Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-525-347/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
1-525-347/2015
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00766-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Nukentėjusysis
I. L., V. L., H. L., T. L.
Kaltinamasis
V. S.
Advokatai
Arūnas Bertulis, Rasa Kalkauskienė
Kategorijos
‘]Baudžiamoji byla Nr. 1-525-347/2015
Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00766-2013Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.5 1.2.14.1.2.2 1.1.7.2.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.
Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei,gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

nukentėjusiesiems: I. L., V. L., H. L., T. L., nukentėjusiojo H. L. atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini)., Kauno rajone, deklaravusi gyv. vietą: (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2ep.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. pradžios iki 2013 m. liepos 18 d., pagal žodinį susitarimą sutikusi prižiūrėti I. ir H. L. mažametį sūnų K., gim. (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini), Kaune, įgijusi pasitikėjimą, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis, per kelis kartus, įsibrovė į patalpą - pirmame aukšte esantį darbo kambarį - ir iš darbo stalo stalčiaus, pagrobė svetimą – I. ir H. L. priklausantį turtą: tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 1500 litų; 400 zlotų (nacionaline valiuta 324 litus); 20 JAV dolerių (nacionaline valiuta 52,80 litus), 250 dirhamų (ekvivalentas Lietuvoje - 181 litas); planšetinio kompiuterio dėklą 35 litų vertės, o iš kambaryje esančios sekcijos baro pagrobė (išgėrė) du 1 litro talpos butelius konjako „Hennessy“ 329,99 litų vertės; 0,5 litro talpos butelį degtinės „Luksusowa“ 20 litų vertės; 0,7 litro talpos butelį likerio „Amareto –Valentino“ 32 litų vertės; 1 litro talpos butelį karčiosios trauktinės „Campari Bitter“ 76,99 litų vertės bei, įsibrovusi į katilinę, slapta pagrobė navigacijos sistemą 456 litų vertės, tuo nukentėjusiems Inesai ir H. L. padarydama turtinę žalą.

Be to, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėn. pradžios iki 2013 m. liepos 18 d. V. S., prižiūrėdama I. ir H. L. mažametį sūnų K., gim. (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini), Kaune, įgijusi pasitikėjimą, įsibrovė į patalpą- antrame aukšte esantį nerakintą miegamojo kambarį - ir iš kosmetinio staliuko stalčiaus, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis, per kelis kartus pagrobė svetimą – V. ir T. L. priklausantį turtą: 5 000 litų; 700 zlotų (nacionaline valiuta 581 litą); 200 JAV dolerių (nacionaline valiuta 490 litus); 2000 rusiškų rublių (nacionaline valiuta 180 litų), tuo nukentėjusiesiems V. ir T. L. padarydama bendrą 6251 litų turtinę žalą.

Kaltinamoji V. S. kalta prisipažino tik iš dalies. Aiškino, jog užaugino apie dešimt vaikų. Darbas sekėsi. Bet susidarė tokios aplinkybės, kad ji "suklupo". Teigė: " Sūnus turėjo sužadėtinę Slovakijoje. Ji buvo nėščia ir prieš pat gimdymą jų santykiai nutrūko. Sūnus nuvažiavo į gimdymą, parsivežė nuotraukas. Man buvo skaudu, kad mano pirmasis anūkėlis taip toli. Ir tada mano rankos pakilo link nugerto butelio". Pripažino, jog paėmė pinigus, tačiau nepripažino visos pagrobtų pinigų sumos, kurią nurodo nukentėjusieji. Teigė, jog paėmė 11000 Rusijos rublių, 550 zlotų, 20 JAV dolerių, 1500 litų, t.y. tik tiek, kiek buvo rasta ir išimta iš jos namų kratos metu. Parodė, jog auklės darbą susirado pagal skelbimą, turėjo daug rekomendacijų. Teigė, jog serga depresija. Susidarė aplinkybės ir ji suklupo. Pripažino, kad vartojo alkoholio, ėmė pinigus. Keletą kartų F. ją pasikvietė į darbo kambarį prie kompiuterio, pamatė atvirą stalčių, pagalvojo, kad gali pasiskolinti ir paskui grąžinti. Tačiau tokios didelės sumos nepaėmė. Paėmė vieną navigaciją. Žinute atsiprašė nukentėjusiųjų. Tokio didelio kiekio alkoholio tikrai neišgėrė, nes "būtų negalėjusi dirbti", nugerdavo " tik po gurkšnelį". Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Jos nuomone, tiek išgerti, kad paliktų tuščius butelius, ji negalėjusi. Teigė, jog į nukentėjusiųjų V. ir T. L. kambarį eiti jai buvo duotas leidimas. Vieną kartą F. močiutė (V. L.) pasikvietė ją išgerti arbatos, pasakė, kad vidurdienį yra karšta ir leido eiti į viršų, nes ten yra kondicionierius. Ėjo į kambarį viena, kai vaikas miegojo. Viršuje miegamajame tikrai nieko nedarė, nieko neėmė, tik pasižiūrėjo, kaip žmonės gyvena. Gal buvo atidariusi spintą, bet nieko nelietė. Pas ją į namus niekas neateidavo. 30000 Lt ji nepaėmė. Po to jau tvirtino, kad buvo antrame aukšte atidariusi spintą pažiūrėti, bet rūbų nelietė. Dėjosi plastikinius maišelius ant rankų, kadangi eidavo valyti vežimėlio ratus. Kai vaiką plaudavo, maišelių nesidėjo. Aiškino, jog vaikas jai patarė paimti navigaciją ir vėl padėti į vietą. Pinigai pas ją buvo rankinėje, kišenėlėje. Ji pasiimdavo po porą kupiūrų iš darbo stalčiaus. Po du šimtus litų. Paėmė pusantro tūkstančio litų ir zlotų. Buvo gal penki kartai per mėnesį. Daugiau neėmė. Kratos metu pinigus atidavė. Ikiteisminiame tyrime neprisipažino, kadangi buvo išsigandusi. Į darbo kambarį nešėsi rankšluostuką. Iš antro aukšto pinigų neėmė. Navigaciją būtų padėjusi į vietą. H. pasakė, kad skolinosi navigaciją. Apie pinigus nespėjo pasakyti. Pripažino, kad pinigus kišosi už liemenuko. Gal buvo 200 ar 400 litų. Visada save ramino, kad tik skolinasi, kad atidės pinigus. Ji norėjo išvažiuoti į užsienį aplankyti savo anūko, neturėjo pinigų. Aiškino, kad pinigai reikalingi kelionei, rusiški rubliai gal Baltarusijoje užsipilti degalų. Tvirtino: "Visi pinigai, sukišti namo sienoje, buvo paimti iš H. L.". Aiškino, jog L. galėjo jai jausti pyktį, nes L. jai "rodė perdėtą dėmesį". Teigė: "Kai jauni L. išvažiavo atostogų, tada L. ateidinėdavo į virtuvę. Tada įsidrąsinau ir ėmiau pinigus. Gėrimas prasidėjo ne tada. Aš gal tik paragaudavau. Gal tai galėjo būti prieš išvažiuojant atostogų";

