- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 1A-220-593-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-37-1-00154-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė (pirm.), Gytis Večerskas, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- V. R.
- Nukentėjusysis
- I. J.
Teisėjas Nerijus Brinevičius Baudž. byla Nr. 1A-220-593-2014
Pranešėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 1-37-1-00154-2013-8) Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.
2014 m. kovo 20 d.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Jankauskienės, teisėjų Evaldo Gražio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Nacikūnui, nuteistajam V. R., nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams, pripažintas kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos neatlygintai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir atlyginti padarytą 1295 Lt turtinę žalą nukentėjusiai I. J.. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 5 d. 1 p. bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė V. R. paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos neatlygintai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir atlyginti padarytą 1295 Lt turtinę žalą nukentėjusiai I. J.. Civilinis ieškinys tenkintas dalinai, iš V. R. priteista 2000 litų neturtinės žalos ir 1295 Lt turtinės žalos I. J. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2013-07-13 d., apie 11 val. 40 min., viešoje vietoje – kirpykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, elgdamasis įžūliai, ignoruodamas visuomenėje egzistuojančias moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstas bendrąsias viešo elgesio taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, vieną kartą koja spyrė į stiklinį staliuką, nuo kurio nukrito ir sudužo 120 litų vertės saldaininė, vadino I. J. necenzūriniais žodžiais, po to ne mažiau kaip du kartus koja spyrė į kirpyklos duris, jas sugadindamas ir padarydamas 1115 litų turtinę žalą, spjaudė ant kirpyklos durų bei grindų, tokiais savo veiksmais V. R. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Taip pat, V. R. nuteistas pagal LR BK 145 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. liepos 13 d., apie 11 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), kirpykloje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paėmęs žirkles, jomis užsimojo ir sakydamas „padursiu“ bandė smogti I. J., tokiais savo veiksmais sudarė nukentėjusiajai realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, žodžiais ir realiais veiksmais grasino nužudyti I. J..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti, bylą pagal LR BK 284 str. 1 d. nutraukti ir pagal LR BK 145 str. 1 d. – išteisinti. Nurodo, jog jo manymu, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas nepagrįstai apelianto veiksmus šioje kaltinimo dalyje vertino kaip nusikalstamus, o ne kaip administracinį teisės pažeidimą. Pagrindinis kriterijus turėtų būti veikos pavojingumas, kurį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai. Nurodo, kad pirmiausiai, t.y. 2013 07 15, jam buvo surašytas ATP protokolas pagal LR ATPK 174 str. ir 50³ str. dėl to, kad kirpykloje triukšmavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, sudaužė saldaininę. Pati nukentėjusioji raštu į policiją kreipėsi tik 2013 07 16. Policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą 2013 07 13 nurodė, jog nukentėjusioji apie tai, kad apeliantas kojomis spardė ar daužė rankomis duris jam neminėjo, o apie žirkles pradėjo kalbėti tik rašydama pareiškimą policijai. Todėl mano, kad nukentėjusiosios parodymai turėtų būti vertinami kritiškai dėl neigiamo nusistatymo prieš apeliantą. Taip pat apeliantas skunde nurodo, jog nenustatyta tai, jog jis tyčia spyrė į stiklinį staliuką. Teigia, jog jeigu būtų spyręs tyčia – staliukas būtų sudužęs, tačiau šiuo atveju jis neatsargiai jį užkliudė, dėl ko staliukas susvyravo ir nukritusi sudužo saldaininė. Nors nuosprendyje nurodoma, kad apeliantas ne mažiau kaip du kartus spyrė į kirpyklos duris, jas sugadindamas ir padarydamas 1115 litų turtinę žalą, tačiau apžiūros protokole nurodyta, jog durys atsidaro sunkiai, kliūna jas darant, nes yra išjudinti vyriai. Apie tai, kad būtų buvusios sugadintos durų spynos – įvykio vietos apžiūros protokole neužfiksuota, duryse matosi tik viena spyna. Taip pat nėra jokių duomenų, kad buvo sugadintos durų spynos, kurių pakeitimas kainavo 1115 litų, nepateikti jokie įrodymai apie pirktas durų spynas ir atliktus darbus jas keičiant. Nurodo, jog, būdamas ilgą laiką užrakintas, ranka sudavė į kirpyklos lauko duris, prašydamas išleisti, bet jų sugadinti tuo metu negalėjo, ant durų ir grindų nespjovė. Apeliantas nurodo, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad kirpyklos darbas nesutriko – viena klientė apsikirpusi išėjo, kitos buvo kerpamos.
