- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2008-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-1457-390/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Arvydas Žibas, Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- UAB „Hertransus“
- Ieškovas
- Vytauto Kuzo paslaugų įmonės
- Kategorijos
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė
nutartis
2008 m. gruodžio 29d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovo atstovui S. B., atsakovo atstovui adv. Audriui Banzaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Hertransus“ apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vytauto Kuzo paslaugų įmonės ieškinį atsakovui UAB „Hertransus“ dėl skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 39 458,58 Lt skolos, 868,07 Lt metinių palūkanų nuo 2008-01-01- iki 2008-05-12 bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš atsakovo gavo 2008-01-28 pranešimą dėl įskaitymo Reg. Nr. 2008/022. Atsakovas šiuo pranešimu pripažino, jog atsakovas buvo skolingas ieškovui 40397,76 Lt. pagal sąskaitas VK-1820 (690.56 Lt), VK-1932 (3 107.52 U), VK-1984 (10.358,40), VK-1988 (10.358,40 Lt), VK-1995 (11.739.52 Lt), VK-21 96 (4 143,36 Lt). Pranešime atsakovas nurodė tris pretenzijas ir šiomis pretenzijomis (jų bendra reikalaujama suma) vienašališkai sumažino savo įsiskolinimus prieš ieškovą. Atsakovas 2008-01-28 d. mokėjimo nurodymu į ieškovo sąskaitą pervedė 939,18 Lt, tačiau pilnai neatsiskaitė pagal sąskaitas. CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Šiam atvejui įstatymai tokios galimybės nenumato, o 2005-11-09 d. Bendradarbiavimo sutartyje Nr. 09/11/2005 nebuvo jokių sąlygų dėl vienašališkų atsisakymų įvykdyti prievoles. Atsakovo vengimas atsiskaityti (nepagrįstai bandant atlikti tariamus įskaitymus) laikytinas vienašaliu atsisakymu vykdyti prievoles. Taip pat nurodo, kad įskaitymas buvo negalimas, kadangi atsakovo pretenzijos ieškovo nebuvo pripažintos pagrįstomis. Pretenzija savaime, nėra preziumuojama kaip pagrįstas ir teisėtas reikalavimas, tai ginčo procedūra ir kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis vadovaujasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Yra neatitikimas tarp atsakovo pretenzijų kiekio ir ieškovo sąskaitų (3 pretenzijomis siekiama užskaityti sumas pagal 6 sąskaitas). Kiekviena sąskaita buvo išrašyta atskiru pagrindu, todėl nėra pagrindo laikyti reikalavimus priešpriešiniais, kai šie reikalavimai tarpusavyje nesutampa net kiekio prasme. Vienarūšis reikalavimas (laikant jų vienarūšiškumą dėl piniginės išraiškos) yra nepakankamas, siekiant šį reikalavimą įskaityti, kadangi šis reikalavimas turi būti ir priešpriešinis. Pranešime nėra nurodoma, jog pretenzijas bandoma įskaityti esant analogiškoms pretenzijoms dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovui 39458,58 Lt. skolos, 868,07 Lt. metinių palūkanų nuo 2008-01-01 iki 2008-05-12 d. ir bylinėjimosi išlaidas 1209,79 Lt. žyminio mokesčio. Teismas atsižvelgdamas į atsakovo atstovo paaiškinimą sprendė, kad atsakovas skolą pripažino, konstatavo, kad atsakovo įskaitymas neatitinka CK 6.130 str. nustatytų sąlygų, kadangi šalių sudarytoje sutartyje nėra numatytas CK 6.130 str. nurodytas prievolės įvykdymo būdas, 3 pretenzijomis siekiama užskaityti sumas pagal 6 sąskaitas. Kiekviena sąskaita išrašyta atskiru pagrindu, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo laikyti reikalavimus priešpriešiniais, kai šie reikalavimai tarpusavyje nesutampa net kiekio prasme. Vienarūšis reikalavimas (laikant jų vienarūšiškumą dėl piniginės išraiškos) yra nepakankamas, siekiant šį reikalavimą įskaityti, kadangi šis reikalavimas turi būti ir priešpriešinis. Taip pat nustatė, kad šalys skolų sumų nesuderino. Atsakovui nepateikus neginčijamų ir objektyvių įrodymų, paneigiančių skolos dydį ar jos nebuvimą, teismas ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo pripažino pagrįstu ir tenkintinu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apelianto nuomone teismas neatskleidė ginčo esmės, neišnagrinėjo visų atsakovo reikalavimų (atsikirtimų), netaikė tų materialinių teisė normų, kurias turėjo taikyti, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Nurodo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl pervežimo metu apgadinto Peugeot markės automobilio. Ieškovas neginčijo savo kaltės dėl automobilio apgadinimo, nesutarimas kilo tik dėl žalos dydžio ir tik dėl to, kad jos nepadengė draudimo kompanijos išmoka. Pagal 2008-11-09 bendradarbiavimo sutarties V dalies 4 p. atsakovas turi teisę atidėti atsiskaitymą už pervežimą, jeigu iškyla nesutarimų dėl krovinio pažeidimo, arba, nustačius vežėjo kaltę, išskaityti žalos dydį iš vežėjui mokėtinos už pervežimą sumos. Atsakovas, manydamas, kad ginčo dėl žalos kaltininko nėra, pasinaudojo savo teise žalos dydį išskaityti iš mokėtinų už pervežimą sumų. Pagal minėtą sutarties punktą piniginio atsiskaitymo sulaikymui pakanka vien kilusio ginčo fakto. Pervežimu padarytos žalos atlyginimas ir apmokėjimas už pervežimą yra vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai – tarpusavio piniginiai atsiskaitymai. Todėl atsakovo teisė atidėti mokėjimą ar daryti įskaitymą yra pagrįsta ne tik sutartimi, bet ir įstatymu (LR CK 6.46 str. 2 d.). Teismas ieškinį galėjo atmesti vien tuo pagrindu, kad reikalavimas grindžiamas prievole, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs (neišspręstas ginčas dėl krovinio pažeidimu padarytos žalos). Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į bylos žodinio nagrinėjimo metu atskleistą tarp šalių kilusį ginčą dėl 2008-11-09 Bendradarbiavimo sutarties aiškinimo, taip pažeisdamas LR CPK 265 str. reikalavimą ištirti visas reikšmingas bylai aplinkybes.
