinių ataskaitų rinkiniai nustatyta tvarka buvo pateikti Juridinių asmenų registrui. UAB (duomenys neskelbtini) 2005 - 2009 metų finansines ataskaitas pasirašė direktorius P. T., atsakingas už jų parengimą pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus ir pateikimą Juridinių asmenų registrui. Ar ataskaitos sudarytos laikantis teisės aktų reikalavimų, nėra galimybės patikrinti dėl nepateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų, jų pagrindu sudarytų apskaitos registrų ir bendrojo registro – Didžiosios knygos. Išanalizavus 2005 - 2009 metų finansines ataskaitas nustatyta, kad bendrovės pagrindinė veiklos sritis buvo krovinių pervežimai sausuma iš Lietuvos į užsienį, tranzitu per Lietuvą ir į Lietuvą, ekspedicinė veikla. UAB (duomenys neskelbtini) 2005–2009 m. balansinių duomenų analizės metu nustatyta, kad bendrovės turtas augo iki 2007-12-31. Maksimali bendrovės valdomo turto vertė siekė 967 238 Lt (ekvivalentas eurais – 280 131,49 Eur). 2007-12-31 labiausiai padidėjo bendrovės ilgalaikis turtas, 2005-12-31 ilgalaikio turto vertė buvo 96 000 Lt (27 803 eurų), o 2007-12-31 jo vertė siekė 651 036 Lt (188 553,06 eurų). Per 2008-01-01 – 2009-12-31 laikotarpį bendrovės turto vertė sumažėjo 501 713 Lt (145 306,13 eurų) suma ir sudarė 465 525 Lt (134 825,36 eurų). Palyginus su 2007-12-31, balansiniais turto duomenimis labiausiai sumažėjo bendrovės ilgalaikio turto vertė, kuri 2009-12-31 siekė 218 630 Lt (63 319,62 eurų), o trumpalaikio turto – 246 895 Lt (71 505,73 eurų). UAB (duomenys neskelbtini) 2005, 2007, 2008 metais dirbo nuostolingai. Tik 2006 m. bendrovė uždirbo pelną iš tipinės ir kitos veiklos. 2009 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje parodytas pelnas, uždirbtas iš kitos bendrovės veiklos. Nepaisant nuo 2007 m. mažėjusios UAB (duomenys neskelbtini) apyvartos, bendrovės veiklos sąnaudos nuolat augo. 2005, 2007, 2008 metais patirti nuostoliai įtakojo nuosavą kapitalą, kuris įgijo neigiamą reikšmę. Tik 2006 metais nuosavas kapitalas buvo teigiamas ir sudarė 63 038 Lt (18 257,07 eurų). Uždirbtas 2009 metais 194 549 Lt (56 345,28 eurų) pelnas nekompensavo praėjusių metų patirtų nuostolių ir neatkūrė nuosavo kapitalo. Jo reikšmė 2009-12-31 balanse buvo 456 454 Lt (132 198,22 eurų). UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai maksimalaus dydžio siekė 2007-12-31 ir sudarė 1368 413 Lt (396 319,80 eurų). Per 2008-01-01 – 2009-12-31 laikotarpį bendrovė sumažino įsipareigojimus 346 434 Lt suma (100 301,15 eurų). 2009-12-31 bendrovės įsipareigojimai siekė 921 979 Lt (267 023,58 eurų), iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 341 942 Lt (99 033,25 eurų), o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai - 580 037 Lt (167 990,33 eurų). Per 2008-01-01 – 2009-12-31 laikotarpį ypatingai sumažėjo bendrovės po vienerių mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai. 2007-12-31 jų dydis buvo 862 317 Lt (249 744,27 eurų), o 2009-12-31 – 580 037 Lt (167 990,33 eurų). Trumpalaikiai įsipareigojimai per 2008-01-01 – 2008-12-31 laikotarpį priešingai padidėjo 140 899 Lt (40 807,17 eurų), o per 2009-01-01 – 2009-12-31 laikotarpį sumažėjo 205 054 Lt (59 387,74 eurų). Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalį (toliau – ABĮ) numatyta, kad bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. LR ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 3 punkte numatyta, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl bendrovės likvidavimo. UAB (duomenys neskelbtini) steigimo metu buvo suformuotas įstatymų nustatytas minimalaus dydžio – 10000 Lt įstatinis kapitalas, kuris per bendrovės veiklos laikotarpį nebuvo didinamas papildomais akcininko įnašais. Dėl patirtų nuostolių bendrovės nuosavas kapitalas pateiktuose balansuose įgijo neigiamą reikšmę. Visas bendrovės turtas buvo finansuojamas skolintomis lėšomis, kas sąlygojo bendrovės finansinę priklausomybę. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai (ilgalaikiai ir trumpalaikiai) nepadengti visu turtu. Bendrovės (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis pagal 2007 - 2009 metų finansinių ataskaitų duomenis dėl finansinės priklausomybės buvo nestabili. UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2010, 2011, 2012 metų metinių finansinių ataskaitų. Metinės finansinės ataskaitos turėjo būti sudarytos pagal LR įstatymus ir patvirtintos eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, pateiktos Juridinių asmenų registro tvarkytojui atitinkamai iki 2011, 2012, 2013 metų gegužės 31 dienos. Ištyrus UAB (duomenys neskelbtini) 2005 – 2009 finansinių metų finansines ataskaitas su aiškinamaisiais raštais nustatyta, kad bendrovė 2005 - 2008 metais bendrovės veiklai vykdyti pirko transporto priemones. Bendrovės vardu įsigytas 2005-2008 metais ilgalaikis materialusis turtas parodytas prieduose „Ilgalaikis materialusis turtas“ prie aiškinamųjų raštų. Detalizuoti bendrovės ilgalaikio materialaus turto struktūros nėra galimybės, kadangi nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) ilgalaikio turto apskaitos kortelės, pirminiai įsigijimo dokumentai ir apskaitos registrai. Pastaba: Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos 2010-04-29 Nr.447-293 surinkimo pažymoje pažymėta, kad UAB (duomenys neskelbtini) per 2009 m. gruodžio mėn. - 2010 m. vasario mėn. laikotarpį nutraukė lizingo sutartis dėl išsimokėtinai įsigytų transporto priemonių: tentinių puspriekabių, balninių vilkikų, automobilio „Mitsubishi Pajero“ su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). Išsimokėtinai įsigytos transporto priemonės buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) ilgalaikio turto objektais. Dėl 2010-2012 metinių finansinių ataskaitų nepateikimo Juridinių asmenų registrui ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų nepateikimo nėra galimybės įvertinti UAB (duomenys neskelbtini) ilgalaikio turto dydžio ir struktūros. Pastaba: Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos 2011-07-04 Nr. (456)-447-4U surinkimo pažymoje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. gruodžio mėn. buhalterinės sąskaitos Nr. 500 „Pirkėjai“ registre apskaitytas prekių (bendrovės ilgalaikio turto objektų) pardavimas UAB (duomenys neskelbtini) už 58 271,18 Lt (įskaičiuotas 10 113,18 Lt PVM) (16 876,50 eurų (iš jų 2 928,98 eurų PVM)). Prekės buvo parduotos 2010-12-31 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. 1231 pagrindu pagal išrašytas 2010-12-31 PVM sąskaitas faktūras Serija TTU Nr. 0003229, Nr. 0003233, Nr. 0003232, Nr. 0003231, Nr. 0003230. UAB (duomenys neskelbtini) pagal VMI pateiktus dokumentus už įsigytas prekes atsiskaitė grynaisiais pinigais pagal UAB (duomenys neskelbtini) išrašytus kasos pajamų orderius 2010-12-31 Serija TTU Nr. 2010/19 19 866,88 Lt (5 753,85 eurų), 2011-05-12 Serija TTU Nr. 2010/20 38 404,30 Lt (11 122,65 eurų). Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 1231, 2010-12-31 kasos pajamų orderį Serija TTU Nr. 2010/9 iš UAB (duomenys neskelbtini) pusės pasirašė direktorius P. T., o iš UAB (duomenys neskelbtini) pusės direktorė L. T., kuri SoDros duomenimis iki 2010-12-31 dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini) pardavėjos - konsultantės – sandėlininkės pareigose. UAB (duomenys neskelbtini) 2005–2009 metų bendrovės trumpalaikis turtas atvaizduotas balanso straipsniuose: 1. Atsargos, 2. Išankstiniai apmokėjimai, 1. Pirkėjų įsiskolinimas, 2. Kitos gautinos sumos, 3. Pinigai ir pinigų ekvivalentai. UAB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registrui pateikė 2009-12-31 trumpą balansą, nedetalizavus trumpalaikio turto struktūros. 2009-12-31 bendrovės 246 895 Lt (71 505,73 eurų) vertės trumpalaikis turtas parodytas balanso straipsnyje „Per vienerius metus gautinos sumos“. 