- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-04-15
- Bylos Nr.
- ATP-397-238/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00384-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Pažeidėjas
- M. V.
- Advokatai
- Vilius Masiulis
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos M. V. ir jos atstovo advokato Viliaus Masiulio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarimo M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarimu M. V. nubausta 500 Lt (penkių šimtų litų) bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, tai yra už tai, kad ji 2013-09-25, laikotarpiu nuo 10 val. iki 13 val., valydama butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš taupyklės, priklausančios D. Č., paėmė 63 litus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktos M. V. ir jos atstovo advokato Viliaus Masiulio apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-02-12 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantų nuomone, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas nepagrįstas, kadangi apylinkės teismas įrodymus įvertino paviršutiniškai, apsiribojo tik jų išvardinimu, neaptarė ir nevertino esančių prieštaravimų. Iš esmės skundžiamas nutarimas grįstas prieštaringais ir nenuosekliais įrodymais ir prielaidomis, todėl jis naikintinas. Liudytojas N. G. nepateikė jokių duomenų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo faktu, kadangi jis pats apie dingusias monetas sužinojo iš liudytojo D. Č. pasakojimų, todėl jo parodymais įrodinėjant M. V. kaltę vadovautis negalima. Apylinkės teismas šio liudytojo parodymus kaip pakankamus įrodyti M. V. kaltei įvertino nepagrįstai. Nesivadovautina ir kito liudytojo D. Č. parodymais, kuris teigė, kad sumažėjusį monetų kiekį jis pastebėjo maždaug mėnesį iki pareiškimo surašymo dienos (2013 m. rugpjūčio pabaigoje), nors M. V. po vasarą trukusios pertraukos jo namuose lankėsi tik tris kartus – 2013-09-11, 2013-09-18 ir 2013-09-25. Tai patvirtina, kad monetos galėjo dingti ir dėl kito asmens kaltės, kadangi ji D. Č. namuose jų dingimo metu nesilankė. Be to, D. Č. teisme parodė priešingas aplinkybes, nei duodamas parodymus protokole–pareiškime ir savo paaiškinime, neatitinka taupyklėse buvusių pinigų sumos. Paskambinęs M. V. 2013-09-25, jis pasakė, kad dingo 60 Lt. Liudytojo D. Č. parodymai yra nenuoseklūs, neįtikinantys, tačiau Kauno apylinkės teisme šie prieštaravimai nebuvo nustatyti. Skundžiamas nutarimas iš esmės grindžiamas D. Č. parodymais, kadangi jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, byloje nėra. Net iš subjektyvių parodymų negalima tiksliai nustatyti, kokia pinigų suma dingo ir kada. Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltė turi būti nustatyta išsamiai išanalizavus įrodymų visetą ir pašalinus prieštaravimus, tačiau šiuo atveju tai padaryta nebuvo. D. Č. parodė ir tai, kad 2013-09-25 apie 10.20 val. iki M. V. atėjimo į namus buvo įleidęs kaimynę auklę D. M., kuri turėjo jo buto raktus, tačiau teismas to neįvertino, kaip ir nevertino prieštaringų šios liudytojos parodymų – vengimo pripažinti, kad ji lankydavosi jo namuose. Negalima atmesti versijos, kad dingusius pinigus galėjo paimti ir D. Č. dukra, be D. M., jo bute lankydavosi ir kiti asmenys (D. Č. sesuo ir jos sutuoktinis), kurie taip pat galėjo paimti pinigus. Todėl, esant duomenų, kad jo bute lankydavosi ir kiti asmenys, tai, kad pinigus pasisavino M. V., yra tik prielaida. Nors D. Č. siūlė M. V. pinigus grąžinti, teigė, kad pinigų pagrobimo faktą 2012-09-25 jis yra nustatęs, ir tai patvirtina vaizdo medžiaga, kad jis kreipsis į policiją, tačiau tai verčia abejoti jo parodymų objektyvumu, kadangi tokiu atveju apeliantė, siekdama išvengti galimo nubaudimo, logiška, kad juos būtų grąžinusi. Net minimali pagal ATPK 50 str. numatyta bauda (300 Lt) yra gerokai viršijanti dingusią pinigų sumą (60 – 67 Lt). Nesuprantama, kodėl apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodo, kad jos kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas ar pažyma apie asmens baustumą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas remiantis D. Č. parodymais ir paaiškinimais, o iš pažymos apie jos baustumą matyti tik tai, kad ji anksčiau buvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kol ji dirbo namų tvarkytoja, niekada nebuvo susilaukusi priekaištų dėl dingusių daiktų, todėl apeliantei neaišku, į kokias aplinkybes atsižvelgė teismas, skirdamas administracinę nuobaudą ir parinkdamas jos dydį šioje byloje. Byloje esančių duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti.
Atsiliepimas
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, kadangi apylinkės teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, pagrįstai M. V. pripažino padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą ir administracinę nuobaudą jai paskyrė teisingą.
Motyvuojamoji dalis
M. V. ir jos atstovo advokato Viliaus Masiulio apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarimas naikinamas, M. V. administracinio teisės pažeidimo nutrauktina.
Administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuojama, kad M. V. 2013-09-25 laikotarpiu nuo 10 val. iki 13 val. (duomenys neskelbtini), iš D. Č. priklausančios taupyklės paėmė 63 litus ir tuo padarė ATPK 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo nuomone, M. V. kaltei dėl šio pažeidimo pagrįsti byloje įrodymų nepakanka.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio turinio galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami visi reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su Kauno apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis dėl M. V. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, įrodytumo.