Atsilepimu į apeliacinį skundą ieškovas Vytauto Kuzo paslaugų įmonė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nerealizavo savo rungimosi teisės - neįrodinėjo aplinkybių, kuriomis rėmėsi kaip savo atsikirtimo pagrindu tai yra visų būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas turi reikalavimo teisę į žalos atlyginimą. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pasinaudojo teise sustabdyti prievolės vykdymą, kadangi atsakovas atliko įskaitymą ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma kokių materialinių teisės normų teismas netaikė, nors turėjo taikyti, sprendimas kritikuojamas kaip neteisėtas, tačiau nėra nurodoma kokią teisės normą pažeidė teismas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibudintas pagal pareikalavimo momentą. Taigi, paminėto straipsnio dalyje yra nustatytos įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymo sąlygos. Pirma, galima įskaityti, kai prievolės šalis sieja abipusės teisės ir pareigos, t.y. skolininkas yra ir kreditorius, o kreditorius – ir skolininkas. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali susiklostyti esant dviem sutartims arba kelioms prievolėms, nesvarbu, kokiu pagrindu jos atsirado. Antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t.y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pats. Trečia, vienas reikalavimas turi visiškai ar iš dalies padengti kitą. Ketvirta, abu reikalavimai turi galioti. Penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini. Šešta, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai. Septinta, abu reikalavimai turi galioti ir būti apibrėžti. Tuo atveju, kai dėl įskaitymo galimumo ar pagrįstumo ginčą sprendžia teismas aukščiau nurodytos sąlygos turi būti tikrinamos.
Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nurodė, kad atsakovo įskaitymas neatitinka CK 6. 130 straipsnyje nustatytų sąlygų, nes šalių sudarytoje bendradarbiavimo sutartyje nėra numatytas prievolės įvykdymo būdas, nėra pagrindo laikyti reikalavimus priešpriešiniais, nes tokie reikalavimai nesutampa tarpusavyje. Teismas pripažino, kad reikalavimas yra vienarūšis, tačiau pažymėjo, jog tokia sąlyga nėra pakankama pripažinti prievolę pasibaigusia įskaitymu. Teisėjų kolegija tokioms apylinkės teismo padarytoms išvadoms pritaria ir konstatuoja, kad teismas priimdamas sprendimą teisingai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias prievolės pabaigą įskaitymu ( CK 6. 130 straipsnis). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal šalių sudarytos bendradarbiavimo sutarties V dalies 4 punktą atsakovas turi teisę atidėti atskaitymą už pervežimą, jeigu iškyla nesutarimų dėl krovinio pažeidimo arba, nustačius vežėjo kaltę, išskaityti žalos dydį iš vežėjui mokėtinos už pervežimą sumos. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo motyvu sutikti negali. 2005m. lapkričio 9d. bendradarbiavimo sutartimi Nr. 09/11/2005 šalys susitarė, kad vežėjas V.Kuzo paslaugų įmonė, remiantis šios sutarties sąlygomis, bendradarbiavimo pagrindu bus atsakovo UAB „Hertransus“ subkontraktorius pervežimo paslaugoms atlikti sutarties numatytam laikotarpiui. Šalys sudarytos sutarties V dalies 4 punktu sutarė, kad iškilus nesutarimams dėl užsakymo ar krovinio pažeidimų, apmokėjimo terminas gali būti atidėtas iki bus nustatytas kaltininkas ir tiksli pažeidimo suma. Jei kaltas vežėjas, pažeidimų arba dėl to atsiradusių nuostolių suma išskaičiuojama iš frachto sumos. Teisėjų kolegija išanalizavusi šalių sudarytos sutarties sąlygą, nelaiko, kad pagal nurodytą sutarties punktą galima tarp šalių atsiradusių prievolių pabaiga įskaitymu. Tarp šalių skolų priešpriešinių reikalavimų dydžiai nėra aiškūs ir tikslūs ir dar šalių ginčijami, be to, neišsiaiškinus draudimo kompanijos pozicijos dėl draudiminės išmokos nėra visiškai aiškus atsakovo prievolės susidarymas ieškovui. Atsakovas taip pat priešieškinio teise byloje nepasinaudojo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius visų CK 6. 130 straipsnio 1 dalyje nurodytų įskaitymo, kaip prievolės pabaigos sąlygų, teismas pagrįstai ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui 39458,58 Lt skolą ir 867,07 Lt metinių palūkanų. Apylinkės teismas priimdamas sprendimą įvertino byloje esančius įrodymus ir išdėstė teisinius argumentus, kuriais remiantis konstatavo ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybės. Todėl apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė. Kiti apelianto apeliacinio skundo motyvai teismo nustatytų aplinkybių ir parytų išvadų nepaneigia, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008m. rugsėjo 16d. sprendimą palikti nepakeistą.