- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-17
- Bylos Nr.
- 2-1285/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- BUAB „Žydra“
- Atsakovas
- UAB „Granex“
- Advokatai
- Saulius Dambrauskas
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo BUAB „Žydra“ ir atsakovo UAB „Granex“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą civilinėje byloje Nr. B2-2239-259/2009 pagal pareiškėjo UAB „Žydra“ pareiškimą atsakovui UAB „Granex“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas BUAB „Žydra“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Granex“. Pareiškime jis nurodė, kad pareiškėjas yra atsakovo kreditorius, kuriam atsakovas yra skolingas 209303,07 Lt. 2009 m. kovo 6 d. reikalavimu-įspėjimu atsakovas buvo įspėtas, jog iki 2009 m. balandžio 10 d. atsakovui nepadengus įsiskolinimo, pareiškėjas pateiks teismui pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Tačiau atsakovas už gautas prekes nesumokėjo. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas turi daug skolų, o pagal balansą atsakovo įsipareigojimai žymiai didesni už pusę turto vertės, dėl ko yra pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą. Be to, siekdamas apsaugoti savo ir kitų įmonės kreditorių interesus, pareiškėjas taip pat prašė taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones.
UAB „Granex“ prašė atmesti pareiškėjo prašymą tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek dėl bankroto bylos iškėlimo, o taip pat konstatuoti pareiškėjo atstovo bankroto administratoriaus Benedikto Didonio piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti jam baudą bei priimti teismo atskirąją nutartį informuojant apie tai Įmonių bankroto valdymo departamentą prie LR ūkio ministerijos ir Kauno miesto apylinkės prokuratūrą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo įvardintos skolos nėra, kadangi šalys yra atlikusios abipusių vienarūšių reikalavimų įskaitymą iki UAB „Žydra“ bankroto bylos iškėlimo, įskaitymas teismine tvarka nenuginčytas, todėl galioja. Be to, pareiškėjas klaidingai teigia, kad siuntė atsakovui pranešimą apie tariamą UAB „Granex“ įsiskolinimą ir galimą bankroto bylos iškėlimą, kadangi pareiškėjo siųstame voke pareiškėjas siuntė tik 2009 m. vasario 4 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Žydra“. Atsakovas papildomai nurodo, kad atsakovas nemokumo problemų neturi, vykdo stabilią ūkinę veiklą, turi pakankamai didelės vertės turto, dėl ko kelti jam bankroto bylą ar taikyti jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones nėra jokio pagrindo. Atsakovas nurodė, kad įmonės balansinė turto vertė yra 15 milijonų litų, tuo tarpu įsipareigojimai kreditoriams sudaro tik apie 2 milijonus litų, todėl nėra jokio pagrindo kelti įmonei bankroto bylą.
Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą ir nurodė, kad pareiškėjo BUAB „Žydra“ administratorius pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Granex“, nurodydamas, jog atsakovas yra skolingas pareiškėjui 203206,86 Lt už pirktas prekes ir 6096,21 Lt palūkanų. Pareiškėjo reikalavimą atsakovui administratorius grindė tarp šalių sudaryta 2008 m. spalio 1 d. Gamybos ir pirkimo sutartimi Nr. 20081001-01, pareiškėjo atsakovui išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis bei 2009 m. kovo 5 d. debitorių perdavimo-priėmimo aktu, kuriuo buvęs įmonės direktorius Rimantas Savickas perdavė bankrutuojančios UAB „Žydra“ administratoriui UAB „Žydra“ debitorių sąrašą. Aštuntoje sąrašo pozicijoje nurodyta UAB „Granex“ su 203206,86 Lt įsiskolinimu UAB „Žydra“. Iš prie šios civilinės bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1380-259/2009 bylos dalyje esančių dokumentų teismas nustatė, jog 2009 m. kovo 5 d. pareiškėjo administratorius išsiuntė bankrutuojančios įmonės kreditoriams, tarp jų ir UAB „Granex“, pranešimus apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Žydra“. Be to, iš administratoriaus pateikto b.l.33 esančio dokumento matyti, jog, 2009 m. kovo 5 d. debitorių perdavimo-priėmimo aktu perėmęs įmonės debitorių sąrašą, administratorius 2009 m. kovo 6 d. registruotu paštu išsiuntė UAB „Granex“ reikalavimą-įspėjimą dėl skolos UAB „Žydra“ sumokėjimo, kuriuo įspėjo atsakovą, jog jam iki 2009 m. balandžio 10 d. nepadengus įsiskolinimo UAB „Žydra“, pareiškėjas pateiks teismui pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Iš minėtų dokumentų teismas padarė išvadą, jog atsakovui UAB „Granex“ 2009 m. kovo 5-6 dienomis pareiškėjo administratorius siundė dvi pašto siuntas – vieną paprastu paštu ir vieną registruotu paštu. UAB „Granex“ atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bankroto bylos iškėlimo teigia gavusi pašto siuntą, kuria pareiškėjo administratorius jai siuntė tik 2009 m. kovo 18 d. pranešimą ir 2009 m. vasario 4 d. Kauno apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Žydra“. Apie kitą pareiškėjo administratoriaus siųstą pašto siuntą atsakovas UAB „Granex“ nieko neužsimena. Todėl, atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis ištirtais rašytiniais įrodymais, teismas sprendė, jog yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog apie ketinimą inicijuoti bankroto procedūras UAB „Granex“ atžvilgiu pareiškėjas atsakovui vis dėlto pranešė, t.y. įvykdė ĮBĮ 6 str. 2 d. nustatytą įpareigojimą. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Granex“ iškėlimo buvo paduotas nepažeidžiant ĮBĮ nuostatų, dėl ko palikti jo nenagrinėtu atsakovo atstovo parengiamojo teismo posėdžio metu nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Vadovaudamasis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ir atsakovo atstovo prašymą konstatuoti pareiškėjo atstovo bankroto administratoriaus Benedikto Didonio piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti jam baudą (CPK 95 str.) bei priimti teismo atskirąją nutartį informuojant apie tai Įmonių bankroto valdymo departamentą prie LR ūkio ministerijos ir Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, kadangi teismas nenustatė, jog pareiškėjo administratorius būtų akivaizdžiai, sąmoningai pažeidęs įstatymus. Vadovaudamasis iš buvusio įmonės direktoriaus perimtais UAB „Žydra“ dokumentais bei laikydamasis ĮBĮ reikalavimų, administratorius pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Granex“ iškėlimo. Tai, kad administratorius pasirinko tokį bankrutuojančios UAB „Žydra“ kreditorių teisių gynimo būdą, negali būti vertinama kaip administratoriaus piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Teismas vertindamas ar atsakovas yra mokus, nurodė, iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad išmokėti darbo užmokestį UAB „Granex“ darbuotojams nevėluojama, įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neskolinga, duomenų apie tai, kad UAB „Granex“ būtų viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų, byloje nėra. Šiuo atveju UAB „Granex“ atsisakymas sumokėti pareiškėjo nurodomą įsiskolinimą nelaikytinas atsakovo pranešimu ĮBĮ 9 str. 5 d. 2 d. prasme, kadangi atsakovas su pareiškėjo nurodoma skola nesutinka. Vadinasi, sprendžiant bankroto bylos UAB „Granex“ iškėlimo klausimą, liko nustatyti, ar įmonė yra moki. Pagal teismui pateiktą 2009 m. birželio 17 d. UAB „Granex“ balansą įmonės bendra turto vertė sudarė 15054979 Lt, o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso – 10501545 Lt (iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 3099360 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 7402185 Lt). Iš 2009 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog įmonė 2009 m. turėjo 469705 Lt grynojo pelno. Įvertinus šias aplinkybes, matyti, jog įmonės finansinė padėtis yra stabili, įmonė veikia pelningai. Iš teismui pateiktų UAB „Granex“ kreditorių sąrašų matyti, jog įmonės įsipareigojimai kreditoriams 2009 m. birželio 17 d. sudaro 1996729,88 Lt (neskaitant ilgalaikių įmonės įsipareigojimų bankams pagal sutartis, kurių vykdymo terminas 3-5 metai), iš jų pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro tik 23835,42 Lt. Kadangi įmonės turimo turto vertė 2009 m. birželio 17 d. dienai sudaro virš 15 milijonų litų, o įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro tik 23835,42 Lt, teismas sprendžia, jog konstatuoti įmonės nemokumą nėra jokio pagrindo. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo atstovas advokatas Saulius Dambrauskas pateikė teismui Teisinių paslaugų ataskaitą, prašydamas priteisti iš pareiškėjo atsakovui 3 560 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą byloje. Kadangi pareiškėjo prašymas dėl bankroto bylos UAB „Granex“ iškėlimo atmetamas, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., atsakovas turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas jam atlygintų atsakovo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš ataskaitos matyti, jog prašomas priteisti 3560 Lt išlaidas už advokato teisinę pagalbą sudaro atlygiai už šias atstovo suteiktas paslaugas: teisėjo nušalinimas – 400 Lt, prašymas dėl termino atnaujinimo pareikšti kreditoriniams reikalavimams – 400 Lt, atsiliepimas – 2 400 Lt, teismų praktikos analizė, pasirengimas bylai, dalyvavimas teismo posėdyje – 360 Lt. Teismo vertinimu, už prašymo dėl teisėjo nušalinimo surašymą bylinėjimosi išlaidos atsakovui iš pareiškėjo nepriteistinos, kadangi šis prašymas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2009 m. birželio 25 d. nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas. Be to, 400 Lt už prašymo dėl termino atnaujinimo pareikšti kreditoriniams reikalavimams surašymą taip pat nepriteistini, kadangi šis dokumentas buvo ruoštas ne šioje, bet kitoje byloje. Atsakovo atstovo prašoma priteisti maksimali LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyta suma - 2400 Lt už atsiliepimo surašymą (Rekomendacijų 8.2 p.) mažintina ir atsakovui iš pareiškėjo priteistina 600 Lt už atsiliepimo surašymą, kadangi surašyto procesinio dokumento apimtis yra nedidelė, byla nesudėtinga, nesusijusi su tarptautiniu elementu, joje nebuvo nagrinėjami nauji teisės klausimai, be to, teismas atmetė atsakovo atsiliepimo reikalavimą konstatuoti pareiškėjo atstovo bankroto administratoriaus Benedikto Didonio piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti jam baudą (CPK 95 str.) bei priimti teismo atskirąją nutartį informuojant apie tai Įmonių bankroto valdymo departamentą prie LR ūkio ministerijos ir Kauno miesto apylinkės prokuratūrą. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 9 p., atsakovui iš pareiškėjo priteistina 120 Lt už atstovavimo valandą teisme (kadangi 2009-07-13 teismo posėdis truko apie 45 min.).
Atskiruoju skundu pareiškėjas BUAB „Žydra“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą apreiškėjas grindžia šiais motyvais:
1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra mokus. Atsakovas turi AB SEB bankui įkeisto už 7718129 Lt, kadangi šis turtas įkeistas, jis negali būti panaudotas trečiųjų asmenų skoloms padengti. Nuosavo turto, iš kurio atsakovas gali padengti kreditorinius reikalavimus, atsakovas turi 7336850 Lt ir net 3853727 Lt yra gautinos sumos iš pirkėjų, t.y. ne turtas, o tik turtinės teisės, į kurias remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neturėtų būti atsižvelgta vertinant įmonės mokumą. Be to, dalis debitorių yra bankrutuojančios įmonės, iš kurių atsakovas atgauti skolas neturi galimybės, o lėšų banke atsakovas turi labai nedaug.
2. Atsakovas neigia savo skolą BUAB „Žydra“, tačiau BUAB „Žydra“ buhalteriniai dokumentai patvirtina, jog atsakovas yra skolingas ir atsakovo nurodytas skolos įskaitymas BUAB „Žydra“ buhalterijoje nėra atliktas.
Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartį ir konstatuoti, jog pareiškėjo atstovas administratorius B. Didonis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir vadovaujantis CPK 95 straipsnius skirti jam baudą, o taip pat priimti atskirąją nutartį informuojant apie jo piktnaudžiavimą teisėmis bei galimą dokumentų klastojimą Įmonių bankroto departamentą ir prokuratūrą, o taip pat padidinti priteistas atstovavimo išlaidas iki 2760 Lt. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
1. Administratoriaus B. Didonio veiksmai turi būti vertinami kaip piktnaudžiavimas atsakovo atžvilgiu, nes jis siekė ne apsaugoti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, o be pagrindo inicijuotomis bankroto procedūromis neigiamai įtakoti atsakovo, kaip pelningai veikiančios įmonės veiklą.
2. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti visas atstovavimo išlaidas, kurios realiai buvo patirtos nagrinėjamoje byloje. Teismas nepagrįstai nepriteisė konsultacinio pobūdžio išlaidų už dvi valandas rengiantis žodiniam bylos nagrinėjimui. Šis laikas atitinka protingom sąnaudom, o valandinis įkainis analogiškas teismo posėdžio valandiniam įkainiui. LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio neužkerta kelio pateisinamų ir pagrįstų išlaidų priteisimui vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, kuriose numatytos išlaidos už pagalbą rengiant procesiniu dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad nepagrįstas atsakovo atskirojo skundo motyvas dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir teigia, jog pats atsakovo atstovas elgiasi nesąžiningai bandydamas iškreipti ĮBĮ teisės normas ir paveikti bankroto administratorių. Be to, pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovas veikė atmestinai, kopijavo dokumentus ir juos teikė kaip naujus, t.y. jokio didelio darbo ruošiant procesinius dokumentus nebuvo įdėta.
Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą atsakovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atskirieji skundai netenkintini.
Dėl bankroto bylos iškėlimo.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Bankroto proceso paskirtis yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei visiškai ar iš dalies likviduojant skolų naštą ir taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Bankroto bylos iškėlimas įmonei skolininkei sukelia sunkius padarinius, todėl būtina, kad bankroto byla būtų keliama tik visapusiškai ir iki galo išsiaiškinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir įsitikinus būtinybe kelti tokią bylą, nustačius bankroto bylų iškėlimo sąlygas. ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis numato, kad bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo įmonė yra moki.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas darbuotojams darbo užmokestį moka laiku, nėra skolingas VSDF biudžetui. Pagal pateiktą 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Granex“ balansą įmonės bendra turto vertė sudarė 15070556 Lt, o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 10986827 Lt, tačiau tik 3678485 Lt mokėtini per vienerius metus. 2008 m. atsakovas turėjo 892914 Lt grynojo pelno (b.l. 83). 2009 m. birželio 17 d. UAB „Granex“ balanse nurodyta, jog įmonės bendra turto vertė sudarė 15054979 Lt, o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso – 10501545 Lt (iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 3099360 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 7402185 Lt), 2009 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, jog įmonė 2009 m. turėjo 469705 Lt grynojo pelno.
