Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Vidai Tarutienei, atsakovo atstovei Jurgitai Tallat-Kelpšaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo bei atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovei R. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų su visa jai priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

ieškovė R. Š. ieškiniu prašė pripažinti ją V. M., mirusio 2005-11-24, šeimos nare ir buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomininke bei įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę pakeisti šio buto nuomos sutartį ieškovės vardu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso atsakovui Kauno miesto savivaldybei. Šio buto nuomininkas nuo 1986 metų buvo V. M.. Ieškovė minėtame bute apsigyveno 2001 m. kovo mėn. nuomininko šeimos narės - sugyventinės teisėmis. Ieškovė, gyvendama ginčo bute, kartu su V. M. sudarė vieną šeimą, vedė bendrą ūkį. Po sugyventinio V. M. mirties 2005-11-24, ieškovė liko gyventi ginčo bute, kurį prižiūri, vykdo kitas nuomininkės pareigas. Įstatymo nustatytu terminu, t.y. laike 2 mėnesių informavo nuomotoją apie nuomininko mirtį, kreipėsi ir į atsakovo Aprūpinimo būstu skyrių dėl nuomos sutarties pakeitimo ieškovės vardu, tačiau jai buvo atsakyta, kad raštu kreiptis nebūtina, nes nuomos sutartis vis tiek nebus keičiama, kadangi ieškovė ginčo bute nedeklaruota. Skyriaus darbuotojai nurodė kreiptis į teismą, tačiau tuo laiku dėl sveikatos stovio ir lėšų stygiaus to atlikti negalėjo. Šiuo metu pakartotinai kreipėsi raštu į atsakovo Gyvenamojo fondo administravimo skyrių su prašymu pakeisti nuomos sutartį ginčo butui ieškovės vardu, gavo neigiamą atsakymą, todėl savo teises į buto nuomą priversta ginti teismine tvarka. Kadangi su ginčo buto pagrindiniu nuomininku V. M. gyveno kartu ginčo bute, sudarė vieną šeimą, vedė bendrą ūkį, yra pripažintina jo šeimos nare. Nuomos sutartis ginčo butui pakeistina ieškovės vardu, nes ji ginčo bute daugiau nei keturis metus gyveno nuomininko šeimos narės teisėmis, todėl yra įgijusi tokias pat teises į ginčo butą, kaip ir buvęs buto nuomininkas. Ginčo butas yra ieškovės pastovi, nuolatinė gyvenamoji vieta, ieškovė yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Priešieškinį prašė atmesti.

