Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo bankrutuojancios uždarosios akcines bendroves „Kabalda“ atstovams D. J., advokatui Faustui Vrubliauskui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo bankrutuojancios uždarosios akcines bendroves „Kabalda“ ieškini atsakovui V. P. del skolos ir palukanu priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi civiline byla pagal ieškovo BUAB „Kabalda“ ieškini atsakovui V. P. del 750 Lt skolos, palukanu ir bylinejimosi išlaidu priteisimo perdave nagrineti Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismo posedžio metu ieškovas sumažino savo reikalavima iki 650 Lt, pateikdamas teismui 2010 m. birželio 1 d. kasos pajamu orderi Nr. KAB 010/010, pagal kuri iš atsakovo V. P. priimtas 100 Lt dalinis mokejimas pagal saskaita-faktura, serija KAB28 Nr. 1135, tuo paciu ši irodyma vertindamas kaip atsakovo skolos pripažinima. Ieškovo atstovai teismo posedžio metu paaiškino, kad atsakovas V. P., kaip BUAB „Kabalda“ darbuotojas, yra pirmos eiles bendroves kreditorius, kurio kreditoriniai reikalavimai visai neišmoketo atlyginimo sumai pateikti BUAB „Kabalda“ bankroto byloje, atsakovas šiu reikalavimu patvirtinimo bei dydžio negincijo. BUAB „Kabalda“ 2009 m. gruodžio 18 d. kasos pajamu orderis, serija KAB41 009654, pagal kuri atsakovas neva imokejo 750 Lt už prekes pagal saskaita faktura, serija KAB28 Nr. 1135, ir tos pacios dienos BUAB „Kabalda“ kasos išlaidu orderis Nr. 8645, pagal kuri neva išmokamas darbo užmokestis atsakovui, BUAB „Kabalda“ vyr. finansininkes buvo anuliuoti, nes nurodytos operacijos neivyko, o tokios užskaitos nera galimos. Ieškovai praše ju ieškinio reikalavima tenkinti.

Vadovaudamasis šaliu ir ju atstovu paaiškinimais ir byloje esanciais rašytiniais irodymais, teismas pripažista nustatytomis šias bylos aplinkybes: atsakovas V. P., ieškovo imones darbuotojas, 2009 m. lapkricio 19 d. pagal PVM saskaita-faktura, serija KAB28 Nr. 1135, prieme iš ieškovo prekiu (faneruotas duris su priedais) už 750 Lt suma. Atsakovas V. P. prekiu priemimo pagal pamineta saskaita-faktura fakto negincija. 2009 m. gruodžio 18 d. ieškovas BUAB „Kabalda“ išraše kasos pajamu orderi, serija KAB Nr. 41 009654, pagal kuri priimama 750 Lt suma iš atsakovo V. P. pagal 2009 m. lapkricio 19 d. PVM saskaita faktura, serija KAB28 Nr. 1135, ir kasos išlaidu orderi Nr. 8645, pagal kuri atsakovui V. P. išmokama 750 Lt darbo užmokescio. Nei viena iš šaliu negincijo aplinkybes, kad paminetuose dokumentuose nurodytos finansines operacijos (pinigu priemimas ir išmokejimas) realiai neivyko. Nurodyti dokumentai BUAB „Kabalda“ vyr. finansininkes buvo anuliuoti. Šalys taip pat negincijo fakto, kad ieškovas BUAB „Kabalda“ del susiklosciusios sunkios imones finansines padeties tinkamai neatsiskaitydavo su darbuotojais, iskaitant ir V. P. 2009 m. gruodžio 22 d. ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Ieškovo (kuriam šiuo metu paskirtas bankroto administratorius) atstovai teismo posedžio metu paaiškino, kad jiems nera žinoma ar egzistavo žodinis susitarimas tarp atsakovo ir BUAB „Kabalda“ vadovo del atlyginimo išmokejimo prekemis, taciau jokio rašytinio dokumento, kurio pagrindu butu vykdomos tokios užskaitos, nera. Ieškovo administratoriui buvo perduoti dokumentai patvirtinantys atsakovo isiskolinima ieškovui. 2010 m. birželio 1 d. atsakovas V. P. sumokejo 100 Lt kaip dalini skolos pagal PVM saskaita-faktura, serija KAB28 Nr. 1135, padengima (2010 m. birželio 1 d. kasos pajamu orderis, serija KAB Nr. 010/010).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje yra kiles gincas del to, ar atsakovas, kuriam ieškovas BUAB „Kabalda“ yra skolingas neišmoketa darbo užmokesti, turi pareiga atsiskaityti su ieškovu už pagal 2009 m. lapkricio 19 d. PVM saskaita-faktura, serija KAB28 Nr. 1135, priimtas prekes. Atsakovas savo atsikirtimus i ieškini iš esmes grindžia tuo, kad dar iki bankroto bylos ieškovui iškelimo tarp šaliu ivyko vienarušiu prievoliu iskaitymas, kurio pagrindu atsakovo pareiga sumoketi ieškovui už prekes pasibaige. Tuo tarpu ieškovas teigia esant atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu už paimtas prekes, nes pinigai už šias prekes realiai sumoketi nebuvo, o atlyginimo užskaitos prekemis nera galimos.