2009-12-31 bendrovė pinigų ar jų ekvivalentų neturėjo. Tyrimo metu buvo išnagrinėti bendrovės visų banko sąskaitų 2005-10-13 – 2013-08-19 laikotarpio išrašai, siekiant nustatyti apyvartą, pagrindinius piniginių lėšų gavimo šaltinius ir judėjimo kryptis, išaiškinti abejones keliančias operacijas ir paskutinės banko operacijos sąskaitose datą ir galutinį likutį. Visų bendrovės banko sąskaitų analizė yra aprašomojoje dalyje. Dėl to, kad nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) tiriamojo laikotarpio pasirašytos sutartys, pirminiai apskaitos dokumentai ir jų pagrindu sudaryti apskaitos registrai, nėra galimybės įvertinti bendrovės vykdytų sandorių ir jų finansinių pasekmių. Sprendžiant iš bendrovės Juridinių asmenų registrui pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų, nuo 2007 metų UAB (duomenys neskelbtini) prasidėjo tipinės veiklos nuosmukis, bendrovės pardavimų apyvarta ypatingai sumažėjo per 2009 metus. Ištyrus UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad finansinių operacijų skaičius 2009 metais taip pat sumažėjo, be to, pradedant nuo 2009 m. kovo mėn. Lietuvos bankai vykdė išieškojimus bendrovės banko sąskaitose pagal VSDFV ir antstolių pateiktus vykdomuosius raštus. UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose piniginių lėšų judėjimo analizės metu nustatytos abejones keliančios finansinės operacijos. Bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), LTL, buvusioje AB SEB banke, finansinių operacijų analizės metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006-02-15 iki 2008-10-20 UAB (duomenys neskelbtini) vykdė atsiskaitymo operacijas su tračiaisiais asmenimis už R. T. firmą. Minėtu laikotarpiu iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), LTL už R. T. firmą tretiesiems asmenims buvo pervesta 1 004 769,79 Lt (291 001,45 eurų). Be to, UAB (duomenys neskelbtini) tiesiogiai į R. T. firmos vardu atidarytas sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, su mokėjimo paskirties nuoroda: AVANSAS arba už paslaugas laikotarpiu nuo 2005-11-08 iki 2007-03-06 pervedė iš viso 1 015 882 Lt (294 219, 76 eurų). Iš kitos pusės R. T. firma į bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), LTL, AB SEB banke laikotarpiu nuo 2006-01-20 iki 2007-07-20 už paslaugas pervedė 61 938 Lt (17 938,48 eurų) ir UAB (duomenys neskelbtini) į bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 4 267,45 Lt (1235,94 eurų) sumą pagal R. T. firmos išrašytas sąskaitas faktūras. Bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), buvusioje AB „Snoras“ banke, piniginių lėšų judėjimo analizės metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-05-22 iki 2009-07-07 L. T. į asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 105 151,51 Lt (30 453,98 eurų) atlyginimo, be to, 2009-04-09 padarytas vienkartinis 3 900 Lt (1 129,52 eurų) pervedimas su nuoroda: sąskaitos papildymas. V. T. į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2009-06-04 buvo pervesta 13 600 Lt (3 938,83 eurų) avanso, be to, per keturis kartus buvo pervesta 18 160 Lt (5 259,50 eurų) su mokėjimo paskirties nuoroda: sąskaitos papildymas. Pažymėtina, kad V. T. "SoDros" duomenimis niekada nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju. Buhalterinę apskaitą privaloma tvarkyti pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis BAĮ 4 straipsnio reikalavimais ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 straipsnis nustato, kad 1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 2. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. 3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, kasos ir banko operacijų, skolų (skolų įmonei, įmonės įsipareigojimų, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis), pirkimo ir pardavimo operacijų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų ir pasirinktų apskaitos registrų, Didžiosios knygos sąskaitų apyvartos žiniaraščių, inventorizacijos dokumentų, sutarčių, dėl to nėra galimybės nustatyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2005-10-19 iki 2013-11-08 buvo tvarkoma laikantis Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pagal BAĮ 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nesilaikė BAĮ 19 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir 2 dalies, kuri numato, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. 