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji V. S. kalta neprisipažino, parodė, jog jokių pinigų neėmė ir jų nepavogė. Kas liečia alkoholinius gėrimus, ji juos yra pavartojus, kai ją iš pusiausvyros išvesdavo dešimtmetis sūnus. Ji atsigerdavo tik iš tų butelių, kurie buvo prasukti (atidaryti). Nepraimtų alkoholio butelių ji nelietė. Ji nesutinka dėl išgerto alkoholio kiekio, nes tiek daug butelių išgerti ji negalėjusi. Ateidama dirbti, atsinešdavo persirengti savus drabužius, kuriuos laikė maišelyje. Kartu atsinešdavo vaistų nuo spaudimo, maisto papildus ir kosmetikos krepšelį. Maišelį atsinešdavo ir padėdavo ant fotelio bendrame kambaryje (hole), o dažniausiai maišelį su asmeniniais daiktais stengdavosi išnešti į koridorių ir laikė ant batų dėžės. Su dešimtmečiu jų sūnumi pabendraudavo. Vaikui ji yra pasakojusi, kad kartu su vyru ruošiasi ant Šatrijos kalno į G. atlaidus, kurie vyksta Telšių rajone. 2013 m. liepos 17 d. buvo sutarusi dirbti trumpiau (tik pusę dienos) ir apie tai buvo kalbėjusi su I. L.. Ji vyresniajam sūnui F. pasakė, kad sugedusi jų navigacija, o jis jai pasakė, kad jų namuose yra daug navigacijų ir vieną iš jų galima paimti (pasiskolinti). F. ji sakė, kad taip daryti negalima. Sekančią dieną jos maišelyje šeimininkai rado navigaciją ir planšetinio kompiuterio dėklą. Ji mano, kad į maišelį navigaciją įdėjo dešimtmetis F., norėdamas jai padėti. Ji navigacijos ir planšetinio kompiuterio dėklo nevogė. Šios aplinkybės ir nulėmė, kad H. L. jos polietileniniame maišelyje, jai išeinant iš jų namų, surado navigaciją bei dėklą. Apie pinigų slėptuvę jos vyras nežinojo. Ji slėptuvėje laikė pinigus sekančiomis kupiūromis ir valiuta: zlotais 2x200, 1x100 ir 1x50, 20 JAV dolerių kupiūromis po 5, Rusijos Federacinės Respublikos rubliais 10 000, 1000, tai nedidelė suma ir 1500 litų vyro dovanoti pinigai, kitų pinigų neturėjo. Ji pinigus buvo atsinešusi į I. ir H. L. namus, kad susiskaičiuoti, nes planavo atostogauti. Ji pinigus skaičiavo dienos metu, kai mažasis K.miegojo. Savo piniginę tvarkė kelis kartus skirtingomis dienomis. Kai nebūdavo produktų, ji paprašydavo, kad F. nueitų į parduotuvę ir nupirktų bei duodavo jam pinigų, kartą davė ledams, kitą kartą - spragėsiams. Vieną kartą senelis matė, kad davė F. pinigų, tačiau jis liepė grąžinti ir pats davė vaikui pinigų. Tvarkydama savo piniginę, tarp monetų rado vieną zlotą, kurį ji atidavė F., tačiau jo senelis per vaiką jai atidavė 80 centų. Kratos metu ji išsigando, todėl atidavė kriminalistams pinigus, juos ištraukdama iš slėptuvės. (2t., b.l. 54-55). Papildomai parodė, jog antrame aukšte ji yra vaikščiojusi po kambarius ir apžiūrinėjusi kaip žmonės gyvena. Prisimena, kad vaikščiodama po kambarius, apžiūrėjo ir šeimininkės drabužių spintą, kilnojo jos drabužius. Tai darė iš moteriško smalsumo, tačiau pinigų neieškojo (2 t., b.l. 58).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo iš dalies, jos kaltė yra įrodyta pačios kaltinamosios nuolat besikeičiančiais, prieštaringais parodymais, melagingais teiginiais net prisiekinėjant, kas teismui leidžia spręsti, jog ji nėra nuoširdi, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, paneigiančiais jos teiginius, rašytiniais įrodymais ir filmuota medžiaga, o būtent:

nukentėjusioji V. L. parodė, jog liepos 18d. ji gavo sms žinutę iš sūnaus, kad auklė pasiėmė jo navigaciją. Tada ji prisiminė, jog ryte vokelyje su santaupomis nerado dalies pinigų. Buvo 10000 Lt, o buvo likę tik 5000 Lt. Jai tapo aišku, kas galėjo paimti. Bare apžiūrėjus gėrimus, buvo aišku, kad gėrė pašalinis asmuo, nes buvo išgerti, palikti tušti degtinės buteliai, o degtinės niekas iš jų šeimos negeria. Ji buvo pastebėjusi nekoordinuotą auklės eiseną, sakė kitiems šeimos nariams. Be to, buvo pastebėjusi ir tai, kad vis išeina su dviem maišais "ir ne mažais", klausė Inesos, ką ši nešasi. Neigė, kad V. S. buvo duotas leidimas eiti į antrą aukštą. S. ėjo į viršų - jų gyvenamąsias patalpas - užsidėjusi ant rankų maišelius. Atvykus policijai pirmą kartą, pas juos namuose nerado jos pirštų antspaudų. Prašymą parašė po mėnesio todėl, kad policijos pareigūnai išeinant pasakė, jog dabar H. parašys pareiškimą, o ją vėliau išsikvies policijos pareigūnai. Kai tyrėja juos iškvietė, parašė pareiškimą. Nori patvirtinti, kad S. tikrai ėjo vogti navigaciją, o ne pasiskolinti, nes pati sakė, kad jos sūnus turėjo navigaciją. Tai galėjo pasiskolinti iš savo sūnaus. Ji dar sakė, kad nebedirbs pas juos, išeis. Galvoja, jog S. buvo suplanavusi vagystę. Prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Neturtinė žala - patirtas stresas, teismai atostogų metu, emociniai pergyvenimai. S., be to, išsigalvojo tariamą vyro priekabiavimą, o juk viskas filmuojama. Be to, nepasitikėjimas. Anksčiau džiaugėsi, kad namie auklė - ramiau dėl paliekamų namų, o dabar jau įsitaisė rakinamas duris į antrą aukštą.

Iš ikiteisminio tyrimo metu teiktų nukentėjusios V. L. parodymų matyti, kad parodymai analogiški, tik, kadangi duoti neilgai trukus po įvykio, tai labiau detalūs. Ji aiškino, jog 2013 m. liepos 18 d. apie 7 val. 30 min., priėjusi prie miegamajame kambaryje stovinčio veidrodžio staliuko, iš stalčiaus norėjo pasiimti truputį grynųjų pinigų. Tada pamatė, kad vokas suplonėjęs. Ji pinigus perskaičiavo ir suprato, kad yra pavogta 5000 litų, kupiūromis po 200. Pradžioje ji pasiteiravo vyro, ar jis iš šeimos santaupų, kurios buvo skirtos namo stogo remontui, nėra ėmęs dalies pinigų. Vyras pasakė, kad ne, visiškai tų pinigų nėra kilnojęs. Kadangi ji skubėjo į darbą, tai daugiau niekam apie tai ir nesakė. Darbe vis galvojo, kur galėjo išleisti tokią pinigų sumą. Po to, apie pietus, tikslios valandos neprisimena, iš sūnaus gavo SMS pranešimą, kad jis per vaizdo įrašą pamatė, kaip pas juos dirbanti auklė V. S. į polietileninį maišelį įsideda navigaciją. Kada tiksliai pavogti pinigai, pasakyti negali, bet 2013 m. liepos pirmomis dienomis, tikrai visi pinigai buvo veidrodžio stalčiuje. Ji pagalvojo, ar tik auklė nebus iš jų miegamojo pagrobusi 5000 litų. Prisiminė, kad kelis kartus yra pastebėjusi, jog jos drabužių spintoje drabužiai buvo padėti kitaip, nei kaip padėdavo ji, tai yra vieni drabužiai apsukti kita puse, kiti drabužiai perlankstyti. Ji tokius drabužių pakilnojimus ir pasukiojimus labai greitai pastebi, nes turi tokį charakterio bruožą, kaip pedantiškumą tvarkai, o ypač asmeniniams daiktams ir drabužiams. Antrame aukšte esantys kambariai dienos metu nebuvo rakinami. Į antrame aukšte esančius kambarius užeidavo dešimtmetis anūkas F. ir dienos metu likdavo jos vyras T. L., nes jis nedirba. Vakare, po darbo grįžus į namus ir kalbantis su vyru, jis jai pasakė, kad taip pat pastebėjo, kad pas jį spintos stalčiuje stovėjusioje plastikinėje dėžutėje nėra zlotų smulkiomis kupiūromis, rusiškų rublių, JAV dolerių įvairiomis kupiūromis. Vėliau apžiūrėjusi kitus kambarius pamatė, kad sekcijos bare stovintys alkoholio buteliai nugerti. Gegužės – birželio mėnesiais, vaikams išleidus auklę namo, ji per langą matė, kad auklė eina per kiemą ir svirduliuoja į šalis, ji susidarė tokį vaizdą, kad auklė V. S. po mažamečio anūko K. priežiūros (darbo pabaigos) išėjo namo neblaivi. Visą laiką V. S. turėjo ryškų veido paraudimą, kas keldavo jai įtarimą, tačiau kadangi ji ne medikė, tai konkrečiai teigti negali, dėl kokių priežasčių žmogaus veidas paraudęs (1t., b.l.38-39);