Teismas sutinka su atsakovo teismo posedyje išsakytais argumentais, kad priešpriešinio vienarušio reikalavimo, kurio terminas suejes arba kurio terminas nenurodytas ar apibudintas pagal pareikalavimo momenta, iskaitymui pakanka vienos prievoles šalies pareiškimo, apie kuri turi buti pranešama kitai prievoles šaliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Istatymas nenumato privalomos pareiškimo apie iskaityma formos (išskyrus CK 6.131 straipsnio 3 dalyje nurodyta išimti), taigi iskaitymas, esant visoms CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatytoms salygoms, ir nesant CK 6.134 straipsnyje numatytu iskaitymo draudimo atveju, gali buti atliktas ir žodžiu pareiškiant apie iskaityma kitai prievoles šaliai. Iskaitymu gali buti padengtas tiek visas reikalavimas, tiek jo dalis. Pareiškimui apie iskaityma, kuriuo dengiama tik dalis reikalavimo, istatymas taip pat nenumato privalomos formos, išskyrus CK 6.131 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. Todel siekiant nustatyti, ar dar iki bankroto bylos iškelimo ieškovui ivyko ieškovo ir atsakovo vienarušiu reikalavimu iskaitymas, reikia ivertinti, ar ginco šalys turejo vienas kitam priešpriešinius vienarušius reikalavimus, kuriu terminai buvo sueje, ar buvo bent vienos šaliu valia šiuos reikalavimus iskaityti, apie kuria buvo pranešta kitai šaliai, ir ar istatymas nenumato tokio iskaitymo draudimo.

Byloje nera ginco del to, kad atsakovas V. P. turejo iš darbo teisiniu santykiu kylanciu piniginiu reikalavimu ieškovui, kuriu ivykdymo terminai buvo sueje dar iki prekiu iš ieškovo priemimo pagal saskaita-faktura, serija KAB28 Nr. 1135, ir kuriu suma buvo didesne už pagal pamineta saskaita faktura paimtu prekiu verte.