Atsakovas priešieškiniu prašė R. Š. iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Kaune, su visa jai priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Šio buto pagrindinis nuomininkas buvo V. M., su kuriuo 1999 m. sausio 26 d. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. V. M. mirė 2005 m. lapkričio 24 d. Asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, nėra. Pažymėjo, kad R. Š. iki 2007-11-13 buvo sudariusi santuoką su J. Š., todėl atsakovo nuomone, iki 2007 m. lapkričio 13 d. R. Š. negalėjo būti nuomininko šeimos nariu, nes jei ji ir gyveno su V. M. nuo 2001 metų, ji nebuvo išsituokusi. AB „City Service" 2008-08-03 atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog ieškovė R. Š. bute gyvena nuo 2006 m., t.y. apsigyveno jau po pagrindinio nuomininko V. M. mirties. Akte kaip V. M. sugyventinė užfiksuota V. P., kuri pagal aktą ir gyveno ginčo bute. Ieškinį prašė atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, pripažino R. Š. pagrindinio nuomininko V. M., mirusio 2005 11 24, šeimos nare, pripažino R. Š. buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomininke, įpareigojo atsakovą – Kauno miesto savivaldybę pakeisti 1999 01 26 gyvenamosios patalpos buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomos sutartį, nuomininku įrašant R. Š.. Teismo nuomone, įrodinėjimo dalykas šioje byloje – ieškovės, kaip artimos pagrindinio buto nuomininko V. M. sugyventinės, išgyvenimo su juo trukmės (ne mažiau vienerių metų) ir bendro namų ūkio tvarkymo nustatymas (LR CK 6.588 straipsnio 4 dalis). Įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, teismas nurodė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune pagrindinis nuomininkas buvo V. M., ieškovė R. Š. nuo 2001 metų apsigyveno ginčo bute, V. M. buvo ieškovės sugyventinis, ieškovė su pagrindiniu nuomininku V. M. gyveno daugiau negu vienerius metus, vedė bendrą ūkį, jį tvarkė, o 2005-11-25 mirus V. M., toliau butą prižiūri, jį tvarko, moka mokesčius, rūpinasi turtu. Teismas darė išvadą, jog R. Š. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, ir šiame bute ji apsigyveno ne savavališkai, o būdama buto pagrindinio nuomininko V. M. šeimos nariu. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė po V. M. mirties informavo butų ūkio tarnybą apie pagrindinio nuomininko mirtį, pateikdama jo mirties liudijimą, ką patvirtina įrašas buto apskaitos kortelėje, be to atsakovas žinodamas apie pagrindinio nuomininko mirtį, ieškovės iš buto nekeldino iki ieškinio pateikimo dienos, t.y. pripažino jos teisę gyventi ginčo bute. Sprendė, kad teismui pripažinus ieškovę pagrindinio nuomininko šeimos nare, ji negali būti iškeldinta iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, todėl teismas atsakovo priešieškinį atmetė.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad liudytojų parodymai, ieškovės paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog R. Š. nuo 2001 m. apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, bei vedė bendrą ūkį. Nurodo, kad byloje pateiktas 2007-11-13 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas įrodo faktą, jog ieškovė nuo 2001 m. negyvena su J. Š., tačiau neįrodo, kad tuo metu ji apsigyveno ginčo bute, taip pat sąskaitų apmokėjimas po nuomininko mirties neįrodo fakto, kad buvo vedamas bendras ūkis nuo 2001 m. iki 2005 m., be to apelianto nuomone, liudytojų parodymai nėra pakankami įrodymai konstatuoti ieškovės gyvenimą kartu su pagrindiniu nuomininku, esant oficialiems rašytiniams įrodymams, jog ginčo butas užimtas savavališkai. Nurodo, kad teismas nenustatė tikslaus ieškovės apsigyvenimo ginčo bute fakto, todėl negalėjo tinkamai taikyti CK 6.588 straipsnio nuostatų. Mano, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl nepagrįstai ieškovę pripažino V. M. šeimos nare.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinis skundas yra grindžiamas netinkamu įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nusistovėję įrodymų pakankamumo ir faktų įrodytinumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. prieš Lietuvos Respublikos knygų prekybos valstybinės įmonės „Knyga" Raseinių filialą; bylos Nr. 3K-3-260/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieš J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. prieš T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė ginčo bute apsigyveno pagrindinio buto nuomininko šeimos nario teisėmis. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija neturi pagrindo nesutikti.

Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl mirusio buto nuomininko sugyventinės pripažinimo šeimos nariu į savivaldybei priklausantį butą Kaune, (duomenys neskelbtini) . Ieškovės R. Š. ieškinys buvo grindžiamas CK 6.588 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, įgyja šeimos nario teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka. Artimieji giminaičiai, apsigyvenę gyvenamojoje patalpoje kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų ir išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (CK 6.588 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas įrodinėjimo naštą, pagrįstai nurodė, kad nuomininko sugyventinis, kuris prašo pripažinti jį nuomininko šeimos nariu kaip sugyventinį, turi įrodyti, kad jis tokiomis teisėmis apsigyveno gyvenamojoje patalpoje ir ne mažiau kaip vienerius metus išgyveno kartu ir bendrai su nuomininku tvarkė namų ūkį. Teismas pagrįstai susiejo sugyventinio sampratą ne pagal CK 3.229 straipsnio apibrėžimą, o kaip sugyventinį, kurį tik sieja nuomininko šeimos nario teisės į nuomininko nuomojamą gyvenamąją patalpą, nurodydamas, kad jis turėjo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje, išgyventi joje ne mažiau kaip vienerius metus ir tvarkyti bendrai su nuomininku namų ūkį.