nukentėjusysis H. L. parodė, jog jis buvo įrengęs kambaryje laikrodį su slapta kamera - stebėti auklės darbą. Nieko įtartino nepastebėjo. Nusibodus tikrinti kasdien laikrodį, įrengė filmavimo kamerą, bet jos nežiūrėjo. Tik kartą įsijungęs pamatė auklę į maišiuką dedančią navigaciją, kurią atpažino iš dėžutės. Tik tuomet jis pasidomėjo auklės elgesiu, atsuko vaizdą ir pamatė, jog geriamas alkoholis. Buvo vartojamas alkoholis iš pradarytų ir mažai nugertų butelių, paliekami tušti arba "ant dugno", "lyg vienas išgertas nepradarytas", dar keli buteliai buvo nepaliesti. "Henessy" buvo pradarytas, tik 100 gr nugerta, o po mėnesio buvo tuščias visiškai. Buvo atidaręs ir kitą svečiams, o filmuotoje medžiagoje pamatė, kad ir tas jau tuščias. Grįžęs namo su žmona auklę sulaikė, rado navigaciją. Po to patikrino rankinę ir rado pinigų - litų, zlotų ir Rusijos rublių. Ji teigė, kad pinigai jos. Sakė, kad pinigai vyro, ji juos pasiėmė, kad išsikeistų. Jam iš pradžių nekilo mintis, kad tai - jo pinigai, kurie buvo likę po kelionių. Kai rado Jungtinių Arabų Emyratų pinigų, ji aiškino, kad tai - vyro pinigai, po to - sūnaus. Paskambinus sūnui, jis paneigė šį faktą. Tik naktį peržiūrėjęs filmuotą medžiagą patikrino darbo kambaryje laikytus pinigus ir jų pasigedo. Ir tik filmuotoje medžiagoje pamatė, kad prieš jam duodama tikrinti rankinę V. S. užsikiša pinigus už liemenuko. Litais buvo pavogta 30 000 Lt. Tai buvo jo šeimos santaupos per dešimt metų. Nenešė į banką, nes bankai atrodė nepatikimi. Teigia, jog padaryta bendra 32139,84 Lt turtinė ir 10 000Lt neturtinė žala, nes visi patyrė stresą, žmona privalėjo nedirbti, vėl prižiūrėti vaiką, sūnui F., kuriam 10 metų, buvo taip pat trauma, nes jis viską suvokė, buvo vedamas pas psichologus, prarastas pasitikėjimas žmonėmis.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis H. L. davė iš esmės analogiškus parodymus ir kiek nuosekliau papasakojo apie visas aplinkybes. Iš jo parodymų matyti, kad į darbo kambarį auklei užeiti nebuvo pagrindo. Darbo kambario durys rakinamos raktu ir raktas likdavo duryse. Darbo kambario duris rakino tik todėl, kad mažametis sūnus K. nekraustytų stalčių. Auklę V. S. susirado interneto skelbimuose. Internete atsiliepimai apie V. S. buvo geri. Buvo žodinis susitarimas su aukle, kad ji prižiūrės mažametį sūnų K. bei kartu rūpinsis ir grįžusiu iš mokyklos dešimtmečiu sūnumi F.. Darbo sutarties ar kitų raštiškų pasižadėjimų su V. S. nesudarinėjo. Kad patikrinti auklės patikimumą, sąžiningumą ir pamatyti kaip ji elgsis su mažamečiu vaiku, kambariuose pradžioje pastatė slaptą kamerą – laikrodį, kuris įrašinėjo vaizdą nuo judesio. Kada nėra judesio, vaizdas neįrašinėjamas. Tokios kameros talpa priklauso nuo atminties kortelės talpos. Grįžęs kompiuterio pagalba patikrindavo vaizdo įrašą. Pradžioje aukle dirbanti V. S. jų bute nedarė jokių įtartinų veiksmų. Po dviejų - trijų savaičių įgavo visišką jų šeimos pasitikėjimą. Buvo įsitikinę, kad rado patikimą, sąžiningą žmogų. Aukle V. S. pradėjo dirbti nuo 2013 m. balandžio 1 d. Po mėnesio, gegužės mėnesį, tikslios dienos negali įvardinti, jis pastebėjo, kad sekcijoje iš bare stovinčių, prasuktų butelių dingsta alkoholis. Pradžioje jis apie tai pasiteiravo žmonos. Ji atsakė, kad negėrė ir nieko iš svečių nevaišino. Ir taip vis kaskart buteliai ištuštėdavo. Pradžioje pagalvojo, kad išgaravo, nes galimai paliko neužsuktus, bet jau kada pasikartojo ne vieną ir ne du kartus, suprato, kad galimai alkoholį geria jų namuose dirbanti auklė V. S.. Buvo išgerti iš užsienio kelionių atsivežti: 1 litro talpos du brendžio „HENNESSY" buteliai, kurių bendra vertė 500 Lt, vienas 0,5 litro talpos degtinės „LUKSUSOWA" butelis, kurio vertė 45 Lt, 0,7 litro talpos likerio „Amareto - Valentino" butelio, kurio vertė 32 Lt, 1 litro talpos vermuto butelis „Campari", kurio vertė 83 Lt. Tada dėl kontrolės ir asmeninio turto saugumo, įrengė vaizdo kamerą, iš kurios matė, ką iš tikrųjų veikia auklė, kai namuose nėra 10-čio sūnaus ir jo tėvų, gyvenančių antrame aukšte. Vieną vaizdo įrašymo kamerą atvedė į svetainės kambarį (holą) ir pastatė slaptoje vietoje. Vaizdą įrašinėjo su garsu ir visais kambaryje sklindančiais triukšmais. Kontrolę galėjo vykdyti internetu. Įrašymo trukmė buvo apie 2 savaites, o vėliau vaizdas buvo užrašomas ant viršaus. Kiekvieną dieną vaizdo įrašų neperžiūrinėjo, nes pasitikėjo pas juos dirbančia V. S.. 2013 m. liepos 18 d., dienos metu, atsitiktinai pasijungė prie interneto, norėdamas patikrinti ką veikia auklė ir kuo užsiima mažametis K.. Tada pamatė, kad V. S. rankose laiko jo navigacinę sistemą bei planšetinio kompiuterio dėklą. Stebėjo realų vaizdą ir matė, kad V. S. jam priklausančius daiktus susideda į polietileninį maišelį ir maišelį išneša iš kambario į koridorių. Grįžęs iš darbo, prieš auklei išeinant į namus, liepė žmonai užkalbinti auklę, o pats apžiūrėjo maišelio vidų, norėdamas įsitikinti ir, nenorėdamas apšmeižti žmogaus. Žinodamas, kad jos polietileniniame maišelyje laikomi vogti jam priklausantys daiktai, jis palaukė, kol auklė eis į namus ir ją tarpduryje susistabdęs paprašė parodyti ką ji nešasi. V. S. pradėjo teisintis, kad gal mažametis sūnus netyčia įdėjo navigaciją į jos maišelį, po to jau pasitaisė, kad norėjo tik laikinai pasiskolinti ir vėliau būtų grąžinusi. Navigaciją 456 litų vertės ir 35 litų vertės planšetinio kompiuterio dėklą iš V. S. jis susigrąžino. Šie daiktai buvo pavogti iš katilinės patalpų. Taip pat jis patikrino V. S. rankinuką, kurio visose kišenėlėse buvo pridėliota pavienių kupiūrų 400 zlotų, kupiūromis po 200 zlotus, Rusijos Federacinės Respublikos nacionalinė valiuta - rubliai stambiomis kupiūromis: 10 000 nominalo gal kokios 2 kupiūros, 5000 nominalo viena kupiūra ir dar vienoje kišenėlėje rado Emiratų nacionalinės valiutos dirhamų vieną kupiūrą 20 nominalo. Kadangi jis yra buvęs Emiratuose ir po kelionės turėjo tos šalies smulkios valiutos, tai paklausė V. S. iš kur pas ją šis pinigas. V. S. sakė, kad jai sūnus davęs, nes ką tik ten buvęs. Jis paėmė iš V. S. telefoną ir paskambino sūnui, kad išsiaiškinti, ar tikrai jis lankėsi Emiratuose, bet paaiškėjo, kad sūnus nėra buvęs Emiratuose. Tada V. S. pasakė, kad jai palikęs miręs pirmas vyras. To jau patikrinti jis negalėjo ir tokiu jos pasakymu patikėjo. Tą vakarą, kartu su žmona pažiūrėjo vaizdo įrašus, ar V. S. dar ko nors iš jų nėra pavogusi. Peržiūrėti galėjo tik dviejų savaičių vaizdo įrašus, nes visa kita informaciją išsitrynusi arba užrašyta ant viršaus. Peržiūros metu pamatė, kaip kiekvieną dieną V. S. atsineša į kambarį (holą) „saują" pinigų, juos perskaičiuoja ir sukaišioja į rankinuko kišenėles. Tada jis nuėjo į darbo kambarį ir pasižiūrėjo, ar darbo stalo stalčiuje yra laikomos santaupos. Pamatė, kad pavogtos visos santaupos 30000 litų. Pinigai buvo litais, kupiūromis 200, 100, 500. Daugiausia kupiūrų buvo po 200 Lt, po to po 100 Lt ir gal kokios 5-6 kupiūros po 500 Lt. Sumą tiksliai žino, kadangi pinigus jis asmeniškai buvo skaičiavęs prieš du mėnesius iki vagystės. Ši pinigų suma buvo atsinešta iš banko, gautos dovanos vestuvių metu, santaupos nuo jo ir žmonos atlyginimų, iš banko paskola bei likusi nepanaudota suma apie 5000 Lt, pardavė automobilį 4000 Lt ir naujo neįsigijęs, pardavė garažą apie 5000 Lt. Prieš 5 metus yra dirbęs pagal autorines sutartis ir už tai gaudavo atlygį nuo 1500-2000 Lt. Tai buvo šeimos santaupos sukauptos per 10 vedybinių metų. Apie jų laikymo vietą žinojo jis ir žmona. Vyresniam sūnui apie šią pinigų laikymo vietą pasakyta nebuvo ir jis nežinojo. Vyresnis sūnus turėjo savo asmeninių santaupų. Vyresnis sūnus nuolatos atsiklausdavo tėvų, jei ką brangesnio norėdavo įsigyti, savavališkai ir be tėvų žinios pinigų niekada nėra paėmęs. Priekyje stalčiaus buvo smulkiomis kupiūromis 20, 50, 10 Lt ir apie 400 zlotų, kupiūromis po 100 ir 200, 20, dirhamų kelios kupiūros, sumoje 250 dirhamų, kupiūromis po 100, 20, 5, jei apibudinant spalvomis tai raudonos, mėlynos ir rudi. JAV doleriai 100, 50, 20, 5 kupiūromis. Kai pasigedo 30000 Lt, pastebėjo, kad nėra zlotų maždaug 400 zlotų ir 20 JAV dolerių. Antrame aukšte buvo pavogti jo tėvų Rusijos rubliai, zlotai ir litai, pavogtą tikslesnę sumą gali pasakyti tėvai. Tada prisiminė vyresnio sūnaus pasakojimus, kad auklė visą laiką norėdavo, kad sūnus eitų tai pas senelius, tai pas draugus, kad tik nebūtų namuose. Dar viena įdomi detalė, kad išeidama su mažamečiu sūnumi pasivaikščioti, ji nuolatos apsilankydavo (duomenys neskelbtini) g. 3, pas ten gyvenančią motiną. Jis mano, kad ji pas motiną galėjo slėpti pavogtus pinigus. V. S. nuolatos skųsdavosi, kad jai sunku gyventi, labai trūksta pinigų, yra net prašiusi, kad atlygis už darbą būtų mokamas kas savaitę, o ne vieną kartą į mėnesį. V. S. kiekvieną rytą pas juos atveždavo vyras. V. S. teigimu pensininkas, tačiau kuo anksčiau dirbęs, ji jam nesakė. Kartais jis grįždavo į namus pirmas ir auklę išleisdavo dar žmonai negrįžus. Žmona dirba PPC „Senukai“ ir užima atsakingas pareigas. Dėl kambarių tvarkymo su V. S. nebuvo kalbėta ir to ji daryti neprivalėjo, išskyrus, po mažamečio vaiko pamaitinimo, panaudotus indus sukraudavo į indaplovę. Darbo kambaryje, darbo stale esantis stalčius, kuriame buvo laikomi jo šeimos pinigai, nebuvo darinėjamas kiekvieną dieną. Auklei (V. S.) jokio pagrindo į darbo kambarį eiti ir darinėti darbo stalo stalčių nebuvo pagrindo, nes mažamečių vaikų daiktų ten nebuvo. Paskutinį kartą darbo stalo stalčiuje pinigus matė prieš įdarbinant aukle V. S., tai yra 2013 m. kovo pabaigoje ir papildomai pasižiūrėjo po mėnesio maždaug 2013 m. gegužės mėnesio viduryje, apie 15 d. Kitų pašalinių asmenų, iki V. S. pradėjimo dirbti pas juos aukle, namuose apsilankę nebuvo. Pinigus tikrino niekam iš šeimos narių nematant. Jis mato vienintelį V. S. tikslą lankytis darbo kambaryje, tai pinigų grobimas per „n“ kartų. Kur dirba jo tėvai auklei pasakyta nebuvo. Gal kelis kartus yra pastebėję, kad išeinant auklei namo, nuo jos sklisdavo alkoholio kvapas (1t.,b.l.24-25);