D. Č. protokole–pareiškime nurodyta, kad jis susitarė su M. V., kad ji kartą per savaitę atvyks tvarkyti jo namus, kad ji tvarko jo butą. Maždaug prieš mėnesį (pareiškimas rašytas 2013-09-26) jis pastebėjo, kad svetainėje ant spintelės stovėjusiose dėžutėse–taupyklėse sumažėjo monetų skaičius, kad trūksta 63 litų. Jo nuomone, pinigus paimti galėjo tik M. V..
M. V. paaiškinime nurodyta, kad ji D. Č. namus pradėjo tvarkyti nuo 2013 m. kovo mėn. Tuo metu, kad dingo D. Č. monetos, jo namuose lankydavosi ir auklė, D. Č. sesers vyras. Ji lankėsi jo namuose 2013 m. rugsėjo 11 d., 18 d. ir 25 d. 2013-09-25 ją į namus įleido D. Č., o išleido vaikų auklė Dalia. Ji (M. V.) jau penkerius metus tvarko kitų žmonių namus, tačiau nusiskundimų iki šiol nebuvo.
Liudytoja D. M. paaiškino, kad jai išėjus su vaiku į lauką, M. V. namuose tvarkydavosi viena.
D. Č. paaiškinime parašyta, kad jis pajuto, jog taupyklėje mažėja pinigų, paklausė kolegos N. G., ar jo namuose nedingsta pinigai, šis atsakė, kad ne. 2013-09-25 D. Č. pastebėjo, kad vienoje taupyklėje sumažėjo pinigų, kad trūksta 63 litų, kad niekas kitas, be M. V., negalėjo paimti jo pinigų. Jokios filmuotos medžiagos jis neturi, nes nefilmavo.
Liudytojo N. G. paaiškinime nurodyta, kad tuo metu, kol M. V. tvarkydavo namus, jokių pašalinių asmenų nebūdavo, jis patenkintas jos darbu savo namuose. Jis pasiūlė Monikai susitarti gražiuoju su D. Č., kad tai neiškiltų į viešumą.
Pažymoje apie asmens baustumą surinkta informacija, kad M. V. yra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau pagal ATPK 50 straipsnį ji bausta nebuvo.
Teismo posėdžio metu D. Č. parodė, kad jis pasigedo taupyklėje buvusių 67 litų, kad į taupykles jis meta pinigus jau metus, kad ten galėjo būti 2000 Lt, o liko tik 250 Lt. Teisme apklaustas liudytojas N. G. paaiškino, kad M. V. valo ir jo namus, kad D. Č. jam sakė, jog dingsta pinigai.
Teisme apklausta liudytoja D. M. reikšmingų aplinkybių neparodė, tik patvirtino rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes.
Administracinėn atsakomybėn patraukta M. V. kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažino, teisme paaiškino, kad D. Č. ją apkalba, kadangi ne tik ji lankėsi bute, kuomet dingo monetos iš taupyklės, bet buvo ir kiti asmenys. Tai rodo akivaizdų D. Č. nusistatymą prieš ją.
Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė liudytojų N. G., D. M. ir nukentėjusiojo D. Č. parodymais, o M. V. parodymus atmetė.
Skundą nagrinėjančiam teismui kelia pagrįstas abejones apylinkės teismo padarytos išvados, kad būtent M. V. pasisavino iš D. Č. nurodytu laiku pinigus. Visų pirma, teismas neišsiaiškino prieštaravimo tarp protokole nurodytos dingusios pinigų sumos (63 Lt) ir nukentėjusiojo paaiškinime ir parodymuose teisme nurodytų pinigų sumų, kur vienu metu jis teigia, kad dingo 63 litai, o teisme teigė, kad dingo 67 litai. Apylinkės teismas konkrečios pinigų sumos nenustatė. Liko nepašalintos abejonės ir dėl to, kad būtent M. V. pasisavino D. Č. pinigus, kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. Č. namuose, be M. V., lankėsi ir kiti asmenys – vaikų auklė D. M., jo bendradarbis N. G.. Nesuprantama, kodėl apylinkės teismas M. V. kaltę grindžia pažyma apie jos baustumą, kurioje, be dviejų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (vienas – už reikalavimų pėstiesiems nesilaikymą, kitas – už kelio ženklų reikalavimo nesilaikymą, vairuojant transporto priemonę), daugiau jokių pažeidimų nėra. Kokia kita bylos medžiaga pagrindžia M. V. kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, skundžiamame nutarime nenurodyta. Taigi, iš esmės, apylinkės teismo nutarimas grįstas prielaidomis, byloje prieštaravimai nepašalinti, administracinio teisės pažeidimo dalykas (pinigų suma) nekonkretus. Pažymėtina, kad ir pats D. Č. negalėjo tiksliai nurodyti, kada konkrečiai ir kiek iš jo taupyklės dingo pinigų, kadangi parodė, kad buvo sutaupęs 2000 Lt, tačiau iš jų laiko tik 250 Lt. Kadangi D. Č. bute lankydavosi ir kiti asmenys, kategoriškai tvirtinti, kad pinigus iš jo taupyklės paėmė M. V., pagrindo nėra. Byloje nėra įrodymų, kad pinigus iš taupyklės pasisavino M. V., o apklausti liudytojai to nepatvirtino. Iš D. Č. parodymų nustatyta, kad jis įtaria, jog pinigus pasisavino M. V., tačiau šios aplinkybės (vagystės) pats nematė ir patvirtinti negalėjo.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad iš ATPK 50 straipsnyje įtvirtintos veikos formuluotės matyti, jog pažeidimo subjektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad šis pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia, t. y. asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.), tad šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal minėtą ATPK 50 straipsnį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-17-2014).
Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog M. V. pasisavino svetimą turtą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu nutraukiama nesant nusižengimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
M. V. ir jos atstovo advokato Viliaus Masiulio apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. V. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja priėmimo dieną ir yra neskundžiamas.