Civilinėje byloje esantys įrodymai yra įvertinami kiekvienas atskirai ir kaip įrodymų visuma, nes išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, kuris grindžiamas visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodomosios priemonės turinys gali patvirtinti tam tikrą aplinkybę, gali ją paneigti, gali būti neaiškus, prieštaringas ar iš viso neinformatyvus. Tokiu atveju, darant galutinę išvadą, vertinant įrodymus pagal įstatymą, reikia remtis įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis). Iš visų įrodomųjų duomenų sprendžiama, ar šalis įrodė aplinkybę, kuria rėmėsi. CPK galioja rungtyniškumo principas - kiekviena šalis įrodinėja jai svarbias aplinkybes. Jeigu dalis jos teikiamų įrodymų yra nekonkretūs ir neinformatyvūs, tai teismas gali pripažinti aplinkybę neįrodyta, jeigu byloje nėra pakankamai kitų įrodymų. Nagrinėjamoje byloje, kolegijos vertinimu, išvada dėl konkrečių bylos aplinkybių padaryta įrodymų visumos požiūriu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvados, kuri padaryta iš įrodymų visumos. Teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK 185 straipsnio pažeidimo. Kolegija sprendžia, kad įrodymais, kurių pagrindu teismas nustatė tikslią ieškovės apsigyvenimo gyvenamojoje patalpoje datą, nuo kurios yra galimybė apskaičiuoti vienerius metus gyvenimo kartu tvarkant bendrą namų ūkį, ir kas suteikia teisę sugyventinį pripažinti nuomininko šeimos nariu su visomis teisėmis į nuomininko nuomotą gyvenamąją patalpą, gali būti vertinami kaip įrodantys ieškovės įrodinėjamus faktus. Dėl to spręstina, kad nagrinėjamoje byloje teismo galutinė išvada dėl įrodyto fakto, nuo kada ir kiek laiko ieškovė, kaip buto nuomininko sugyventinė, apsigyveno gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su nuomininku bendrą namų ūkį tame bute padaryta iš visų bylos įrodymų, nepažeidžiant CPK 185 straipsnio.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nesirėmė didesnę įrodomąją galią turinčiais oficialiaisiais rašytiniais įrodymais – Kauno miesto savivaldybės butų ūkio įmonės raštu, kuriame nurodyta, kad butas yra savavališkai užimtas ir SĮ Panemunės butų ūkio raštu, kuriame nurodyta, kad po pagrindinio nuomininko mirties liko gyventi sugyventinė V. P..

Kolegija sprendžia, kad apelianto nurodyti raštai nelaikytini prima facie įrodymais nagrinėjamu atveju. Šie dokumentai išduoti institucijų, kurios yra pavaldžios šios bylos atsakovui, turinčiam materialųjį teisinį interesą dėl bylos baigties, ir neatitinka oficialiojo įrodymo turinio reikalavimų: iš nurodytų raštų turinio matyti jį išdavusios institucijos interesas byloje, nes informacija pateikta ne objektyvia forma, bet darant konkrečią išvadą, kad butas yra savavališkai užimtas bei, kad rastas ginčo bute asmuo gyvena sugyventinio teisėmis. Teismas pagrįstai vertino įvardytus raštus kaip paprastus rašytinius įrodymus kartu su kitais bylos faktiniais duomenimis. Kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos šalių ginčo aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.588 straipsnio nuostatas, pripažindamas ieškove gyvenamosios patalpos nuomininko sugyventine su šeimos nario teisėmis į butą, nustatęs tikslų jos apsigyvenimo momentą ginčo gyvenamojoje patalpoje ir gyvenimo joje ne mažiau kaip vienerius metus, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės ieškovei R. Š. 1000 Lt atstovavimo išlaidų.