100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ privatūs juridiniai asmenys privalo saugoti šiuos veiklos dokumentus: 10. Finansinio ir kito turto valdymo dokumentai: 10.5. metinės finansinės ataskaitos ir biudžeto vykdymo ataskaitos (ataskaitų rinkiniai ir kita) saugomos 10 metų; 10.6. tarpinės finansinės ataskaitos saugomos 10 mėtų; 10.15. ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) saugomi 10 metų; 10.19. apskaitos registrai saugomi 10 metų; 10.20. darbo užmokesčio apskaitos dokumentai: asmens sąskaitų kortelės saugomos 50 metų, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai saugomi 10 metų (jei nėra asmens sąskaitų kortelių - 50 metų), kiti darbo užmokesčio apskaitos dokumentai saugomi 10 metų; 10.21. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai saugomi 10 metų, 10.22. darbo (pamainų) grafikai saugomi 3 metus, 10.24. inventorizacijos dokumentai (inventorizavimo aprašai, sutikrinimo žiniaraščiai ir kita) saugomi 10 metų, 10.25. turto valdymo dokumentai (priėmimo, išdavimo, nurašymo, perdavimo, sunaikinimo aktai, apžiūros pažymos ir kita) saugomi 10 metų, 10.27. čekių šaknelės saugomos 10 metų, 10.28. kasos aparato kontrolinės juostos saugomos 2 metus, 10.29. kasos aparato žurnalai saugomi 10 metų, 10.30. visiškos materialinės atsakomybės sutartys saugomos 10 metų, 10.32. asmenų, turinčių teisę pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus, sąrašai su parašų pavyzdžiais (jei jie nėra tvirtinami teisės aktu) saugomi 10 metų. Dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) ūkines operacijas patvirtinantys apskaitos dokumentai, visų buhalterinių sąskaitų suvestiniai registrai, tai yra turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos tyrimui nepateikti, iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2005-10-19 iki 2013-11-08 UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t., b. l. 107-168).

Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. B. 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08657-16 dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, nesant šios nusikalstamos veikos požymių (5 t., b. l. 115-120).

Motyvuojamoji dalis

P. T. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta liudytojų E. R., V. B., V. P. C., G. T., V. T., R. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo P. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

P. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes jis, būdamas įmonės vadovu ir atsakingu asmeniu už įmonės buhalterinę apskaitą, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už atitinkamą laikotarpį.

Kaltinamojo P. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

P. T. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi (bauda) ir dydžiu sutiko (5 t., b. l. 123-125).

Skirdamas bausmę P. T., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę (dirba, augina mažametį vaiką, nusikalto pirmą kartą, praeityje baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, nuobaudos negalioja), taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis artimas tokios bausmės minimumui už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skiriamos baudos dydį, baudos sumokėjimo terminas nustatomas ilgesnis, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. T. prisipažino kaltu, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Ikiteisminio tyrimo metu P. T. kardomoji priemonė nebuvo taikyta, nauja neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Išaiškinti P. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.