nukentėjusioji I. L. parodė, jog kol priėmė į darbą V. S., ilgai rinkosi. Ji pati savaitę buvo kartu. Stebėjo auklės elgesį su vaiku. Matė, kad V. S. "muša raudonis", žinojo, kad turi problemų su kraujo spaudimu, galvojo, kad menopauzė, vis rado kaip tai pateisinti. Kad yra problemų su alkoholiu, nepagalvojo. Pirmą kartą dvejonės atsirado, kai per jos gimtadienį - birželio 10d. atėjus tėvams norėjo juos pavaišinti ir rado bare pustuštį butelį, kurį buvo parsivežę iš kelionės. Pagalvojo, gal pamiršo, nes retai barą atsidaro. Pinigų tikrinti nebuvo reikalo, nes pasitiki vienas kitu, o auklei nebuvo reikalo eiti į tą kambarį. Visiems auklės elgesys buvo didelė trauma, vyrui pablogėjo "su širdim", buvo neigiamų emocijų ir dėl to, kad geriantis žmogus gali būti su vaiku. Atostogų buvo išvykę gegužės mėnesį dešimčiai dienų.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė iš esmės analogiškai, paaiškindama detaliau, jog auklės ieškojo internete per esančius skelbimus – www.skelbiu.lt ir kituose skelbimuose. Atsirinko auklę iš dešimties – dvidešimties skelbimų, ir tik galutiniame variante pasiliko dvi: V. S. ir dar vieną pagyvenusią moterį. Auklę atsirinko pagal tai, kaip bendravo ir priėmė svetimą žmogų jų mažametis sūnus K.. Iš pažiūros V. S. jai pasirodė daugiau patikimas žmogus. Be to, V. S. buvo pateikusi kelis atsiliepimus žmonių, pas kuriuos ji buvo dirbusi. Ji skambinosi su tais žmonėmis ir su jais bendravo , gavo teigiamus apibūdinimus. V. S. dirbti pradėjo nuo 2013 m. balandžio mėnesio pirmų dienų. Pradžioje jos vyras auklę kontroliavo įrengtu slaptu įrenginiu. Įrenginys, apie kurį gali informaciją suteikti jos vyras, taip pat neužfiksavo neigiamų duomenų, tai yra „landžiojimų po kambarius, sekciją, spintas ar spintų stalčius“, kitaip tariant po tas vietas, kur auklei nepriklauso. Taip V. S. įgijo jų visų pasitikėjimą. Po to vyras įrengė vaizdo kamerą pagrindiniame kambaryje (hole), kad galėtų kontroliuoti kaip yra elgiamasis su mažamečiu sūnumi K.. Dažniausiai auklę pakeisdavo vyras, ji labai retai iš darbo spėdavo grįžti laiku. Ji ne kartą yra pastebėjusi, kad vakare auklės (V. S.) veidas yra paraudęs. Teiravosi savo motinos, klausdama, ar ji nevartoja alkoholio, tačiau jai motina pasakė, kad gal žmogus turi problemų su spaudimu. Anyta irgi yra sakiusi, kad ji matė V. S. einančią per kiemą ir svirduliuojančią į šalis. Tačiau, bet kokius įtarimus ir pastebėjimus, atmesdavo. Po to vyras pastebėjo, kad kambaryje (hole) iš sekcijos baro dingsta alkoholis, tačiau nieko pradžioje neįtarė. Pokalbio su aukle dėl dingstančio alkoholio nebuvo, nes ant jos net „nekrito“ įtarimas. Gal po dviejų savaičių, nuo V. S. darbo pradžios, ji pastebėjo, kad iš vežimėlyje esančios kišenėlės dingo 50 litų. Ji aiškinosi, ar tų pinigų nepaėmė jos vyresnis sūnus F.. Sūnus teisinosi, kad niekada jokių pinigų iš vėžimėlio kišenėlės neėmė ir jų iškritusių nematė, kad juos pakeltų auklė. Tą kartą situacijos nesureikšmino, o paprasčiausiai pagalvojo, jog iškrito netyčia traukiant arbatos buteliuką. Be to, ir auklė jai teisinosi, kad ji yra sąžininga ir tikrai svetimų pinigų neimanti. Po incidento (2013-07-18 vakaro) su anyta pakalbėjo ir paaiškėjo, kad ir pas juos iš butelio yra dingęs alkoholis. 2013 m. liepos 18 d., dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, jai į darbą paskambino vyras ir pasakė, kad per vaizdo kameros įrašo patikrinimą jis pastebėjo, jog auklė iš jų namų nori pasivogti navigaciją. Po darbo grįžo kartu su vyru ir patikrino auklės išsinešamą maišelį, kuriame rado navigaciją bei planšetinio kompiuterio dėklą. Darbo kambarys rakinamas raktu, tačiau raktas paliekamas spynoje. Visą tą laiką jie 100 procentų buvo garantuoti, kad po darbo kambarį auklė nevaikščioja. Vakare kilo mintis išsamiau pasižiūrėti vaizdo kameroje užfiksuotus įrašus ir tuo metu pamatė, kad net kelis kartus V. S. skaičiuoja pinigus po to, kai grįžta iš koridoriaus arba nuo tos pusės kur yra darbo kambarys. Vyras nuėjo į darbo kambarį ir pamatė kad stalčiuje, nėra visų pinigų, tai yra šeimos santaupų 30000 litų. Pinigai buvo kupiūromis po 500, 200 ir 100. Tai yra pavogtos bendros šeimos santaupos. Pasikalbėjus su vyro tėvais paaiškėjo, kad ir pas juos yra dingę pinigai, apie 5000 Lt. Anyta, kad dingę pinigai, kaip tik ir pastebėjo 2013-07-18 ryte, tačiau nei su ja, nei su sūnumi H. L. apie tai nepakalbėjo, o ruošėsi pasikalbėti vakare. Kiek ji žino iš pokalbių, tai iš jų yra dingę Rusijos rubliai, zlotai ir litai. Iš jų pavogti litai, bet kiek žino tai pavogta ir užsienio valiuta - smulkios kupiūros JAV dolerių, zlotai ir Emyratų nacionalinė valiuta - dirhamai. Incidento vakarą V. S. pabrėžtinai net neklausiant sakė, kad ji į darbo kambarį nevaikšto ir niekada pas jų tėvus į antrą aukštą nėra užlipusi (1t., b.l. 109);