Taip pat V. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. Teigia, jog jis I. J. negrasino ir jokio pakankamo pagrindo jai manyti, kad gali kilti pavojus būti nužudytai ar sužalotai nebuvo, tarp jų buvo kilęs buitinio pobūdžio barnis.
Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas, vertindamas apelianto asmenybę ir spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, neatsižvelgė, kad jis yra tik iš dalies darbingas (55 procentai), pastoviai vartoja antidepresantus. Pablogėjusi sveikata ir buvo netinkamo elgesio priežastis. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas neatsižvelgė, kad nukentėjusiajai žala sveikatai nepadaryta, jokių pasekmių nekilę, pats konfliktas buvo daugiau asmeninio, buitinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. R. ir jo gynėja advokatė R. K. prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio normomis, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo
Apeliantas nesutinka su nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, jog jis tyčia spyrė į stiklinį staliuką ir kirpyklos duris bei spjaudė ant durų bei grindų, teigdamas, jog staliuką užkliudė netyčia, stodamasis bei nesispjaudė. Tačiau, įvertinus nukentėjusiosios I. J. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo šiais parodymais netikėti bei jais nesiremti. Nukentėjusi I. J. parodė, kad įvykio metu kirpykloje buvo dvi klientės. V. R. įžeidžiančiu žodžiu pareikalavo duoti stikliuką, o kai jam nukentėjusioji atsakė, kad kirpykla ne baras ir pasiūlė išeiti, nuteistasis, sėdėdamas, tyčia spyrė į staliuką ir tuomet pradėjo įžeidinėti I. J. necenzūriniais žodžiais. Kuomet V. R. išgirdo, jog kviečiama policija, pradėjo spjaudytis, spyrė koja į duris, keikėsi. Tai, jog nuteistasis į staliuką spyrė, nurodė ir liudytoja N. S., kuri taip pat patvirtino, kad nuteistasis spjaudėsi ir plūdosi necenzūriniais žodžiais. Liudytoja G. G. nurodė, jog jai būnant kirpykloje, į kirpyklą užėjo V. R., išsitraukė butelį, kirpėjai liepė duoti stikliuką, pavadindamas ją (kirpėją) debile. Kirpėjai pasakius, jog kvies policiją, V. R. toliau ją įžeidinėjo. G. G. matė, kad nuo staliuko nukrito žurnalai, ar spyrė nepastebėjo, girdėjo, kaip nuteistasis sakė, jog išeis su stiklais, girdėjo lyg atsitrenkimą. Įvykio metu liudytoja jautėsi nejaukiai. Taip pat liudytoja nurodė, jog staliukas buvo pakankamai toli nuo kėdžių, kad jį būtų galima užkliudyti stojantis. Pagal iškvietimą į kirpyklą atvykęs policijos pareigūnas M. G. parodė, jog kirpykloje pastebėjo sudaužytą indą, išmėtytus žurnalus, kaltinamasis rankose turėjo buteliuką alkoholio, piniginę. Jam (M. G.) nukentėjusi paaiškino, kad kaltinamasis sudaužė saldaininę, spjaudėsi, elgėsi agresyviai. V. R. atsisakė pasitikrinti girtumą alkotesteriu, iš išvaizdos matėsi, kad buvo neblaivus, svirinėjo, kalbėjo nerišliai, iš burnos sklido alkoholio kvapas.
Nors nuteistasis kategoriškai neigia spjaudęsis kirpykloje, tačiau be I. J. parodymų, šią aplinkybę patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog kirpyklos durys yra apspjautos – ant jų matosi nubėgę galimai sudžiūvusių seilių likučiai.