Teismo manymu, byloje surinktu irodymu pakanka konstatuoti buvus abieju šaliu valia iskaityti reikalavimus. I byla pateikti kasos pajamu orderis, serija KAB Nr. 41 009654, pagal kuri neva priimama 750 Lt suma iš atsakovo V. P. pagal 2009 m. lapkricio 19 d. PVM saskaita faktura, serija KAB28 Nr. 1135, ir kasos išlaidu orderis Nr. 8645, pagal kuri atsakovui V. P. neva išmokama 750 Lt darbo užmokescio, išrašyti ta pacia diena, tokiai pat sumai, be to, nei viena iš šaliu, kaip jau mineta, negincijo fakto, kad realiai finansines operacijos pagal nurodytus dokumentus nebuvo vykdomos (t.y. pinigai nei priimami, nei išmokami nebuvo). Šie rašytiniai irodymai patvirtina atsakovo atsiliepime pateiktus paaiškinimus apie susitarimo su imones vadovu del atlyginimo skolos iskaitymo buvima, t.y. patvirtina fakta, kad ieškovas, išrašydamas nurodytus dokumentus, sieke atitinkama suma sumažinti savo isiskolinima atsakovui, ir atsakovas su tuo sutiko. Tai, kad nurodyti dokumentai buvo anuliuoti BUAB „Kabalda“ vyr. finansininkes, neturi itakos ju irodomajai reikšmei, patvirtinant buvus ginco šaliu ketinima iskaityti reikalavimus. Atsakovo atstovas pagristai nurodo, kad, vadovaujantis CK 6.131 straipsniu, iskaitymu prievole pasibaigia nuo šalies pareiškimo apie iskaityma momento, todel velesnis nurodytu kasos dokumentu anuliavimas neturetu itakos ir sprendžiant del atsakovo prievoles ieškovui pasibaigimo, kadangi, kaip jau mineta, iskaitymui nera keliamas privalomas formos reikalavimas. Kadangi pamineti kasos dokumentai išrašyti 2009 m. gruodžio 18 d., t.y. dar iki bankroto bylos ieškovui iškelimo, nera pagrindo ir teigti, jog šaliu vienarušiu reikalavimu iskaitymas nebuvo galimas del tokio iskaitymo prieštaravimo imperatyvioms istatymo nuostatoms, juolab kad atsakovas, budamas ieškovo darbuotoju, yra pirmos eiles ieškovo kreditorius (Lietuvos Respublikos imoniu bankroto istatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Tai, kad atsakovas V. P. veliau, 2010 m. birželio 1 d. (ieškovo kreipimosi i teisma del skolos priteisimo diena), sumokejo ieškovui 100 Lt pagal 2009 m. lapkricio 19 d. PVM saskaita faktura, serija KAB28 Nr. 1135, taip pat nepaneigia fakto, jog dar iki bankroto bylos ieškovui iškelimo buvo suderinta šaliu valia iskaityti reikalavimus. Atsižvelgdamas i ginco šaliu pasirinkta pozicija byloje, teismas neturi pagrindo vertinti ieškovu pateikto 2010 m. birželio 1 d. kasos pajamu orderio, serija KAB Nr. 010/010, kaip irodymo, kad atsakovas pripažista ieškovo reikalavimu pagristuma, nes nei paties prekiu priemimo iš ieškovo fakto nei to, kad 750 Lt suma už prekes realiai nebuvo sumoketa, atsakovas byloje negincijo.

Visgi, net ir nustacius byloje esant pakankamai irodymu, patvirtinanciu šaliu valia del reikalavimu iskaitymo, prievoles pasibaigimas iskaitymu negali buti konstatuojamas nenustacius, ar šalys iskaitymo metu iš tiesu turejo viena kitai priešpriešinius vienarušius reikalavimus. Kaip jau mineta, byloje nera ginco del to, ir teismas laiko nustatytu fakta, kad atsakovas V. P. turejo piniginiu reikalavimu atsakovui, kuriu ivykdymo terminai buvo sueje jau prekiu priemimo iš ieškovo metu (reikalavimas sumoketi jam kaip imones darbuotojui priklausanti darbo užmokesti). Tuo tarpu sprendžiant, ar pinigini reikalavima, kurio ivykdymo terminas yra suejes, atsakovo atžvilgiu turejo ieškovas, turi buti ivertinama, ar atsakovui V. P. priimant iš ieškovo prekes tarp ieškovo ir atsakovo susikloste pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, iš kuriu kildinamas byloje reiškiamas ieškovo reikalavimas.