nukentėjusysis T. L. parodė, jog jis su V. S. nebendravo ir jos aiškinimas, kad jis prie pastarosios priekabiavo - nesąmonė. Jos išsisukinėjimai, kad nieko neėmė, nepagrįsti, nes ji su maišeliais ant rankų vogė. Pavogė visus 200 dolerių, zlotų pavogė 700, palikdama 300, Rusijos rublių pavogė 2000, palikdama apie 4000. Nesunku atsiminti, nes pinigų buvo lyginiai skaičiai. Monetos buvo atskirai. Kai sūnus pasakė, kad V. S. "barą patvarkė", jis pasižiūrėjo ir savo. Pamatė, kad trūksta, bet policijai nieko nebesakė. Iš karto pareiškimo atskirai nerašė, nes galvojo, kad policija viską kartu tiria. Degtinė būdavo atnešta svečių, jie negėrė, bet buteliai buvo tušti. Šiaip jie tuščių butelių nelaiko, išmeta.

Iš ikiteisminio tyrimo metu teiktų nukentėjusiojo T. L. parodymų matyti, jog 2013 m. liepos 18 d., apie 7.30 val., žmona paklausė, ar jis nėra ėmęs iš bendrų santaupų, kurios skirtos namo stogo remontui, kiek nors pinigų. Jis ją patikino, kad ne. Apie 18 val., jam sūnus pasakė, kad aukle dirbanti V. S. pas juos apsivogė ir pasiūlė pasižiūrėti, ar kas nedingę. Po darbo grįžusi žmona jam pasakė, kad pavogti 5000 Lt, kurie buvo skirti stogo remontui. Tada jis nuėjo į miegamąjį ir apžiūrėjo spintos stalčiuje gulėjusią plastikinę dėžutę, kurioje nerado: 700 zlotų, kas sudaro pagal tos dienos Lietuvos banko kursą 581 Lt, zlotai buvo kupiūromis po 200 ir 100 nominalo, o smulkios zlotų kupiūros neliestos, Rusijos Federacinės Respublikos 2000 rublių, kas sudaro pagal tos dienos Lietuvos banko kursą - 180 Lt, kupiūromis 1.000 ir po 100 nominalą, stambesnėmis kupiūromis rublių jis neturėjo, 200 JAV dolerių, kas sudaro tos dienos Lietuvos banke nustatytą kursą apie 490 Lt, kupiūromis po 100 nominalo, smulkesnėmis kupiūromis JAV dolerių neturėjo. Litai iš jo asmeninių santaupų nepavogti. Kada pinigai dingo (pavogti), dienos ir laiko pasakyti negali. Kartu su žmona apžiūrėję kitus kambarius matė, kad sekcijos bare stovintys alkoholio buteliai nugerti. Jis alkoholį vartoja retai ir tik didelėmis šeimos šventėmis, todėl gerai prisimena, kokį kiekį buvo padėjęs po paskutinio šeimoje vykusio baliaus. Nugertas alkoholis buvo tik nuo pradarytų butelių. Iš naujų alkoholio butelių, kad kas dingę būtų nepastebėjo. Jų šeimai padaryta bendra 6251 litų turtinė žala. Kitų pašalinių asmenų jų namuose laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio - liepos mėnesiais nėra apsilankę. Dešimtmetis anūkas F. draugų į namus nesiveda. Dar vieną aplinkybę prisimina, kad žmona pasakė, jog išleidus auklę namo, matė kaip ji eina - svirduliuoja per kiemą. Jis auklės svirduliavimą sutapatino su kraujo spaudimu. Visą laiką V. S. turėjo ryškų veido paraudimą, tačiau jam tai įtarimo nesukėlė. Jis nežinojo ir net nenumatė, kad moteris gali viena gerti ir turėti problemų dėl alkoholio vartojimo (1t., b.l. 43-44,45);