Tą aplinkybę, jog buvo sugadintos kirpyklos durys, patvirtina apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kuriuose konstatuota, kad durys užsidaro sunkiai, yra išjudinti vyriai.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, jog nuteistasis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Teigti, jog jo atliekamų veiksmų metu kirpykloje rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyta – nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog nuo pat pradžių V. R. veiksmai ir tyčia buvo nukreipti ne prieš konkretų asmenį – kirpėją I. J., bet į visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi nuteistasis atėjęs į kirpyklą iš karto nereiškė jokių pretenzijų kirpėjai, tačiau atsinešęs butelį alkoholio, ketino alkoholį vartoti viešoje vietoje, kurioje tuo metu buvo pašalinių asmenų bei kirpyklos darbuotojų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad nuteistojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį dėl padarytų veikų kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, netinkamai įvertino bylos aplinkybes – nėra. V. R. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog kirpyklos darbas nesutriko, nes klientės buvo kerpamos, viena apsikirpusi išėjo – nesudaro pagrindo teigti, jog darbas sutrikdytas nebuvo. Tai, jog kirpyklos darbuotojos ėmėsi priemonių kviesti policijos pareigūnus, neišleido V. R. iki pareigūnų atvykimo, nuteistojo veiksmus matė kirpyklos klientės – akivaizdžiai rodo, jog darbuotojos buvo atitrauktos nuo savo tiesioginio darbo, o klientai patyrė nepatogumus.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo apelianto padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 str. 1 d., kadangi teisiškai ją vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., nėra jokio pagrindo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, V. R. apeliacinis skundas dėl jo veikos kvalifikavimo pagal LR BK 284 str. 1 d. atmetamas (LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pagal LR BK 145 str. 1 d. išteisinti, nurodydamas, jog nukentėjusiajai nebuvo jokio pagrindo jo bijoti būti nužudytai ar sužalotai. Tarp jų buvo kilęs buitinis barnis V. R. vartojant necenzūrinius žodžius.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas šioje dalyje tenkinamas dalinai, baudžiamoji byla pagal LR BK 145 str. 1 d. nutraukiama.
Remiantis LR BK 145 str. 3 d., ikiteisminis tyrimas dėl veikų, numatytų LR BK 145 str. 1 ir 2 d. pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas. Jei nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai BK 145 str. 1 ir 2 d. numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių (BPK 167 str. 3 d. 2013 d. liepos 2 d. redakcija). Dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 145 straipsnį pradžios turi būti aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime. 2013 07 16 nukentėjusiosios I. J. rašytame pareiškime nurodoma, jog V. R. vadino ją necenzūriniais žodžiais, spardė į duris bei staliuką, užsimojo žirklėmis, tačiau I. J. griebė jam už rankų ir įvyko susistumdymas (2-3 b.l.). Dėl šio I. J. pareiškimo 2013 07 16 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str. 1 d. Apie tai, jog V. R. būtų grasinęs nukentėjusiajai ir ji grasinimų bijojo – duomenų pareiškime nėra. Todėl nukentėjusiosios 2013-07-18 papildomos liudytojo apklausos metu duoti parodymai, kuriuose ji jau nurodo, kad V. R. grasino ją nužudyti, dėl ko ji pajuto realią grėsmę, negali būti prilyginami nukentėjusiojo skundui dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo BK 145 straipsnio 3 dalies, BPK 167 straipsnio 1 dalies prasme. Taip pat šioje byloje nėra nustatytos formos atskiro rašytinio dokumento, kuriame būtų nurodyti motyvai ir priežastys, dėl kurių prokuroro reikalavimu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 145 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudž. byla Nr. 2K-26/2014).
Kadangi šioje byloje nėra nei vieno iš procesinių dokumentų, būtinų pagal įstatymą ikiteisminiam tyrimui pagal BK 145 straipsnio 1 dalį pradėti, darytina išvada, jog pažeistos BK 145 straipsnio 3 dalies, BPK 167 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatos ir todėl yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas.
Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamoji byla prieš V. R. pagal LR BK 145 str. 1 d. nutrauktina.