Vienas iš pagrindiniu bet kurios sutarties kaip dvišalio sandorio elementu – sutarties šaliu suderinta valia, nukreipta i atitinkamu teisiniu santykiu sukurima. Pirkimo pardavimo sutartis sudaroma suderinus pardavejo valia perleisti prekes pirkejo nuosavyben ir gauti už jas atitinkama atlygi pinigais, bei pirkejo valia igyti šias prekes savo nuosavyben. Taigi vien prekiu perdavimo atsakovui faktas savaime negali buti pripažintas pirkimo – pardavimo sutarties tarp šaliu sudarymu, jei nera nustatoma suderinta šaliu valia sukurti butent pirkimo – pardavimo teisinius santykius, t.y. pardavejo valia prekes parduoti ir pirkejo valia šias prekes pirkti.

Iš atsakovo atsiliepime pateiktu paaiškinimu bei atsakovo atstovo teismo posedyje išdestytu argumentu (to, kad atsakovas, priimdamas iš ieškovo prekes, tikejosi, jog tokiu budu jam išmokama neišmoketo atlyginimo dalis, kad atsakovas atsiskaitydavo prekemis ir su kitais imones darbuotojais), i byla pateiktu rašytiniu irodymu, patvirtinanciu, kad ieškovas ketino tokia pat kaip atsakovo paimtu prekiu verte suma sumažinti savo isiskolinima atsakovui kaip imones darbuotojui (kasos dokumentas buvo iformintos realiai nevykusios kasos operacijos – pinigu už prekes priemimas ir atlyginimo atsakovui išmokejimas tokiai pat pinigu sumai), taip pat tai, kad ieškovas prekiu perdavimo metu jau turejo finansiniu sunkumu del kuriu laiku neatsiskaitydavo su darbuotojais (šios aplinkybes šalys negincija, be to, ieškovui mažiau nei po menesio buvo iškelta bankroto byla pagal imones vadovo kreipimasi), to, kad pagal pamineta saskaita faktura atsakovui buvo perduotos prekes, prekyba kuriomis buvo pagrindine ieškovo imones veikla, ir tai, kad byloje nenustatyta, jog pagal mineta saskaita faktura perduotos prekes butu reikalingos atsakovui, ir kad jis butu siekes igyti tas prekes nuosavyben tokiu atveju, jei nebutu tikejesis tokiu budu atgauti atlyginimo skolos dali, teismas daro išvada, kad perduodant atsakovui prekes pagal 2009 m. lapkricio 19 d. išrašyta PVM saskaita – faktura (serija KAB28 Nr. 1135) šalys nesieke sukurti pirkimo – pardavimo teisiniu santykiu, ir šie santykiai tarp šaliu neatsirado. Prekiu perdavimu buvo siekiama iš dalies atsiskaityti su atsakovu kaip su imones darbuotoju pagal darbo sutarti, todel šaliu sudarytas pirkimo pardavimo sandoris teismo ex officio pripažistamas apsimestiniu (t.y. sudarytu kitam sandoriui pridengti) ir negaliojanciu nuo jo sudarymo momento (CK 1.87 straipsnis, 1.78 straipsnio 1 dalis, 5 dalis). Pripažinus pirkimo – pardavimo sandori tarp šaliu apsimestiniu, kartu konstatuotina, kad ieškovas pagal ji neigijo priešpriešinio piniginio reikalavimo atsakovui, todel tarp šaliu negalejo ivykti vienarušiu priešpriešiniu reikalavimu iskaitymas. Perduodamas atsakovui prekes pagal 2009 m. lapkricio 19 d. išrašyta PVM saskaita – faktura (serija KAB28 Nr. 1135) ieškovas tokiu budu iš dalies atsiskaite su atsakovu pagal tarp šaliu sudaryta darbo sutarti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 186 straipsnio 4 dalimi, darbo užmokestis turi buti mokamas pinigais. Teismu praktikoje pažymima, kad ši istatymo nuostata yra skirta apsaugoti darbuotojo interesus, kad, atsižvelgiant i darbuotojo, kaip silpnesnes darbo teisiniu santykiu šalies, padeti, darbuotojas nebutu verciamas sutikti priimti atlygi už darba ne universaliomis mainu priemonemis, o, pavyzdžiui, imones gaminama produkcija, kurios realizavimas galetu darbuotojui sukelti sunkumu (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo sprendima civilineje byloje Nr. 2-2510-585/2010). Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad atsiskaitymas pagal darbo sutarti prekemis yra neteisetas, nes pažeidžia pamineta DK 186 straipsnio 4 dalies reikalavima. Taciau vertinant ar paminetas pažeidimas yra pakankamas pagrindas teismui pripažinti atsiskaityma neivykusiu ir taikyti restitucija, turi buti atsižvelgiama tiek i DK 186 straipsnio 4 dalies normos paskirti, tiek i faktines bylos aplinkybes. Kaip jau mineta, DK 186 straipsnio 4 dalies nuostatos paskirtis – apsaugoti darbuotojo interesus, kad jis nebutu verciamas gauti atlyginimo sau mažiau palankiomis salygomis. Taigi darbuotojas, kaip silpnesne teisiniu santykiu šalis, galetu gincyti atlyginimo jam išmokejima prekemis del imperatyvios DK 186 straipsnio 4 dalies normos pažeidimo. Tuo atveju, jei darbuotojas, kurio naudai nustatytas DK 186 straipsnio 4 dalies draudimas, su tokiu atsiskaitymo budu sutinka ir jo negincija, restitucijos taikymas DK 186 straipsnio 4 dalies imperatyva pažeidusio darbdavio reikalavimu neatitiktu teisingumo, protingumo ir sažiningumo principu (CK 1.5 straipsnis).