liudytojas E. T. , kaltinamosios vienturtis sūnus, parodė, jog jis gyveno ilgą laiką Škotijoje. 2013 metais grįžo į Lietuvą. Apsigyveno pas močiutę. Mama susituokė ir gyvena su vyru jo name. Jis planavo važiuoti pas gyvenimo draugę į Slovakiją, kur jiems gimė sūnus. Kartu su mama galvojo važiuoti į Slovakiją. Bet tas planas "nebuvo išbaigtas iki galo". Jis turėjo santaupų. Iš mamos neprašė. Už viską būtų mokėjęs jis. Neigė buvęs Emyratuose. Teigė, jog važinėdamas turi savo navigaciją, mamos neprašė. Į Slovakiją būtų skridęs lėktuvu;

iš 2014-01-21 – 2014-02-17 teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto matyti, jog V. S. veikos padarymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas, tačiau veikos padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. V. S. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga;

iš 2013-07-19 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune. Pirmame aukšte esančiame darbo kambaryje stalo stalčiuje nėra pinigų. Apžiūros metu stalčius atidarytas. Nuo stalčiaus rankenėlės ant vatos tampono paimtas DNR pėdsakas (1t.,b.l.13-22);

iš 2013-07-19 ir 2014-07-25 daiktų, dokumentų poėmio protokolo matyti, kad iš nukentėjusiojo H. L. paimti vaizdo įrašai, daryti jo namo pirmo aukšto kambaryje (hole) įrengta slapta vaizdo kamera. Įrašai pateikti pateikti 12 DVR-R kompaktiniuose diskuose (1t.,b.l.100-101);

iš 2013-10-29 daikto (vaizdo įrašų) apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti momentai, kai V. S. 2013-07-04 laikas 10:54:20val. skaičiuoja pinigus, 10:57:38val. skaičiuoja pinigus, 13:15:50val. su maišeliais ant rankų ateina iš kitų patalpų, 12:26:22val. dešinėje rankoje maišeliai, o kairėje rankoje pinigai, po to juos įsideda, 15:47:55 pinigus užsikiša už liemenėlės; 2013-07-08 laikas 14:49:40val. skaičiuoja pinigus ir juos dedasi į savo atsineštą rankinę; 2013-07-09 laikas 15:17:35val. vaikšto su skudurėliu rankose, 10:40:59val. mažesnį maišelį deda į didesnį, 10:47:33val. skaičiuoja ir dėlioja pinigus, 11:06:10val. skaičiuoja pinigus, 15:39:39val. išsiima iš rankinės ir užsikiša už liemenėlės, 16:52:36val. panašu į pinigų skaičiavimą, knygelės vartymą; 2013-07-11 laikas 10:06:09val. vaikšto su skudurėliu rankose, 10:18:54val. skaičiuoja pinigus; 2013-07-12 laikas 16:36:45val. skaičiuoja pinigus, 16:37:32val. deda pinigus į piniginę; 2013-07-15 laikas 11:03:15val. nuleidusi rankas už rankinės, skaičiuoja pinigus, 12:38:40val. sėdi ant sofos, pinigai sudėti priešais ant stalo ir juos skaičiuoja; 2013-07-16 laikas 11:55:00val. išsiima pinigus ir juos skaičiuoja, 12:03:22 val. skaičiuoja pinigus, sėdėdama ant sofos; 2013-07-17 laikas 16:29:51val. dėlioja ir skaičiuoja pinigu; 2013-07-18 laikas 11:12:02val. skaičiuoja pinigus, 12:34:34val. apžiūrinėja dėžutę (joje navigacinė sistema) ir ją deda į maišelį, 16:13:16 val. iš rankinės išsiima pinigus juos skaičiuoja, 16:17:41val. tikrina maišelį, ar nesimato dėžutės su navigacija, 16:47:26val. išsitraukia pinigus iš už nugaros ir susikiša į „klyną“, 17:50:55val. iš rankinės ant peties išsiima pinigus ir juos sukiša už liemenėlės (1t.,b.l.102-120). Šie vaizdo įrašai peržiūrėti teismo posėdžio metu;

iš 2013-08-09 daiktų, poėmio ir apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusysis H. L. savanoriškai pateikė šiuos daiktus: navigacinę sistemą ir planšetinio kompiuterio dėklą, kaip daiktus, kuriuos užfiksavo vaizdo kamera, kaip pavogtus 2013-07-18 ir, kuriuos H. L. surado, apžiūrėdamas V. S. maišelį prieš jai išeinant į namus (1t.,b.l.121);

iš 2013-08-13 daiktų poėmio ir apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusysis H. L. savanoriškai pateikė šiuos alkoholinių gėrimų butelius: 1 litro talpos butelį „Campari“, 0,5 litro talpos butelį „Luksusowa“, 1 litro butelį „Hennessy“ ir 0,7 litro talpos butelį „Amareto-Valentino“ su galimais ant jų išlikusiais pirštų pėdsakais (1t.,b.l.66);

iš 2013-08-23 specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-1002 matyti, kad keturi pirštų pėdsakai, esantys ant 1,0 litro talpos butelio su užrašu „Hennessy“ ir nukopijuoti 35x30 mm, 40x30 mm, 39x33 mm, 30x35 mm dydžio „Mikrosil“ pastos išliejos, vienas piršto pėdsakas, esantis ant 0,7 litro talpos butelio su užrašu „Amaretto Valentino“ ir nukopijuotas 30x40 mm dydžio „Mikrosil“ pastos išlieja ir vienas piršto pėdsakas, esantis ant 1,0 litro talpos butelio su užrašu „Campari“ ir nukopijuotas 32x35 mm dydžio „Mikrosil“ pastos išlieja, yra tinkami asmeniui identifikuoti;

iš vieno piršto pėdsako, esančio ant 1,0 litro talpos butelio su užrašu „Hennessy“ ir nukopijuoti 35x30 mm dydžio „Mikrosil“ pastos išliejos, yra paliktas V. S. dešinės rankos nykščio pėdsakas (1t.,b.l.71-74);

iš 2013-07-19 kratos, atliktos V. S. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, protokolo matyti, kad prieškambaryje, už durų apvado buvo rasti ir paimti pinigai: 11000 Rusijos rublių, 550 Lenkijos zlotų, 20 JAV dolerių bei 1500 litų (t.2, b.l.6-10). Nors kaltinamoji V. S. teigė, kad ji kratos pinigus perdavė pati, tačiau protokole pažymėta, kad V. S. nurodė, kad didelių sumų pinigų namie nėra. Pinigai rasti pareigūnų, o kaltinamoji V. S. išgėrė saują vaistų, juos užgerdama alkoholiu, dėl ko buvo išvežta greitosios medicinos pagalbos į Kauno klinikas (t.2, b.l.11);

teismo posėdžio metu peržiūrėjus nukentėjusiojo H. L. pateiktus vaizdo įrašus, matyti, jog kaltinamoji ne kartą atsidaro barą ir pasiima alkoholinių gėrimų butelius, nugeria ir vėl deda atgal. Kaltinamoji alkoholio vartojimo fakto neginčija.

