- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- I-202-621/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01777-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- M. G.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities priešgaisrinės
- Trečiasis asmuo
- Priešgaisrinės apsaugos
- Advokatai
- Henrikas Oseckis
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovėms I. Ž., J. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. G. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, K. B. 2014 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. P-350 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. G.“, kuriuo pareiškėjui vidaus tarnybos majorui Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Šiaulių APGV) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojui M. G. skirta nuobauda – pastaba, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas M. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus (I t., 2–11 b. l.). Papildomai pažymėjo, kad nevartojo necenzūrinių žodžių, epitetų, prašo teismo panaikinti įsakymą, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo atstovas advokatas Henrikas Oseckis teismo posėdžio metu nurodė, jog visus motyvus išdėstė skunde (I t., 2–11 b. l.) ir juos pilnai palaiko. Skunde nurodė, kad 2014-05-23 pareiškėjas buvo informuotas, kad 2014-04-18 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie VRM (toliau – ir Departamentas, PAGD) gautas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos raštas „Dėl Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros viršininko pavaduotojo M. G. elgesio tarnybos metu“. Gautame rašte nurodoma, kad pareiškėjas bendraudamas su kolegomis bei pareigūnais galimai ne tik vartoja necenzūrinius žodžius, kalba arogantiškai, nedalykiškai, pakeltu tonu, bet ir nuolat įžeidinėja vartodamas įvairius epitetus, susijusius su kilme, socialine padėtimi ar aplinkybėmis, nesusijusiomis su pareigūnų dalykinėmis savybėmis, žemina pavaldžius pareigūnus susirinkimų metu, pareigūnai pasigenda racionalių teisiškai įformintų pavedimų, metodinės pagalbos, patarimų, koncentruoja dėmesį tarnyboje į nuolatinę smulkmenišką klaidų ir trūkumų pavaldžių pareigūnų darbe paiešką ir panašiai. Rašte nurodytais veiksmais galimai pažeidė departamento Direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-101 patvirtinto Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso 6.4.4. punkto (nemenkinti kitų darbo, vengti arogancijos, spręsti konfliktines situacijas taikiai ir mandagiai, nereikšti niekam paniekos, neįžeidinėti, nevartoti smurto); 8.12. punkto (nepažeisti žmogaus teisių ir orumo, pagrįstą kritiką bendradarbiui reikšti korektiškai), 8.14. punkto (bendrauti su žmonėmis pagarbiai ir mandagiai, puoselėti savo kalbos ir elgesio kultūrą), 10.3. punkto (susilaikyti nuo viešo savo ir bendradarbių asmenybės, kompetencijos ar atliekamų funkcijų svarstymo ir vertinimo), 10.4. punkto (stengtis, kad kolektyve vyrautų tarpusavio pasitikėjimas, vengti bet kokių priekabiavimo formų: žeminimo, įžeidimo, menkinimo, apkalbų ir šmeižimo), 11.3. punkto (pastabas dėl pavaldinių klaidų ir darbo trūkumų reikšti asmeniškai, korektiškai ir neįžeidinėdamas) reikalavimus. 2014-06-05 Departamente gautas Šiaulių APGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio (toliau – ir VPP poskyris, VPPP) pareigūnų kolektyvinis skundas, kuriame nurodoma: „Mes, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Šiaulių APGV) priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų valstybinės priešgaisrinės priežiūros padalinių pareigūnai, kreipiamės į Jus dėl blogo psichologinio klimato kolektyve, nuolat patiriamo streso ir psichologinės įtampos tarnyboje, bei taip visiems pareigūnams neužtikrinamų saugių ir sveikų tarnybos (darbo) sąlygų. Pagrindine itin neigiamo psichologinio klimato Šiaulių APGV valstybinės priežiūros pareigūnų kolektyve priežastimi yra šios valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojo M. G. bendravimo būdas su kolegomis ir pavaldžiais pareigūnais, neetiškas elgesys tarnybos metu. M. G., bendraudamas su mumis, ne tik vartoja necenzūrinius žodžius, kalba arogantiškai, nedalykiškai, pakeltu tonu, bet ir įžeidinėja mus vartodamas epitetus, susijusius su kilme, socialine padėtimi ar aplinkybėmis, nesusijusiomis su mūsų dalykinėmis savybėmis (pavyzdžiui, paniekinamai vadina mus kaimiečiais, tinginiais), žemina mus tiek bendraujant asmeniškai, tiek viešai susirinkimų metu“. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pateikti Šiaulių APGV Radviliškio, Joniškio, Pakruojo ir Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir PGT) VPPP pareigūnų paaiškinimai, padaryta išvada, kad netikėti tarnybinio patikrinimo metu pareigūnų pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo, tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo neetišku elgesiu skundėsi ne vieno Šiaulių APGV PGT VPPP pareigūnai, o visos apskrities, t. y. Šiaulių APGV Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio PGT VPPP pareigūnai, t. y. faktiškai visi Šiaulių APGV PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau – ir VPPS) pareigūnai. Atsižvelgiant į tai bei nenustačius jokių priešingai šį faktą patvirtinančių ar pareigūnų parodymus paneigiančių aplinkybių, darytina išvada, kad VPPP pareigūnų paaiškinimai dėl neetiško ir netinkamo elgesio yra teisingi ir vertinti juos kritiškai nėra jokio pagrindo. Atsižvelgus į surinktą medžiagą padaryta išvada, kad pareiškėjas pažeidė Departamento direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-101 patvirtinto Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso 6.4.4., 8.12., 8.14., 10.3., 10.4., 11.3. punktų reikalavimus. 