Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V.G., institucijos atstovui Ričardui Patlabai, 2010 m. balandžio 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.G. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010-02-05 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnas 2010 m. vasario 2 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2010 m. sausio 3 d., 19.53 val. Telšių rajone, kelio Šiauliai – Palanga 55,90 kilometre, vairuodamas transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 32 km/h viršijo leistiną 70 km/h greitį, nes važiavo 102 km/h (+-4 km/h paklaida) greičiu. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133 punkto reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu V.G. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalį paskirta 400 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą, remdamasis jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovas prašo skundo netenkinti, nes administracinės bylos medžiagoje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad V.G. pažeidė KET 133 punkto reikalavimus. Teigia, kad Institucija gavusi teisės pažeidimo duomenų protokolą nustatė, jog transporto priemonę vairavo V.G. Nagrinėjant bylą Institucijoje jis nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog pažeidimo padarymo momentu dėl meteorologinių sąlygų nesimatė kelio ženklai. Analogiška pozicija išdėstyta atsiliepime į skundą (b.l. 29).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą.

Pagal KET 133 punktą vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Teisės pažeidimo duomenų protokolu (b.l. 20) 2010 m. sausio 3 d. 19.53 val. užfiksuota, jog transporto priemonės, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiavo 102 km/h greičiu. 2010 m. vasario 2 d. V.G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už nustatyto greičio viršijimą (b.l. 15). Iš skundo motyvų ir rašytinio paaiškinimo Institucijoje (b.l. 16) bei paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, jog V.G. iš dalies pripažįsta viršijęs greitį, tačiau mano, jog nutarimas turi būti naikinamas ir byla perduodama Institucijai tinkamam pažeidimo kvalifikavimui pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia 32 km/ h viršijęs leistiną greitį, tačiau jo pozicija nėra pagrįsta faktinių duomenų visuma.

Pažeidėjas savo skundą grindžia motyvu, jog dėl prastų meteorologinių sąlygų nesimatė kelio ženklų reikšmės, todėl jis važiavo ne gyvenvietėje truputį didesniu nei leistinu 90 km/h greičiu, t.y. 102 km/h greičiu. V.G. teismui pateikė fotonuotrauką (b.l. 30), siekdamas įrodyti sudėtingų meteorologinių sąlygų buvimą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, esant tokiam prastam matomumui, dėl didelio sniego, jis negalėjo matyti, kad kelio atkarpoje, kur buvo užfiksuotas greitis, buvo greičio apribojimas. Tačiau teismas pažymi, kad pažeidėjo pateikta fotonuotrauka negali būti laikoma tinkamu įrodymu, paneigiančiu jo kaltę dėl greičio viršijimo. Pats pažeidėjas pripažino, o vėliau teismo posėdyje nuomonę pakeitė ir liudytoja apklausta jo žmona D.G. patvirtino, kad fotonuotrauka buvo daryta po mėnesio laiko ir ne pažeidimo užfiksavimo vietoje. Akivaizdu, jog pateiktoje nuotraukoje atkurta situacija visiškai neatitinka faktinės ir nepaneigia pažeidimo fakto.

Iš teisės pažeidimo duomenų protokolo pateiktos situacijos matyti, jog pažeidimo padarymo metu krito snaigės. Tačiau sniego kiekis nebuvo toks, jog būtų neįmanoma pastebėti greitį ribojančių ženklų. Pagal greičio matavimo prietaisu užfiksuotas fotonuotraukas matyti, jog mašinos korpusas nebuvo apsnigtas, aiškiai matyti transporto priemonės valstybinio numerio ženklas, matyti transporto priemonės priekyje sėdinčių asmenų profiliai. Akcentuotina, jog priešingoje kelio pusėje prieš greičio matavimo prietaisą aiškiai matyti kelio ženklas Nr. 136 „Daug eismo įvykių“, nurodantis jog kelio ruože įvyksta daug eismo įvykių. Be to, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek ir liudytoja D.G. patvirtino, jog matė blykstę, t.y. kaip suveikė greičio matavimo prietaisas. Vadinasi matomumas nebuvo toks blogas, jog būtų neįmanoma įžvelgti kelio ženklų reikšmės. Iš aptartos fotonuotraukose užfiksuotos situacijos teismas daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo galimybę pastebėti kelio ženklus. Net ir darant prielaidą, jog kelio ženklas galimai iš dalies buvo apsnigęs, nepaneigiama pažeidėjo pareiga laikytis KET reikalavimų ir atsižvelgti į meteorologines sąlygas.

Teismas pažymi, jog pagal pateiktus įrodymus matomumas buvo pakankamas. Byloje nėra prieštaringų įrodymų, kurie leistų abejoti greičio matavimo prietaiso užfiksuotu vaizdu dėl meteorologinių sąlygų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nei Institucijai, nei teismui nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, jog dėl prastai atliekamos techninių eismo organizavimo priemonių priežiūros kelio ženklai nebuvo nuvalyti.

Liudytoju apklaustas Gintaras Kučinskas (pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) parodė, jog gavus teisės pažeidimo duomenų protokolą buvo nustatyta, kad greitį viršijo V.G. ir jis Institucijai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių kaltę dėl greičio viršijimo.

Teismas kritiškai vertina liudytojos D.G. parodymus, kad dėl meteorologinių sąlygų nesimatė kelio ženklų, nes ji suinteresuota sutuoktiniui duoti palankius parodymus. Be to, duodama parodymus teisme ji nebuvo nuoširdi, nes parodė, kad teismui pateikta fotonuotrauka (b.l. 30) daryta pažeidimo padarymo dieną pažeidimo vietoje, o tik po to pripažino, kad fotonuotrauka daryta kitoje vietoje maždaug po mėnesio.

Vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visų bylos aplinkybių viseto analize, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi pažeidimo – nutarime nurodyto greičio viršijimo – įrodymui. Vertinant įrodymus, pareiškėjo paaiškinimai vertinami kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės.

V.G. veika pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį kvalifikuota teisingai, nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę – gailisi dėl pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skundžiamu nutarimu (b.l. 14) paskirtas ATPK 124 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos minimumas, t.y. 400 litų bauda. Pažyma apie asmens baustumą (b.l. 22-24) nustatyta, jog asmuo 4 kartus baustas už KET pažeidimus, ir nutarimo priėmimo metu turėjo galiojančią nuobaudą, nes 2008 m. vasario 19 d. nutarimu jam 4 mėnesiams atimta specialioji teisė už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad termino, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, eigos pradžia yra nuobaudos vykdymo pabaiga (ATPK 36 straipsnis), laikytina, kad ši nuobauda yra galiojanti ir nutarimo priėmimo metu ji turėjo būti inkriminuojama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau teismas neturi pagrindo revizuoti pareigūno sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo apimties, nes iš esmės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui būtų taikomos administracinio poveikio priemones, kurios nebūtų taikytos, jei pats asmuo nebūtų padavęs skundo. Administracinio teisės pažeidimo procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose teisės aktuose numatytas teises. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo, skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti bloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas non reformatio in peius (negalėjimo sunkinti padėties) principas. Tačiau šios aplinkybės vertintinos kaip aplinkybės, apibūdinančios asmens patraukto administracinėn atsakomybėn asmenybę.

Nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais panaikinti teisėtą ir pagrįstą pareigūno nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010 m. vasario 5 d. nutarimą, kuriuo V.G. pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį paskirta 400 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.