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra pažymejes, kad vien tam tikro istatyme nustatyto formalaus draudimo pažeidimas dar nereiškia, jog sandori galima pripažinti negaliojanciu del prieštaravimo imperatyvioms istatymo normoms. Sprendžiant del sandorio negaliojimo aptariamu pagrindu, butina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenes interesas, kuris reikalautu isikišti i privacius šaliu santykius ir pripažinti toki sandori negaliojanciu nesiejant to su konkreciomis šalimis ir konkrecia situacija (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus 2005 m. gegužes 4 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-263/2005). Atsiskaitymas pagal darbo sutarti taip pat yra sandoris, kuriam taikytini pamineti kriterijai. Atsižvelgiant i nagrinejamos bylos faktines aplinkybes (tai, kad atsakovas V. P. su ieškovo atsiskaitymu su juo prekemis sutinka, taip pat i tai, kad ieškovas, kreipdamasis i teisma, pareiške reikalavima del atsiskaitymo su juo pagal pirkimo – pardavimo sutarti, o ne del pagal PVM saskaita – faktura, serija KAB28 Nr. 1135, perduotu prekiu gražinimo (tokia pasekme atsirastu teismui taikant restitucija), i bendruosius teisingumo, protingumo ir sažiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), teismas nepripažista ieškovo atsiskaitymo su atsakovu negaliojanciu ir restitucijos netaiko.

Pripažinus, kad pagal 2009 m. lapkricio 19 d. išrašyta PVM saskaita – faktura, serija KAB28 Nr. 1135 perduotomis prekemis buvo iš dalies atsiskaityta su atsakovu kaip ieškovo imones darbuotoju, ir pripažinus tarp šaliu sudaryta pirkimo – pardavimo sutarti apsimestiniu sandoriu, kartu konstatuojama, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 650 Lt kaip apmokejima pagal tarp šaliu sudaryta prekiu pirkimo – pardavimo sutarti yra nepagristas ir teismo negali buti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdestytais argumentais ir CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas:

nusprende:

Ieškovo bankrutuojancios uždarosios akcines bendroves „Kabalda“ ieškini atsakovui V. P. atmesti.

Sprendimas per 30 dienu nuo priemimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacini skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.