2014-05-23 pareiškėjas buvo supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo 2014-05-23 Nr. VS-308, šiame pranešime formaliai įvardijama, kad gautas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos raštas, bei atkartotos šiame rašte nurodytos aplinkybės ir, kad pareiškėjas galimai savo veiksmais pažeidė Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso 6.4.4., 8.12., 8.14., 10.3., 10.4., 11.3. punktų reikalavimus. Pranešime nebuvo konkrečiai nurodyta, kada nurodomus veiksmus atliko (nenurodytas įtariamo pažeidimo laikas), kieno atžvilgiu, kur tai konkrečiai padaryta, kokie konkretūs žodžiai ar posakiai įžeidė kolegas ir pareigūnus. Nenurodžius, kada pareiškėjo veiksmai buvo tiksliai atlikti, nėra galimybės įvertinti, ar atlikus tarnybinį patikrinimą, įsakymas priimtas nepažeidžiant Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarka) 33 punkto reikalavimų, Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų, dėl terminų, per kuriuos turi būti paskirta tarnybinė nuobauda, t. y. ar nepadaryti proceso normų pažeidimai. Kaip matyti iš Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo priede nurodytos pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo formos, šiame pranešime privaloma nurodyti įtariamo tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Administracinių teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos faktinės, objektyviai įtariamą pažeidimą patvirtinančios aplinkybės, pavyzdžiui, konkretūs pareigūno (valstybės tarnautojo) veiksmai (neveikimas), įtariamo pažeidimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Taigi pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, informuojant tikrinamą pareigūną (valstybės tarnautoją), privaloma išdėstyti esminius objektyviuosius įtariamo nusižengimo požymius (konkreti veika, pažeidimo padarymo būdas, priemonės, laikas, vieta, veikos padariniai ir pan.), tačiau neprivaloma pateikti tikslios teisinės galbūt padaryto nusižengimo kvalifikacijos, kuri yra nustatoma ir paaiškėja tik atlikus tarnybinį patikrinimą bei surašius tarnybinio patikrinimo išvadą (Tvarkos 20 p.) (2011 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-339/2011). Pareiškėjui įteiktame pranešime nusižengimo padarymo laikas, vieta nebuvo nurodyti, todėl pažeistos jo teisės gintis nuo įtarimų, pateikti įrodymus, paneigiančius įtarimus. Taip pat ir surašius tarnybinio patikrinimo išvadą 2014-07-03 Nr. 6-357 jos konstatuojamoje dalyje bei rezoliucinėje dalyje nubuvo nurodyta, kada pareiškėjas konkrečiai padarė pažeidimus (įtariamo pažeidimo laikas), kieno atžvilgiu, kur tai padaryta, kokiais veiksmais konkrečiai pažeidė Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso nurodomus reikalavimus. Visa tai pažeidė pareiškėjo teises gintis nuo įtarimų, nes buvo užkirsta teisė pateikti įrodymus, prašyti apklausti visus dalyvavusius asmenis konkrečioje situacijoje, kuri taip ir nebuvo įvardyta. Taip pat iš įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą ir tarnybinio patikrinimo išvados negalima nustatyti tarnybinio pažeidimo, jei toks buvo padarytas, laiko, todėl tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai. Detalios tarnybinio patikrinimo išvados paskirtis – tarnybinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisė žinoti, kuo jis kaltinimas ir tinkamai pasiruošti teisei į gynybą. Traukiamas tarnybinėn atsakomybėn ir kitas trečiasis asmuo, net ir neturintis specialių žinių, iš išvados turėtų aiškiai suprasti, dėl kada įvykdytos bei kokios veikos, prieštaraujančios konkrečioms teisės aktuose įtvirtintoms taisyklėms, ir kam yra skiriama tarnybinė nuobauda (pvz. žr., 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-3024/2011). Mano, kad tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka anksčiau nurodytų reikalavimų, todėl nepagrįsta ir neteisėta, taip pat ir jos pagrindu priimtas įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą. 2014-07-03 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 6-357 2 punkte siūloma vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. 2014-07-04 Šiaulių APGV viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, vidaus tarnybos pulkininko K. B. įsakyme Nr. P-350, kuriuo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, taip pat vadovaujamasi Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau LR vidaus tarnybos statuto aktualios redakcijos, galiojančios nuo 2013-12-30, Nr. DC-1538 26 straipsnio 1 dalyje nėra punktų bei šioje dalyje nėra pateikiama tarnybinių nuobaudų, skiriamų pareigūnams, rūšių. Taigi, tiek 2014-07-03 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 6-357 2 punkto siūlyme, tiek 2014-07-04 Šiaulių APGV viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, vidaus tarnybos pulkininko K. B. įsakyme Nr. P-350, kuriuo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, nesivadovaujama galiojančio teisės akto redakcija ir neaišku, kuo remiantis ši nuobauda paskirta. Todėl mano, kad paskirta tarnybinė nuobauda vadovaujantis negaliojančiu norminiu aktu yra neteisėta ir turi būti panaikinta. 