Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,30 promilių neblaivumas), žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas – policijos pareigūnus, pranešdamas, kad iš kiemo buvo pavogtas jo automobilis „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais D. A. sutrukdė policijos darbą, žinodamas, kad jos pagalba nereikalinga, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

Tai, jog D. A. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo ir paaiškinimų, patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos D. A. padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1–2).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai V. I. ir D. J. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 00.00 val. iš Operatyvinės veiklos skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) dviejų valandų laikotarpyje iš kiemo pavogtas pranešėjo automobilis „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Vykstant į iškvietimą, budėtojai informavo, kad pavogtas automobilis yra netoli (duomenys neskelbtini) kaimo. Automobilis „Audi A6“ buvo pastebėtas nuvažiavęs nuo kelio, jis buvo tuščias. Pareigūnams nuvykus pas pranešėją D. A. į (duomenys neskelbtini) kaimą, šis nurodė, jog buvo pas draugą namuose, o automobilis su salone paliktais rakteliais buvo pastatytas kieme. Apie 23.00 val. jis išgirdo automobilio garsą ir išėjęs į lauką pastebėjo išvažiuojantį savo automobilį, šis pasuko link (duomenys neskelbtini) k. Bendraujant su pranešėju, šis vis keitė savo parodymus. Paskambinęs policijai ir pranešęs apie pavogtą automobilį, teigė, kad jis pavogtas dviejų valandų laikotarpyje, o paskui pareigūnams teigė, kad matė, kaip automobilis išvažiavo iš kiemo, tai sukėlė pareigūnams įtarimą, jog D. A. gali meluoti. D. A. prisipažino, jog melagingai pranešė policijai, kad automobilį pavogė, taip pasielgė dėl to, kad, vairuodamas automobilį, nuvažiavo nuo kelio ir išsigando, kad dėl to neteks teisės vairuoti transporto priemones. Alkoholio kiekio matuokliu D. A. 2020 m. rugpjūčio 23 d. 2.27 val. buvo nustatytas 1,30 promilių neblaivumas (b. l. 4–5).

Iš vaizdo registratoriaus įrašo Nr. B0F1EC60B506 matyti, jog atvykę į iškvietimą dėl pavogto automobilio, policijos pareigūnai tarnybiniame automobilyje apklausė pranešėją D. A.. Šis, pasakodamas įvykio aplinkybes, nurodė, jog su draugu grįžo iš šokių ir nuėjo žiūrėti televizoriaus, gerti kavos. Po to išgirdo, kaip kažkas užvedė automobilį. Išėjęs į kiemą, pamatė išvažiuojantį savo automobilį. Bandė jį pasivyti, tačiau nepavyko, automobilis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Pareigūnams pasitikslinus, kodėl D. A., pranešdamas apie automobilio vagystę telefonu, nurodė, kad jis pavogtas 2 valandų bėgyje, o jiems atvykus pakeitė parodymus ir nurodė, kad matė savo automobilį išvažiuojant ir jį vijosi, šis sutriko, nurodė, kad susimaišė iš baimės, nes automobilis mamos ir ji pyks dėl jo dingimo. Pareigūnams įspėjus, kad dėl melagingo pranešimo yra numatyta teisinė atsakomybė, D. A. prisipažino, kad automobilio niekas nepavogė, jį vairavo, jis pats ir nuvažiavo į griovį, o apie vagystę melagingai pranešė, bijodamas prarasti teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 6).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog D. A. iškvietė policijos pareigūnus žinodamas, kad jų pagalba nereikalinga, ir tuo jis padarė ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą D. A., teismas vadovaujasi ANK 32 straipsnyje nustatytais bendraisiais administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. A. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą. Jis nebaustas administracine tvarka (b. l. 10). D. A. atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina aplinkybė, jog administracinį nusižengimą D. A. įvykdė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Anksčiau D. A. nebaustas administracinėmis nuobaudomis, neteistas, dirba, nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta paskyrus D. A. straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

D. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.