Remdamasi aukščiau nurodytais duomenimis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas yra mokus.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas turi AB SEB bankui įkeisto už 7718129 Lt, kadangi šis turtas įkeistas, jis negali būti panaudotas trečiųjų asmenų skoloms padengti. Nuosavo turto, iš kurio atsakovas gali padengti kreditorinius reikalavimus, atsakovas turi 7336850 Lt ir net 3853727 Lt yra gautinos sumos iš pirkėjų, t.y. ne turtas, o tik turtinės teisės, į kurias neturėtų būti atsižvelgta vertinant įmonės mokumą. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, jog nustatant įmonės nemokumą vertinami tik pradelsti įmonės įsipareigojimai, o ne ilgalaikiai, tokie kaip laiku mokami banko kreditai. Apskaičiavus bendrą atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumą, pradelsti įsipareigojimai 2009 m. birželio 17 d. kreditoriams sudarė tik 23835,42 Lt, todėl šis pareiškėjo atskirojo skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas neigia savo 203206,86 Lt skolą BUAB „Žydra“, tačiau BUAB „Žydra“ buhalteriniai dokumentai patvirtina, jog atsakovas yra skolingas ir atsakovo nurodytas skolos įskaitymas BUAB „Žydra“ buhalterijoje nėra atliktas. Tačiau, kolegija pažymi, jog net ir pridėjus prie pradelstų 23835,42 Lt, BUAB „Žydra“ reikalaujamą 203206,86 Lt skolą, pradelsti mokėjimai neviršytų pusės atsakovo turto, todėl nėra pagrindo kelti atsakovui bankroto bylą.
Dėl bankroto administratoriaus piktnaudžiavimo.
Kaip jau minėta, atsakovas nurodo, kad administratoriaus B. Didonio veiksmai turi būti vertinami kaip piktnaudžiavimas atsakovo atžvilgiu, nes jis siekė ne apsaugoti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, o be pagrindo inicijuotomis bankroto procedūromis neigiamai įtakoti atsakovo, kaip pelningai veikiančios įmonės veiklą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administratorius B. Didonis vadovaudamasis tarp pareiškėjo ir atsakovo sudaryta 2008 m. spalio 1 d. Gamybos ir pirkimo sutartimi, atsakovui išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir pareiškėjo debitorių sąrašu, ĮBĮ nustatyta tvarka pareiškė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui.
Teisėjų kolegijos nuomone, vien faktas, kad pagal administratoriaus B. Didonio pareiškimą atsakovui nebuvo iškelta bankroto byla, neleidžia teismui teigti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas gali laisvai naudotis savo subjektinėmis teisėmis ir nevaržomas pasirinkti kreditorių teisių gynimo būdą, kuris nenustačius įstatymų pažeidimų, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą skirti administratoriui B. Didoniui baudą ir priimti atskirąjį nutartį.
Dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo.
Atsakovas skundžia Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria jam priteista 720 Lt atstovavimo išlaidų ir nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti visas atstovavimo išlaidas, kurios realiai buvo patirtos nagrinėjamoje byloje.
Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovo atstovas teismui pateikė du prašymus, kurie buvo netenkinti, atsiliepimą ir dalyvavo viename teismo posėdyje, kuris truko 45 minutes. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatydamas bylinėjimosi išlaidų dydį vadovavosi LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir pagrįstai atsižvelgęs į bylos sudėtingumą priteistiną sumą sumažino. Kolegijos nuomone, maksimalaus dydžio – 2400 Lt už atsiliepimo surašymą nagrinėjamu atveju priteisti nėra pagrindo, nes procesinis dokumentas nedidelės apimties, jame nėra jokių sudėtingų skaičiavimų, teisės aktų analizės, užsienio elemento ir t.t.
Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė konsultacinio pobūdžio išlaidų už dvi valandas rengiantis žodiniam bylos nagrinėjimui. Šis laikas atitinka protingom sąnaudom, o valandinis įkainis analogiškas teismo posėdžio valandiniam įkainiui.
Remiantis CPK šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Byloje atsakovo pateiktoje apskaitos kortelėje – teisinių paslaugų ataskaitoje, kurioje nurodytos kokios paslaugos atsakovui buvo suteiktos ir kokia šių paslaugų kaina nėra duomenų, jog buvo teikiamos teisinės konsultacijos. Kitų įrodymų apie teisinių konsultacijų atsakovui suteikimą taip pat byloje nepateikta, todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimo išlaidas už teisines konsultacijas atmestinas.
Atsiliepime atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau netenkinus atsakovo atskirojo skundo bylinėjimosi nepriteistinos.
Remdamasi aukščiau nurodytu, teisėjų kolegija Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartį palieka nepakeistą, o atskiruosius skundus atmeta, kaip nepagrįstus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.