2014-07-04 priimant įsakymą Nr. P-350 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, buvo pažeistas LR vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d įsakymo Nr. IV-720 19.3. punktas (tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą), nes 2014-07-04 pareiškėjui buvo išeiginė diena, įsakymas priimtas jam nebūnant darbe, taip pažeidžiant suteiktas teises dalyvauti skiriant nuobaudą, teikti paaiškinimus, savo prieštaravimus, motyvus, kad būtų nustatyta tiesa. 2014-07-03 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 6-357 teigiama, kad 2014-04-18 PAGD gautas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos raštas „Dėl Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros viršininko pavaduotojo M. G. elgesio tarnybos metu“. Analizuojant išvadoje pateikto aukščiau minėto rašto ištrauką, matyti, kad rašte pateikiama nekonkreti ir abstrakti informaciją apie galimai neetišką elgesį, nenurodoma, kada, kam ir kokius neleistinus ar necenzūrinius žodžius pareiškėjas yra pasakęs, koks galimo pažeidimo padarymo laikas, užkertamas kelias gintis, nes pažeidimas įvardijamas abstrakčiai. Šiuo raštu pateikiama tik abstrakti nuomonė, nepagrindžiama konkrečiais įrodymais, abstraktūs kaltinimai bei reikalavimas atlikti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu. Mano, kad tokiu būdu siekiama susidoroti ir pakenkti ir tai daroma po tam tikro laiko, nenurodant konkrečių detalių. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 6-357 nurodoma, kad 2014-05-20 Šiaulių APGV VPPS vyresnysis inspektorius A. B. pateikė paaiškinimą. Analizuojant A. B. paaiškinimą matyti, kad paaiškinime pateikti duomenys susiję su šio pareigūno tiesioginėmis funkcijomis, kurias jis privalo vykdyti, o pareiškėjas kaip vadovas privalo kontroliuoti, kaip jos vykdomos, tačiau paaiškinime pareigūnas reiškia nepasitenkinimą, kad pareiškėjas kaip vadovas atlieka kontrolės funkcijas, kurios jam suteiktos pagal jo pareigybės aprašymą, ir nenurodo jokių konkrečių faktų dėl neetiško elgesio. Paaiškinime abstrakčiai reiškiamas A. B. nepasitenkinimas, nenurodant, kada, kokiu laiku, kokia forma, kur, kokius neetiškus žodžius pareiškėjas yra pasakęs, todėl šio pareigūno paaiškinime visiškai nenurodoma galimų etikos reikalavimų pažeidimų. Toliau tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikiamas ŠAPGV Akmenės PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresniojo inspektoriaus M. S. 2014-05-14 paaiškinimas. M. S. paaiškinime nurodo, kad pareiškėjas galimai neetiškai su juo bendravo 2012 metų gegužės mėnesį. Vadovaujantis LR vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d įsakymo Nr. 1V-720 9 punktu, tarnybinis patikrinimas taip pat gali būti neatliekamas, o pradėtas – gali būti nutrauktas, jei nustatoma, jog skundžiami pareigūnų veiksmai atlikti daugiau nei prieš 1 metus. Iš M. S. paaiškinime nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo padarymo laiko matyti, kad praėjo daugiau kaip 1 metai, todėl analizuoti ir vertinti šio paaiškinimo kaip įrodymo negalima. Daugiau M. S. savo paaiškinime nenurodo jokių konkrečių faktų, leidžiančių pagrįsti neetišką bendravimą, tik nurodo atskiras darbines situacijas, kurios pareigūnui yra privalomos vykdyti pagal pareigybės aprašymą. Taip pat pateikiamas ŠAPGV Akmenės PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektorės L. G. paaiškinimas, kuriame jokių konkrečių faktų apie neetišką elgesį nenurodoma, nenurodoma, kada, kur ir kokius necenzūrinius ar neetiškus žodžius pareiškėjas yra pasakęs, nurodomos tik darbinės situacijos, kurių vykdymas pareigūnei yra privalomas pagal pareigybės aprašymą. Taip pat pateikiamas ŠAPGV Akmenės PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko D. L. 2014-05-15 paaiškinimas. Paaiškinime D. L. taip pat nenurodo jokių konkrečių faktų, patvirtinančių, kad pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius, nenurodo, kokius konkrečiai necenzūrinius žodžius pareiškėjas yra vartojęs, kada ir kam juos išsakęs, tik pateikia abstrakčius ir nepagrįstus samprotavimus apie, jo nuomone, nepagarbų pareiškėjo elgesį, nurodo abstrakčias darbines situacijas, kurių vykdymas pareigūnui yra privalomas pagal pareigybės aprašymą. Taip pat pateikiamas ŠAPGV Pakruojo PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko G. J. 2014-05-12 paaiškinimas, kuriame taip pat abstrakčiai pateikiama informacija apie galimai neetišką elgesį, nenurodant konkrečių neetiško bendravimo situacijų, nenurodant konkrečių pasakytų žodžių, nenurodant konkrečių necenzūrinių žodžių, nurodomos tik darbinės situacijos, kurių vykdymas pareigūnui yra privalomas pagal pareigybės aprašymą. Taip pat pateikiami ŠAPGV Pakruojo PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresniojo inspektoriaus P. M. ir inspektoriaus A. A. 2014-05-12 paaiškinimai, kurie yra visiškai identiški. Šie pareigūnai savo paaiškinimuose pateikia tik samprotavimus ir prielaidas, kodėl jų tiesioginis vadovas G. J. yra prastos nuotaikos ir susinervinęs, o ne įvardija konkrečius neteisėtus veiksmus ar konkretų neetišką elgesį pareigūnų atžvilgiu. Paaiškinimuose nenurodo konkrečių faktų ar