Dėl civilinio ieškinio
Teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkino visiškai ir priteisė 1295 litų. Tenkindamas ieškinį, teismas rėmės PVM sąskaita faktūra ir padarytos žalos įvertinimo aktu (b.l. 21-22). Taip pat įvertino tai, jog duris rekomenduota pakeisti naujomis (kaina 2170 Lt, 180 Lt montavimo darbai), nukentėjusi nurodė, kad duris sutvarkė keisdama spyną, dėl ko turėjo 1115 Lt išlaidas. Šias aplinkybes patvirtina apžiūros protokolas, kuriame konstatuota, kad durys atsidaro sunkiai, kliūna jas darant, nes yra išjudinti vyriai. Pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog durų remonto darbai kainavo 60 litų (21 b.l.), o UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos įvertinimo akte konstatuota, jog ,,nuo stipraus smūgio varstomos dalies rėmas yra sulenktas ir išsireguliavęs. Apžiūros metu buvo imtasi priemonių durims sureguliuoti. Jas pavyko sureguliuoti optimaliai, bet ne atstatyti į pradinę padėtį. (...) rekomenduojama jas keisti naujomis. Naujų durų kaina yra 2170 Lt su PVM, montavimo darbai 180 Lt su PVM“ (22, 23 b.l.). Taip pat, priteisdamas turtinės žalos dydį, teismas rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, jog durų keitimo kaina jai buvo per didelė, todėl durų nekeitė, o siekdama atstatyti jų sandarumą pakeitė spynas. Spynas keitė privačiai, todėl pagrįsti jų vertės – neturi galimybių. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi LR CK 6.249 straipsnio 1 d. Nors ir sutiktina su apelianto teiginiu, kad duryse yra tik viena, o ne dvi spynos, tačiau tai esminės reikšmės ieškinio dydžio klausimui neturi, kadangi teismas nuosprendyje, priteisdamas turtinės žalos dydį, žalą įvertino pateiktais rašytiniais įrodymais (naujų durų kainos bei remonto darbų išlaidas) ir teisingai nustatė, jog nukentėjusiosios prašoma priteisti suma dėl spynos pakeitimo (konstatavo, jog pakeista viena spyna) yra pagrįsta ir ieškinį patenkino visiškai.
Priteisdamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, išgyvenimus, baimės jausmą, įvertino, jog žala padaryta tyčiniais nuteistojo veiksmais, jog nuteistasis yra galintis dirbti. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, kad jokių pasekmių sveikatai nelikę, įvertino nukentėjusiosios patirtą baimės jausmą dėl nuteistojo grasinimo ir nustatė neturtinės žalos dydį 2000 litų.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija spręsdama priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumą atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas, jog V. R. yra galintis dirbti, neįvertino, jog nuteistojo darbingumas yra 55 procentai, kad jis dirba pagal verslo liudijimą (ne visomis darbo dienomis), augina ir turi pareigą išlaikyti nepilnametį savo sūnų M. R. (gim. 2006-03-23).
Kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, susijusias su nuteistojo turtine padėtimi, taip pat į tai, jog priteisiant neturtinės žalos dydį buvo įvertinta V. R. veika, numatyta LR BK 154 str. 1 d. (dėl ko nebuvo pagrindo V. R. pagal šį baudžiamąjį įstatymą patraukti atsakomybėn), atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 Lt.
Apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis V. R. gynėjo nebuvo pasikvietęs, jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-220-593-2014 yra pagrįstos, jos sudaro 40 Lt. Tačiau byloje yra duomenų apie nuteistojo V. R. turtinę padėtį, kuri leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad jo turtinė padėtis yra sunki (nustatytas 55 procentų darbingumas, dirba pagal verslo liudijimą, turi pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų), todėl kolegija sprendžia iš nuteistojo proceso išlaidų neišieškoti (BPK 105 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 1 d. 2 p., 327 str. 1 p., 328 str. 4 p. kolegija
nutaria:
N. V. R. apeliacinį skundą tenkinti dalinai.
2013-12-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. R. nuteistas pagal LR BK 145 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą nutraukti LR BPK 327 str. 2 p. numatytais pagrindais.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 5 d. 1 p. bausmė paskirta pagal LR BK 284 str. 1 d. subendrinta su bausme paskirta pagal LR BK 145 str. 1 d.
Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria I. J. iš V. R. priteista 2000 litų neturtinei žalai atlyginti, priteisiant I. J. iš V. R. 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.