Konstitucijos 22 straipsnis įtvirtina asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Privatus gyvenimas bendrąja prasme yra suprantamas kaip asmens sritis, į kurią niekas negali įsikišti be asmens sutikimo. Teisės į privatų gyvenimą evoliucionavimas į savarankišką teisės ginamą vertybę buvo pagrįstas žmogaus, kaip socialinės būtybės, poreikiu apsisaugoti nuo nepagrįsto kitų asmenų kišimosi į asmeninius reikalus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teisė į asmens privataus gyvenimo apsaugą nėra absoliuti, t. y. nepriskiriama toms žmogaus teisėms, kurios negali būti ribojamos. Konstitucijos 22 straipsnio nuostatos, kad niekas nepatirtų neteisėto ir savavališko kišimosi į asmens asmeninį gyvenimą, nereikėtų suprasti kaip absoliutaus draudimo tam tikrais atvejais riboti asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Vertinant vaizdo ar garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas nepažeidžiant subjektų, kurie užfiksuoti vaizdo ar garso įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą. Ar konkrečiu atveju privataus gyvenimo neliečiamumas bus ribojamas, nulemia asmeninės neturtinės vertybės esmė ir jos suderinamumas su kitų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais. Be to, itin svarbu tai, kad asmuo nepiktnaudžiautų teise į privatumą. Jeigu asmuo piktnaudžiauja teise į privatumą, kai elgdamasis nesąžiningai ginasi privatumu, tai tam tikrais atvejais gali būti pagrįsta atsisakyti ginti jo privatumo teisę.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis H. L. įrengė vaizdo kamerą savo gyvenamojoje vietoje, bendro naudojimo patalpoje - svetainėje, o ne patalpose, kuriose asmenys tikisi išskirtinio privatumo (vonioje, WC ir pan.). Tikslas buvo stebėti kūdikio ir mažamečio vaiko elgesį, jų prisitaikymą prie naujo asmens, šeimai nepažįstamo asmens elgesį su jų vaikais. Gauti filmavimo metu duomenys nebuvo viešinami, pateikti išskirtinai ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui, nustačius, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos nuosavybei.

Teismas sprendžia, kad byloje pateikti vaizdo įrašai yra vertintini kaip įrodymai, turintys reikšmės bylai išspręsti teisingai ir gauti teisėtu būdu.

Surinktų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad kaltinamoji V. S. , įgijusi pasitikėjimą, neturėdama leidimo, įsibrovė į I. ir H. L. gyvenamąją patalpą - darbo kambarį ir pagrobė svetimą turtą, todėl jos veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį. Kvalifikacijai neturi reikšmės tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiksliai nustatyta pagrobtų pinigų suma.

Taip pat surinktų objektyvių įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad kaltinamoji V. S. , įgijusi pasitikėjimą, neturėdama leidimo, įsibrovė į V. ir T. L. gyvenamąją patalpą - miegamąjį ir pagrobė svetimą turtą, todėl jos veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, nes įsibrovimas į patalpą traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas).

Kaip matyti iš pareigų, kurias turėjo atlikti kaltinamoji nukentėjusiųjų namuose, pobūdžio, jai buvo leidžiama pateikti tik į tas patalpas, kurios buvo būtinos vaikų priežiūrai.

Bausmės skyrimas

Kaltinamosios V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta taip pat.

Sprendžiant V. S. atsakomybės klausimą atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, yra tik iš dalies darbinga, kad padarytos veikos nepriskiriamos prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, tačiau taip pat atsižvelgiama į tai, kad veikos padarytos tiesiogine tyčia, pasinaudojant nukentėjusiųjų pasitikėjimu, tęsiant nusikalstamus veiksmus per ilgesnį laiko tarpą, be to, viso bylos tyrimo metu nuolat buvo meluojama net prisiekinėjant, nors faktai akivaizdžiai patvirtinti filmuota medžiaga, skirtina įstatyme numatyta griežtesnė - laisvės apribojimo bausmė, nes BK 55 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Dėl padarytos žalos

Nukentėjusysis H. L. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamosios V. S. jo naudai 32139,84 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog turtinę žalą sudaro: 30 000Lt, 400 zlotų pagal Lietuvos banko kursą 332 Lt, 20 JAV dolerių pagal banko kursą 49,50 Lt, 1 litro talpos butelis konjako "Hennessy" 500Lt vertės, 894,82 Lt už 2013m. rugpjūčio 23d. bei 363,52 Lt už 2013m. spalio 23d. atliktus specialisto daktiloskopinius tyrimus.

Vertinant civilinio ieškinio dėl turtinės žalos pagrįstumą, teismas nustatė, jog H. L. protokole-pareiškime (t.1, b.l.11) nurodė, kad V. S. "per kelis kartus 2013-07-03 ir 2013-07-04 pavogė pinigus, kurie buvo (...) darbinio kambario spintos ir komodos stalčiuose. Viso pavogta apie 30 000 litų, kurie buvo įvairiomis kupiūromis". Apklausiamas liudytoju H. L. (t.1, b.l.23) taip pat nurodė, jog "viso V. S. pavogė apie 30 000 litų".

Apklausiamas papildomai H. L. parodė, jog pastebėjęs, kad patikrinęs "V. S. rankinuką, kurio visose kišenėlėse buvo pridėliota pavienių kupiūrų 400 zlotų, kupiūromis po 200 zlotus, Rusijos Federacinės Respublikos nacionalinė valiuta - rubliai stambiomis kupiūromis: 10 000 nominalo gal kokios 2 kupiūros, 5000 nominalo viena kupiūra ir dar vienoje kišenėlėje rado Emyratų nacionalinės valiutos dirhamų vieną kupiūrą 20 nominalo." Teigė, jog V. S. išvykus patikrino savo santaupas ir pamatė, kad pavogtos visos santaupos: 30000 litų, kupiūromis po 100, 200 ir 500 litų. Pinigai buvo skaičiuoti prieš du mėnesius iki vagystės, surišti. Ši pinigų suma atsinešta iš banko, gautos dovanos vestuvių metu, santaupos nuo jo ir žmonos atlyginimų. Iš banko paskola ir likusi nepanaudota suma - apie 5000 litų, pardavė automobilį 4000 litų, pardavė garažą ir gavo apie 5000 litų, prieš 5 metus dirbo pagal autorines sutartis ir už tai gaudavo atlygį nuo 1500-2000 litų. Tai buvo santaupos, susikaupusios per 10 vedybinių metų. Stalčiaus priekyje buvo "smulkiomis kupiūromis 20, 50, 10 Lt, apie 400 zlotų kupiūromis po 100 ir 200, 20, dirhamų kelios kupiūros, sumoje 250 dirhamų, kupiūromis po 100, 20, 5,(...) JAV doleriai 100, 50, 20, 5 kupiūromis." Tuo pačiu tvirtino: "Kada pasigedau pinigų 30 000 Lt pastebėjau, kad nėra zlotų maždaug 400, 20 JAV dolerių". Pas tėvus pavogti Rusijos rubliai, zlotai ir litai.

Apklausiamas papildomai 2014m. balandžio 11d. (t.1, b.l.26) H. L. teigė, jog pavogta 30000 litų, 250 dirhamų, 20 JAV dolerių ir 400 zlotų.