pareigūnų, kurie galimai elgiasi neetiškai, taip pat nenurodo konkrečių faktų, kad su jais būtų elgtasi neetiškai, tik pateikia samprotavimą, kad jiems susidaro įspūdis, jog ŠAPGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius yra priešiškai nusistatęs, neįvardindami konkrečių pareigūnų (skyriuje dirba 10 pareigūnų), todėl tokie pareigūnų paaiškinimai, kuriuose išsakoma tik jų subjektyvi nuomonė, o ne nurodomi konkretūs faktai ir aplinkybės, negali būti įrodymu, vertinant galimai neetišką pareiškėjo elgesį. Taip pat pateikiamas G. B. 2014-05-15 paaiškinimas, kuriame pareigūnas abstrakčiai ir nekonkrečiai nurodo darbines situacijas, kurių vykdymas šiam pareigūnui yra privalomas pagal pareigybės aprašymą, samprotauja ir subjektyviai bando vertinti skiriamas užduotis, neįvardija konkrečių necenzūrinių žodžių, kuriuos galimai pareiškėjas vartojo, neįvardija ir nekonkretizuoja galimai arogantiško elgesio – kuo jis pasireiškė, kada, kokie konkretūs veiksmai buvo atlikti, kad galima būtų vertinti kaip arogantišką elgesį, tik daro prielaidą, kad galimai elgesys daro destruktyvią įtaką kitiems pareigūnams, nepateikdamas jokių įrodymų. Taip pat pateikimas M. K. 2014-05-14 paaiškinimas, kuriame pareigūnas visiškai nenurodo, kad pareiškėjas vartojo necenzūrinius ar kitus žeminančius žodžius jo ar kitų asmenų atžvilgiu, nurodo tik vieną darbinę situaciją, kurios vykdymas pareigūnui yra privalomas pagal pareigybės aprašymą. Taip pat pateikimas V. I. 2014-05-15 paaiškinimas, kuriame pareigūnas nurodo, jog su pareiškėju nėra konfliktavęs, nenurodo, kad pareiškėjas vartotų necenzūrinius ar kitus žeminančius žodžius jo ir kitų pareigūnų atžvilgiu, samprotauja ir vertina arogantišką elgesį metinio žinių patikrinimo metu, tačiau nenurodo, kokio pareigūno ar pareigūnų elgesys buvo arogantiškas ir kokiais veiksmais tai pasireiškė. Taip pat pateikimas D. S. 2014-05-15 paaiškinimas, kuriame pareigūnas nurodo, kad paaiškinimą teikia pagal PAGD prie VRM Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnų žodinį pageidavimą, t. y. ne pats pareigūnas D. S. laisva valia išreiškė norą teikti paaiškinimą, o pageidaujant ir galimai darant spaudimą ar kitokią neigiamą įtaką iš PAGD prie VRM Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnų. D. S. paaiškinime nurodo, kad nuo pareiškėjo nėra nukentėjęs nei fiziškai, nei psichologiškai, nurodo, jog įtampa ir nepasitikėjimas jaučiamas iš pačios ŠAPGV kaip Valdybos, nuo jos įkūrimo, nenurodydamas konkrečių pareigūnų, juo labiau nenurodydamas pareiškėjo, kaip galimai neetiškai besielgiančio. Paaiškinime taip pat pareigūnas apgailestauja, kad iš pačių atvykusių PAGD prie VRM Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnų pristigo nuoširdumo ir noro aiškintis problemas. Šis D. S. paaiškinimas parodo, kad PAGD prie VRM Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai neteisėtai, neobjektyviai, neapklausdami visų pareigūnų, o neaišku, kokiu principu juos pasirinkdami, galbūt darydami įtaką atskiriems pareigūnams rinko medžiagą apie pareiškėją, o tokie įrodymų rinkimo būdai ir metodai laikytini neteisėtais ir neobjektyviais, kai pareigūnas yra verčiamas aukštesnio pareigūno rašyti tai, ko šis net nepageidauja ir negali nurodyti, t. y. konkrečių jo teisių pažeidimo faktų. Taip pat kyla klausimas, kodėl buvo apklausti tik 2 Šiaulių APGV Radviliškio PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio pareigūnai, nors poskyryje dirba 3 pareigūnai. Mano, kad atliekant tarnybinį patikrinimą medžiaga rinkta šališkai, neobjektyviai, nesiekiant nustatyti objektyvios tiesos, todėl tarnybinio patikrinimo išvada yra neobjektyvi ir neteisėta. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 6-357 nurodoma, kad 2014-06-05 Departamente gautas Šiaulių APGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų kolektyvinis skundas „Dėl tinkamų tarnybos sąlygų užtikrinimo“. Tiriant skundą nuvykus į Šiaulių APGV bei bendraujant su Šiaulių APGV VPP, Pakruojo PGT, Akmenės PGT, Joniškio PGT VPP pareigūnais nustatyta, kad visi pareigūnai kaip blogo psichologinio klimato kolektyve priežastį nurodo pareiškėją, tačiau analizuojant pareigūnų paaiškinimus dėl aukščiau paminėto skundo matyti, kad apklausti tik 3 iš 10 Šiaulių APGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnų, kurie visiškai nesutinka su skunde išdėstytais faktais bei nurodo, kad skundas yra šmeižiantis ir nepagrįstas. Apklausti 3 Šiaulių APGV Akmenės PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio pareigūnai, kurie paaiškinimuose jokių naujų faktų nepateikė ir pakartojo 2014-05-14 ir 2014-05-15 pateiktus paaiškinimus. Daugiau pareigūnų dėl 2014-06-05 Šiaulių APGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų kolektyvinio skundo „Dėl tinkamų tarnybos sąlygų užtikrinimo“ apklausta nebuvo (neapklausti ŠAPGV Radviliškio PGT VPP poskyrio pareigūnai, ŠAPGV Kelmės PGT VPP poskyrio pareigūnai, ŠAPGV Pakruojo PGT VPP poskyrio pareigūnai, ŠAPGV Joniškio PGT VPP poskyrio pareigūnai), t. y. apklausti tik 6 iš 25 pareigūnų, iš apklaustų 6 pareigūnų tik 3 pareigūnai nurodo galimą pareiškėjo neetišką elgėsi, nepateikdami konkrečių įrodymų (garso, vaizdo įrašų), neįvardindami konkrečių žodžių, nenurodydami jų pasakymo laiko ir vietos. Teismo prašo panaikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus (I t., 18–25 b. l.). Papildomai pažymėjo, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai. Atsiliepime nurodė, kad įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą bei pareigūnų pateiktus paaiškinimus buvo prieita prie išvados, kad Šiaulių APGV VPP skyriaus viršininko pavaduotojas vidaus tarnybos majoras M. G. Šiaulių APGV Radviliškio, Joniškio, Pakruojo ir Akmenės PGT VPP poskyrio pareigūnams užduotis skiria nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, jo pavedimai yra pagrįsti ir teisėti, neviršija pareigūnų kompetencijos ribų bei pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, tačiau bendraudamas su jam pavaldžiais pareigūnais ne visada laikosi Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, savo veiksmais pažeidžia tarnybinio ir profesinio elgesio normas, kurių privalo laikytis, kad būtų užtikrinta kūrybiška, geranoriška darbo aplinka, ugdoma pagarba bendradarbiams. 2014-06-05 Departamente buvo gautas Šiaulių APGV VPP pareigūnų kolektyvinis skundas. 2014-06-18 Departamento direktoriaus vidaus tarnybos generolo R. B. pavedimu 2014-06-05 Šiaulių APGV VPP kolektyvinis skundas buvo prijungtas prie 2014-05-22 pradėto tarnybinio patikrinimo dėl Šiaulių APGV VPP viršininko pavaduotojo M. G. galimo tarnybinio nusižengimo ir tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. liepos 8 d. Atsižvelgiant į tai, kad 2014-06-05 gautame Šiaulių APGV VPP kolektyviniame skunde nebuvo nurodyta naujų galimų Šiaulių APGV VPP viršininko pavaduotojo M. G. tarnybinių nusižengimų, papildomas pranešimas apie galimus tarnybinius nusižengimus M. G. teiktas nebuvo, apie tai bei apie tarnybinio patikrinimo atlikimo termino pratęsimą M. G. buvo informuotas tarnybiniu el. paštu. Išnagrinėjus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą buvo padaryta išvada, kad Šiaulių APGV VPP skyriaus viršininko pavaduotojas vidaus tarnybos majoras M. G., bendraudamas su kolegomis bei pareigūnais, vartodamas necenzūrinius žodžius, kalbėdamas arogantiškai, nedalykiškai, pakeltu tonu, įžeidinėdamas, vartodamas įvairius epitetus, susijusius su kilme, socialine padėtimi ar aplinkybėmis, nesusijusiomis su pareigūnų dalykinėmis savybėmis, žemindamas pavaldžius pareigūnus susirinkimų metu, pažeidė Departamento direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-101 patvirtinto Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso 6.4.4, 8.12., 8.14., 10.3., 10.4., 11.3. punktus. Atsižvelgiant į tai, kad M. G. užima vadovaujamas pareigas, bendraudamas su jam pavaldžiais pareigūnais jis privalo elgtis taktiškai, nemenkinti jų darbo, nereikšti paniekos, bendrauti mandagiai, pastabas dėl darbo reikšti korektiškai ir neįžeidinėjant, stengtis sudaryti draugišką atmosferą vadovaujamame kolektyve. Pagal tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą bei pareigūnų pateiktus paaiškinimus darytina išvada, kad būtent šių savybių Šiaulių APGV VPP skyriaus viršininko pavaduotojo M. G. elgesyje, bendraujant su pavaldžiais pareigūnais, trūksta. Netikėti tarnybinio patikrinimo metu pareigūnų pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo, tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad M. G. neetišku elgesiu skundėsi ne vieno Šiaulių APGV PGT VPP poskyrio pareigūnai, o visos apskrities, t. y. Šiaulių APGV Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio PGT VPP poskyrių pareigūnai, t. y. faktiškai visi Šiaulių APGV PGT VPP poskyriuose dirbantys pareigūnai. Atsižvelgiant į tai bei nenustačius jokių pareigūnų parodymus paneigiančių aplinkybių, darytina išvada, kad VPP poskyrių pareigūnų paaiškinimai dėl neetiško ir netinkamo M. G. elgesio yra teisingi ir vertinti juos kritiškai nėra jokio pagrindo. 2014-07-04 Šiaulių APGV viršininko įsakyme Nr. P-350 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. G.“ buvo padaryta korektūros klaida, kuri 2014-08-11 Šiaulių APGV viršininko įsakymu Nr. P- 421 „Dėl Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. P-350 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. G.“ korektūros klaidos ištaisymo“ buvo ištaisyta. Pareigūnas 2014-08-11 su minėtu įsakymu supažindintas. Tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama ne prielaidomis, kaip nurodo M. G., o duomenimis, t. y. bendradarbių (11 asmenų) pateikta informacija, kurie kreipėsi į Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federaciją ir Departamento direktorių vidaus tarnybos generolą R. B., prašydami užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir pateikė paaiškinimus ne vienas, o dauguma pareigūnų. Pateikti duomenys vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais ir teisine sąmone. Atkreiptinas dėmesys, kad iš 25 VPP skyriaus ir poskyrių pareigūnų buvo apklausta 14 pareigūnų, iš kurių 11 pareigūnų pateikė neigiamą nuomonę apie M. G. elgesį. Dauguma iš 11 neigiamai atsiliepiančių apie M. G. elgesį yra vadovaujantys (poskyrių viršininkai, vyresnieji inspektoriai) pareigūnai, kurie daugiausia bendrauja su VPP skyriaus vadovybe. Kadangi VPGT yra statutinė organizacija, kurioje yra hierarchiniai subordinaciniai santykiai, tai ir nepasitenkinimą pareiškė tie, kurie privalo daugiausiai bendrauti su VPP skyriaus viršininko pavaduotoju. Pažymėjo, kad tai buvo ne vienkartinis netinkamas M. G. elgesys, o daugkartiniai, pastovūs M. G. veiksmai bendraujant su pavaldžiais pareigūnais. Teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus (I t., 175–181 b. l.). Atsiliepime išdėstyti iš esmės tie patys argumentai ir motyvai kaip ir atsakovo atsiliepime. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo M. G. skundas tenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 2014 m. liepos 4 d. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Šiaulių APGV) viršininko įsakymo Nr. P-350 (toliau – ir Įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo pareiškėjui M. G. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-05-23 pranešimu Nr. 6-308 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ pareiškėjui M. G. pranešė, kad 2014-05-22 Departamento direktoriaus vidaus tarnybos generolo R. B. pavedimu Departamento Vidaus tyrimų skyrius atlieka tarnybinį patikrinimą. Pranešime nurodyta, „kad yra duomenų, jog galbūt padarėte tarnybinį nusižengimą: Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos rašte, gautame Departamente, nurodoma, kad Jūs bendraudamas su kolegomis bei pareigūnais galimai ne tik vartojate necenzūrinius žodžius, kalbate arogantiškai, nedalykiškai, pakeltu tonu, bet ir nuolat įžeidinėjate vartodamas įvairius epitetus, susijusius su kilme, socialine padėtimi ar aplinkybėmis, nesusijusiomis su pareigūnų dalykinėmis savybėmis, žeminate pavaldžius pareigūnus susirinkimų metu, pareigūnai pasigenda racionalių teisiškai įformintų pavedimų, metodinės pagalbos, patarimų, koncentruoja dėmesį tarnyboje į nuolatinę smulkmenišką klaidų ir trūkumų pavaldžių pareigūnų darbe paiešką ir pan. Rašte nurodytais veiksmais Jūs galimai pažeidėte departamento direktoriaus 2012-03-29 įsakymu Nr. 1-101 patvirtinto Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso 6.4.4. punkto (nemenkinti kitų darbo, vengti arogancijos, spręsti konfliktines situacijas taikiai ir mandagiai, nereikšti niekam paniekos, neįžeidinėti, nevartoti smurto); 8.12. punkto (nepažeisti žmogaus teisių ir orumo, pagrįstą kritiką bendradarbiui reikšti korektiškai), 8.14. punkto (bendrauti su žmonėmis pagarbiai ir mandagiai, puoselėti savo kalbos ir elgesio kultūrą), 10.3. punkto (susilaikyti nuo viešo savo ir bendradarbių asmenybės, kompetencijos ar atliekamų funkcijų svarstymo ir vertinimo), 10.4. punkto (stengtis, kad kolektyve vyrautų tarpusavio pasitikėjimas, vengti bet kokių priekabiavimo formų: žeminimo, įžeidimo, menkinimo, apkalbų ir šmeižimo), 11.3. punkto (pastabas dėl pavaldinių klaidų ir darbo trūkumų reikšti asmeniškai, korektiškai ir neįžeidinėdamas) reikalavimus“.
2014-07-03 pareiškėjas buvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 6-357 (toliau – ir Išvada). Išvados 1 punkte siūloma tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu baigti, 2 punkte siūloma už bendraujant tarnyboje su kolegomis bei pareigūnais vartojant necenzūrinius žodžius, kalbėjimą arogantiškai, nedalykiškai, pakeltu tonu, įžeidinėjant, vartojant įvairius epitetus, susijusius su kilme, socialine padėtimi ar aplinkybėmis, nesusijusiomis su pareigūnų dalykinėmis savybėmis, žeminant pavaldžius pareigūnus susirinkimų metu, 2012-03-29 Įsakymu Nr. 1-101, patvirtinto Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso 6.4.4 punkto (nemenkinti kitų darbo, vengti arogancijos, spręsti konfliktines situacijas taikiai ir mandagiai, nereikšti niekam paniekos, neįžeidinėti, nevartoti smurto), 8,12 punkto (nepažeisti žmogaus teisių ir orumo, pagrįstą kritiką bendradarbiui reikšti korektiškai), 8.14 punkto (bendrauti su žmonėmis pagarbiai ir mandagiai, puoselėti savo kalbos ir elgesio kultūrą), 10.3 punkto (susilaikyti nuo viešo savo ir bendradarbių asmenybės, kompetencijos ar atliekamų funkcijų svarstymo ir vertinimo), 10.4 punkto (stengtis, kad kolektyve vyrautų tarpusavio pasitikėjimas, vengti bet kokių priekabiavimo formų: žeminimo, įžeidimo, menkinimo, apkalbų ir šmeižimo), 11.3 punkto (pastabas dėl pavaldinių klaidų ir darbo trūkumu reikšti asmeniškai, korektiškai ir neįžeidinėdamas) reikalavimų pažeidimus, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Šiaulių APGV viršininkas 2014 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. P-350 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. G.“ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir atsižvelgdamas į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus patvirtintą 2014 m. liepos 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, skyrė vidaus tarnybos majorui M. G., Šiaulių APGV VPPS viršininko pavaduotojui, tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėjas su skundžiamu Įsakymu susipažino 2014-07-07 (I tomas, 12 b. l.).
Pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas).
Pagal bylos duomenis pareiškėjas – Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas – statutinis valstybės tarnautojas (Statuto 2 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnio 2 punktas).
Statuto 25 straipsnis nustato darbdaviui prievolę patraukti pareigūnus už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, padarytą priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Statuto 26 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkoje. Pagal minėto Statuto straipsnio ir Tvarkos nuostatas nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus.
Iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo gautas Departamento Vidaus tyrimų skyriaus viršininko vidaus tarnybos pulkininko G. B. 2014-05-23 tarnybinis pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 6-308 viršininko pavaduotojui vidaus tarnybos majorui M. G., kuriame nurodyta, kad „yra duomenų, jog galbūt padarėte tarnybinį nusižengimą: Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos rašte, gautame Departamente, nurodoma, kad Jūs bendraudamas su kolegomis bei pareigūnais galimai ne tik vartojate necenzūrinius žodžius, kalbate arogantiškai, nedalykiškai, pakeltu tonu, bet ir nuolat įžeidinėjate vartodamas įvairius epitetus, susijusius su kilme, socialine padėtimi ar aplinkybėmis, nesusijusiomis su pareigūnų dalykinėmis savybėmis, žeminate pavaldžius pareigūnus susirinkimų metu, pareigūnai pasigenda racionalių teisiškai įformintų pavedimų, metodinės pagalbos, patarimų, koncentruoja dėmesį tarnyboje į nuolatinę smulkmenišką klaidų ir trūkumų pavaldžių pareigūnų darbe paiešką ir pan. Rašte nurodytais veiksmais Jūs galimai pažeidėte departamento direktoriaus 2012-03-29 įsakymu Nr. 1-101 patvirtinto Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso 6.4.4. punkto, 8.12. punkto, 8.14. punkto, 10.3. punkto, 10.4. punkto, 11.3. punkto reikalavimus“.
Tvarkos 20 punktas reikalauja, kad pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo tikrinamas pareigūnas būtų informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikti tikrintojo turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą. Duomenų pateikimas Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 20 punkto kontekste reiškia ne ką kita, o reikalavimą įrašyti tikrintojo turimus duomenis į tarnybinį pranešimą, kad tikrinamas pareigūnas galėtų suprasti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas, ir galėtų ginti savo teises, pateikdamas paaiškinimus, prašymus, įrodymus.
Kaip matyti iš Tvarkos priede nurodytos Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo formos, šiame pranešime privaloma nurodyti įtariamo tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Administracinių teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos faktinės, objektyviai įtariamą pažeidimą patvirtinančios aplinkybės, pavyzdžiui, konkretūs pareigūno (valstybės tarnautojo) veiksmai (neveikimas), įtariamo pažeidimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Taigi Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, informuojant tikrinamą pareigūną (valstybės tarnautoją), privaloma išdėstyti esminius objektyviuosius įtariamo nusižengimo požymius (konkreti veika, pažeidimo padarymo būdas, priemonės, laikas, vieta, veikos padariniai ir pan.) (2011 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-339/2011).
Teismas įvertinęs pranešimo turinį, konstatuoja, kad pranešime nenurodyta, kada konkrečiai nurodomus veiksmus pareiškėjas atliko, kieno atžvilgiu, t. y. kurių kolegų bei pareigūnų atžvilgiu pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius, kalbėjo arogantiškai, nedalykiškai, pakeltu tonu, kur tai buvo padaryta. Taip pat pranešime nenurodytas pažeidimo laikas. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad žodis „nuolat“ leidžia aiškiai suprasti, kieno atžvilgiu pareiškėjas buvo įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą (kolegos ir pareigūnai) kada (nuolat), tačiau teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis „nuolat“ reiškia „be paliovos, visą laiką“, tačiau byloje liudytojų parodymai paneigia šias aplinkybes, jog pareiškėjas nuolat pareigūnus ir kolegas įžeidinėja vartodamas įvairius epitetus, susijusius su kilme, socialine padėtimi ar aplinkybėmis, nesusijusiomis su pareigūnų dalykinėmis savybėmis. Liudytojai M. K., V. I. teismo posėdžio metu patvirtino, kad įžeidimų nebuvo. Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad necenzūrinių, įžeidžiančių žodžių negirdėjo. Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad įžeidžiamo elgesio kitų pareigūnų atžvilgiu nepastebėjo. Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad netinkamo M. G. elgesio neteko matyti, taip pat žinių patikrinime neteko girdėti, kad M. G. elgtųsi nekorektiškai, įžeidinėjamų nebuvo. K. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. G. buvo jo pavaldinys iki išėjimo į pensiją. Su M. G. bendravo normaliai, testų aptarimas vyko viešai salėje, pastabas išsakė jis ir M. G.. Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. G. neetiško elgesio nėra pastebėjęs ir susidūręs, jokių neigiamų atsiliepimų nenurodė. Testų aptarimo metu neigiamo, įžeidžiamo elgesio nėra buvę. Liudytojas R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad M. G. neturi jokių pretenzijų, įžeidžiančio, nederamo elgesio nepastebėjo. Liudytojas A. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad pasitarimų metu viskas vyksta korektiškai, testus sprendžia, vyksta jų aptarimai, bendrai aptariami teisingi atsakymai.
Iš paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad su šiais asmenimis pareiškėjas bendravo tinkamai, jų nežemino, neįžeidinėjo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas nuolat įžeidinėja kolegas ir pareigūnus. Įvertinus pranešimo turinį darytina išvada, kad pranešime nenurodyta, kada būtent ir kurių pareigūnų ir kolegų atžvilgiu nuolat vartojami įžeidžiantys įvairūs epitetai, susiję su kilme, socialine padėtimi ar aplinkybėmis, nesusijusiomis su pareigūnų dalykinėmis savybėmis, kurių kolegų bei pareigūnų atžvilgiu pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius, kalbėjo arogantiškai, nedalykiškai, pakeltu tonu. Taip pat pranešime nenurodyta, kurio susirinkimo metu (data, laikas, vieta) pareiškėjas žemino pareigūnus. Atsižvelgdamas į visumą išdėstytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, nėra pakankamai aiškus ir išsamus. Esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011).
Tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Nors Statute ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkoje nėra konkrečios normos, reglamentuojančios tyrimo eigą, tačiau teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą apie tokių reikalavimų tarnybiniam tyrimui įtvirtinimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant Statuto straipsnį, kitų teisės aktų, reglamentuojančių pareigūno veiklą, dalis, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą. Tokie išvados reikalavimai suformuluoti Tvarkos 23 punkte.
Pagal Statuto 26 straipsnio 1 dalies nuostatą, tarnybinės nuobaudos skyrimo metu privaloma atsižvelgti į kaltę, padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad įsakymas skirti nuobaudą gali būti skundžiamas teismui, o teismas nagrinėdamas tokią bylą privalo ištirti ir įvertinti ne tik valstybės tarnautojo, kuriam skirta ši nuobauda, veiką, bet ir darbdavio ir jo įgaliotų tirti pažeidimą asmenų veiksmus dėl teisės normų, reglamentuojančių nuobaudos skyrimo procedūrą, tinkamo taikymo, teismas daro išvadą, kad visi įstatymo nustatyti reikalavimai, į kuriuos darbdavys, skirdamas nuobaudą, privalo atsižvelgti, turi atsispindėti administraciniame akte dėl nuobaudos skyrimo.
Tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė, ir teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai.
Teisės doktrinoje pripažįstama, kad teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime inter alia pažymėjo kad įstatymu turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti.
Kaip jau minėta, pagal teisės normų reikalavimus, turi būti atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jo išvada – motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengimo pasekmėje atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Statuto 26 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos 23 punkte nurodytas aplinkybes.
Pagal Statuto 2 straipsnio 6 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – valstybės tarnautojo kaltė, t. y. tarnautojas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2014-05-16 pateikė paaiškinimą (I tomas, 96–97 b. l.).
Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas nenustatė pareiškėjo kaltės formos dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų. Atsakovas jos nepagrindė ir tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas nerūpestingumo forma. Teismas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012). Atsakovas Išvadoje nurodė, kad M. G. tarnybinis nusižengimas yra padarytas nerūpestingumo forma. Tačiau pažymėtina, kad tarnybinė atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statutą gali pasireikšti tyčine bei neatsargia kaltės forma.
Išvadoje nurodyta, kad M. G., būdamas statutinis valstybės tarnautojas, užimantis vadovaujamas pareigas, turėdamas visą informaciją apie galiojančius etikos normų reikalavimus, privalėdamas tinkamai jas vykdyti, turėdamas tam sudarytas aplinkybes bei sąlygas, nemandagiai ir netaktiškai bendraudamas su pavaldiniais, netinkamai reikšdamas kritiką, nemandagiai bendraudamas, netinkamai kritikuodamas darbo trūkumus turėjo suprasti, kad toks elgesys sukels neigiamą atmosferą kolektyve, bei įvertinti, kad taip besielgdamas jis pažeidžia etikos kodekso numatytus reikalavimus. M. G. pagal savo asmenines ir dalykines savybes bei pagal užimamas pareigas privalėjo bendrauti nepažeisdamas etikos normų reikalavimų bei galėjo ir turėjo numatyti, kad gali kilti neigiamos (moralinės) pasekmės. Atsakovas nurodė, kad M. G. padarytas tarnybinis nusižengimas yra padarytas nerūpestingumo forma.
Pažymėtina, kad neatsargumas reiškia, jog tarnautojas numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti arba tarnautojas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodyti pareiškėjo veiksmai padaryti tyčia (vartoja necenzūrinius žodžius, kalba arogantiškai, nedalykiškai, pakeltu tonu, nuolat įžeidinėja vartodamas įvarius epitetus, susijusius su kilme, socialine padėtimi, žemina pavaldžius pareigūnus susirinkimų metu), tačiau Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nėra nurodyti veikos padariniai, o Išvadoje konstatuota, kad „M. G. pagal savo asmenines ir dalykines savybes bei pagal užimamas pareigas privalėjo bendrauti nepažeisdamas etikos normų reikalavimų bei galėjo ir turėjo numatyti, kad gali kilti neigiamos (moralinės) pasekmės“. Teismas pažymi, kad esant neatsargiam pažeidimui turi būti nurodytos ir kilusios pasekmės, tačiau šiuo atveju negalima konstatuoti, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo. Taigi nenustačius subjektyviosios pusės – tarnautojo kaltės, negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta nuobauda – pastaba pripažintina neteisėta ir nepagrįsta.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pridedamus mokėjimo dokumentus (kvitus).
Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 bei 6 dalių nuostatomis, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų, tarp jų sumokėto žyminio mokesčio, kitų išlaidų dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidų, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidų, taip pat atstovavimo išlaidų atlyginimą.
Pagal ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet šių išlaidų detalų apskaičiavimą bei jų pagrindimą (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis). Nesant įrodymų, pagrindžiančių faktiškai turėtas išlaidas, teismas neturi pagrindo jas priteisti (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2010 m. spalio 8 d. administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010).
Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta motyvuoto pareiškėjo prašymo dėl išlaidų atlyginimo bei šių išlaidų detalaus apskaičiavimo bei jų pagrindimo. Nesant motyvuoto prašymo su detaliu išlaidų apskaičiavimu, teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vien vadovaudamasis byloje esančiais tam tikras išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Byloje pateiktas tik 2014-07-30 advokato orderis Nr. 230197 (I tomas, 14 b. l.).
Pažymėtina, kad pareiškėjas ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais gali pateikti motyvuotą prašymą dėl išlaidų atlyginimo kartu su šių išlaidų detaliu apskaičiavimu bei jų pagrindimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo prašymo dėl teismo išlaidų priteisimo nenagrinės, palikdamas jam teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. P-350 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. G.“, kuriuo pareiškėjui vidaus tarnybos majorui Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojui M. G. skirta nuobauda – pastaba.
Pareiškėjo M. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.