Kratos metu iš kaltinamosios V. S. paimta: 11 100 Rusijos rublių ( kupiūros - 1000, 10 000, 100) , 550 Lenkijos zlotų (kupiūros: 200, 200, 100, 50), 20 JAV dolerių (kupiūros po 5) bei 1500 litų (7 kupiūros po 200 ir viena 100) (t.2, b.l.6-10). Pinigai perduoti saugojimui Kauno apskrities VPK (t.2, b.l.17-20) . Kaltinamoji aiškino, jog 30 000 litų sumos nepavogė, tuo pačiu pripažindama, kad pinigus - litus iš Haroldo ir I. L. vogė.

Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis H. L. teigė, jog jam buvo padaryta žala ir suvartojus visus nurodytus alkoholinius gėrimus bendros 458,98 Lt vertės. Tačiau ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodė, jog vien konjakas "Hennessy" 500 Lt vertės.

Nukentėjusysis nurodė, jog jam padaryta žala sumokant už specialisto daktiloskopinius tyrimus. Nors byloje yra duomenys, kad tyrimai iš tiesų kainavo 894,82 Lt ir 363,52 Lt (t.1, b.l.70, 77), tačiau nėra jokių duomenų, kad už šiuos tyrimus sumokėjo būtent nukentėjusysis H. L..

Nukentėjusysis H. L. civiliniam ieškiniui pagrįsti pateikė išrašų iš banko sąskaitų fragmentus už atskiras dienas, nurodydamas, kad įvairiais metais, įvairiomis dienomis buvo nuimta nuo sąskaitos grynųjų pinigų (t.2, b.l.153-164), tačiau iš pateiktų dokumentų nesimato, kiek buvo paimta paskolų, kiek grąžinta, kiek turėta kitų pajamų ir išlaidų. Pateikti duomenys nėra pakankami nukentėjusiojo šeimos turtinei padėčiai įvertinti, o tuo labiau civiliniam ieškiniui pagrįsti.

Todėl sprendžiama, kad civilinio ieškinio nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, negavus papildomos medžiagos, todėl civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusysis H. L. taip pat prašė priteisti 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Teigė, jog pasitikėjo kaltinamąja, todėl dėl vagystės "patyrė didelę moralinę žalą, kuri pasireiškė neigiamomis emocijomis, pergyvenimais, dideliu nepatogumo jausmu, kurį inspiravo ne tik pats vagystės faktas, bet ir įrodymų rinkimas, dalyvavimas ikiteisminio tyrimo apklausose, teikiant paaiškinimus policijoje. Kaltinamoji neatsiprašė, įžūliai melavo (...) neatlygino žalos".

Sprendžiama, jog nukentėjusiajam H. L. moralinė žala buvo padaryta. Vadovaujantis Lietuvos respublikos CK 6.250 straipsnio tvarka atlygintina, tačiau įstatymų leidėjas numato, jog sprendžiant žalos atlyginimo dydžio klausimą būtina atsižvelgti ir į kaltinamosios turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydi bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, susiformavusią praktiką analogiškose bylose ( pvz.,Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų kolegijos nutartis byloje 1A-198-200-2013).

Neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 eurų.

Tenkintinas H. L. prašymas priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti - 800 Lt /231,70 EUR.

Nukentėjusioji V. L. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamosios 6251 Lt turtinei žalai atlyginti, nurodydama, jog turtinę žalą sudaro 5000 Lt, 700 zlotų arba 581 Lt, 200 JAV dolerių arba 490 Lt, 2000 Rusijos rublių arba 180 Lt.

Protokole-pareiškime nukentėjusioji V. L. (t.1, b.l.12) nurodė, jog 2013m. liepos 18d. , norėdama pasiimti truputį grynųjų pinigų, pamatė, kad "vokas suplonėjęs". Perskaičiavusi pinigus suprato, kad pavogta 5000 litų kupiūromis po 200 litų. Tai buvo santaupos namo stogo remontui. Vyras tos dienos vakare pasakė, kad jo plastikinėje dėžutėje nėra zlotų smulkiomis kupiūromis, "nugerti keli buteliai konjako, degtinės". Dėl alkoholio pretenzijų neturi.

Analogiškai V. L. parodė ir apklausiama liudytoja (t.1, b.l.38-39).

Apklaustas liudytoju T. L. parodė, kad iš jų miegamojo buvo pavogta 5000 litų namo stogo remontui, 700 zlotų kupiūromis po 200 ir 100, 2000 Rusijos rublių kupiūromis po 1000 ir po 100, 200 JAV dolerių kupiūromis po 100. Litais iš jo nepavogta. Bendra pavogtos valiutos vertė pagal kursą - 1251 Lt (t.1, b.l.43-44).

V. L. pareiškė bendrą ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo - 6251 Lt sumai.

Kadangi nuo pat tyrimo pradžios V. L. pakankamai tiksliai įvardino jai padarytos turtinės žalos dydį, nurodė, kad litai buvo kaupiami su tikslu remontuoti namo stogą, paminėjo, kad dar dingo ir vyro turėtų pinigų užsienio valiuta, o jis patikslino, konkrečiai nurodydamas, kiek ir kokių pinigų dingo, be to, nors ir matė, kad yra nugertas alkoholis, tačiau dėl to kaltinamajai turtinių pretenzijų nereiškė, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kratos metu iš kaltinamosios paimtos valiutos įvairovė bei litų kupiūros atitinka nukentėjusiųjų nurodytąsias, sprendžiama, kad ieškinys pagrįstas, tenkintinas. Priteistina 6251 Lt/ 1810,41EUR.

V. L. prašo priteisti 2000 litų neturtinei žalai atlyginti, nurodydama, jog įvykdyta vagystė padarė didelę moralinę žalą, kuri pasireiškė neigiamomis emocijomis, pergyvenimais, nepatogumai dalyvaujant bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu apklausose, kaltinamoji neatsiprašė, įžūliai melavo, šmeižė vyrą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d. nurodyta, jog neturtinę žalą sudaro dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2d. nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą ir atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad iš tiesų kaltinamoji padarė nukentėjusiajai didelę neturtinę žalą, pakirto pasitikėjimą, sukėlė nepatogumus, sprendžiama, jog pagrįstai prašoma priteisti neturtinę žalą, tačiau atsižvelgiant į kaltinamosios sveikatos būklę, į jos turtinę padėtį, priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 300 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., BPK 106 str. 2d., 115 str., 297-307 str.str.,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kalta ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį - dėl vagystės iš Inesos ir H. L. patalpų- laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant:

būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį - dėl vagystės iš Viktorijos ir T. L. patalpų- laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant:

būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

per vienerius metus atlyginti ne mažiau kaip 1/2 (pusę) turtinės žalos.

Subendrinus bausmes BK 63 straipsnio 1, 4 dalių tvarka, paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. S.:

- būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- per vienerius metus atlyginti ne mažiau kaip 1/2 (pusę) turtinės žalos V. L..

Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. S.:

H. L. naudai neturtinei žalai atlyginti 500 EUR (penkis šimtus eurų) ir 231,70 EUR (du šimtus trisdešimt vieną litą 70 ct) advokato paslaugoms apmokėti;

V. L. naudai 1810,41 EUR (tūkstantį aštuonis šimtus dešimt litų 40 ct) turtinei žalai ir 300 EUR (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti H. L. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pinigus, paimtus kratos metu iš V. S., saugomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje (kvitai BBB Nr. (duomenys neskelbtini), BBB Nr. (duomenys neskelbtini), BBB Nr. (duomenys neskelbtini), AAC Nr. (duomenys neskelbtini)) panaudoti žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus - 12 DVD-R kompaktinių diskų nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti H. L.; navigacinę sistemą ir planšetinio kompiuterio dėklą - palikti H. L.; butelius su alkoholiniais gėrimais, nuo kurių imti pirštų pėdsakai, sunaikinti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą V. S., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aurelija Ozolinia