Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-07-25 · Civilinė byla Nr. e2-909-905/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-07-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-25
Bylos Nr.
e2-909-905/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37355-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus modeliai“
Atsakovas
S. S.
Advokatai
Arvydas Budnikas
Kategorijos
Bylos Nr. e2-909-905/2018Proceso Nr. 2-68-3-37355-2017-2(S)Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.5.1; 2.6.20.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aurikai Usonienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Arvydui Budnikui iratsakovės atstovui advokatui Linui Blažulioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus modeliai“ ieškinį atsakovei S. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir baudos bei palūkanų priteisimo, taip pat pagal atsakovės priešieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarties nutraukimo teismo sprendimu ir netesybų priteisimo.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės iš viso 3000 Eur baudą už modelio sutarties pažeidimus, taip pat 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad šalys 2016 m. liepos 21 d. sudarė modelio atstovavimo sutartį, kuria atsakovė paskyrė ieškovą savo išimtinių teisių atstovu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, suinteresuotais atsakovės teikiamomis modelio paslaugomis. Anot ieškovo, atsakovė nesilaikė sutarties 4.2.3, 4.2.4, 4.2.6 punktuose prisiimtų įsipareigojimų, t. y. be svarbių ir pateisinamų priežasčių nuolat ir sistemingai atsisakydavo ieškovo teikiamų užsakymų; iš anksto nepranešdavo apie egzaminus ar sesiją, dėl kurių negalės teikti modelio paslaugų; nesirūpino savo išvaizda ir nepalaikė formos, reikalingos modelio paslaugoms teikti, apie išvaizdos pokyčius neinformavo ieškovo. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas 2017 m. gegužės 22 d. vienašališkai nutraukė šalių sutartį dėl atsakovės kaltės. Ieškovo teigimu, atsakovė pažeidė net tris sutarties punktus, todėl už kiekvieną pažeidimą iš atsakovės priteistina po 1000 Eur dydžio bauda. Anot ieškovo, kai kurie užsakovai išreiškė nepasitenkinimą dėl atsakovės ir netgi nutraukė sutartis, todėl ieškovas patyrė ir neturtinės žalos dėl savo kaip modelių agentūros prestižo menkinimo. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2017 m. dalyvavo daugybėje renginių, kurie patvirtina reikiamus atsakovės kaip modelio įgūdžius. Anot ieškovo, sutarties galiojimo metu atsakovė nei ieškovui, nei užsakovams nenurodė jokių skundų dėl savo sveikatos būklės.

Atsakovė prašė pripažinti neteisėtu šalių 2016 m. liepos 21 d. sutarties vienašališką nutraukimą ir nurodytą sutartį nutraukti teismo sprendimu, taip pat priteisti iš ieškovo 4000 Eur netesybų. Anot atsakovės, nesant šalių ginčų, ji gavo ieškovo pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, nors sutartyje nurodyta, kad bet koks ginčas, nesutarimas ar reikalavimas pirmiausiai sprendžiamas derybų keliu. Atsakovė pažymėjo, kad ji nepadarė jokio esminio sutarties pažeidimo, o jeigu ir būtų toks pažeidimas, tai ieškovas būtų turėjęs pareigą nustatyti protingą terminą pažeidimui pašalinti. Atsakovė pabrėžė, kad sudarant sutartį nebuvo tariamasi dėl kokių nors atsakovės kūno apimčių. Be to, ieškovo nurodomi kūno duomenys kenksmingi sveikatai – pasiekusi reikiamą kūno svorį atsakovė alpdavo, buvo ištikusi nervinė anoreksija. Atsakovės nuomone, būtent ieškovas nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, t. y. ne(pa)rengė modelio fotosesijos, ne(su)kūrė modelio albumo iš ne mažiau kaip šešių fotonuotraukų, ne(su)kūrė bent vieno modelio vaizdo klipo, ne(ap)mokė modelio vaikščiojimo podiumu pagrindų, ne(su)teikė modeliui estetikos ir grožio ugdymo pagrindų, taip pat neinformavo modelio apie ieškovo gaunamas pajamas iš modelio atstovavimo. Dėl to, atsakovės nuomone, šalių sutartis turi būti nutraukiama teismo sprendimu dėl ieškovo kaltės. Kadangi ieškovas nevykdė keturių sutartinių įsipareigojimų (sutarties 3.3.5, 3.3.6, 3.3.7, 3.3.12 punktų), tai iš jo priteistina po 1000 Eur netesybų už kiekvieną pažeidimą.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Šalys 2016 m. liepos 21 d. pasirašė modelio sutartį (T. 1, p. 17-22). Šia sutartimi atsakovė (modelis) paskyrė ieškovą (agentūrą) savo išimtinių teisių atstovu santykiuose su užsakovais dėl modelio paslaugų teikimo, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas atstovavimo paslaugas sumokėti ieškovui užmokestį (sutarties 2.1 punktas). Ieškovas 2017 m. gegužės 22 d. nutraukė šią sutartį dėl atsakovės nesilaikymo sutarties sąlygų (T. 1, p. 23).

Ieškinio reikalavimai grindžiami sutarties 4.2.3, 4.2.4 ir 4.2.6 punktų pažeidimais. Sutarties 4.2.3 punkte nustatyta, kad modelis įsipareigoja be svarbios ir objektyviai pateisinamos priežasties, kaip, pvz., šeimos nario arba artimojo giminaičio sunki liga, mirtis ir pan., neatsisakyti agentūros pateiktų užsakymų, o esant pagrindui, atsisakymą argumentuoti raštu ir pridėti tai pagrindžiančius objektyvius duomenis. Sutarties 4.2.4 punkte nustatyta, kad modelis įsipareigoja iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dešimt kalendorinių dienų pranešti apie su mokslais ar studijomis susijusius egzaminus ar sesiją, dėl kurių modelis negalės teikti modelio paslaugų, ir nurodyti laikotarpį, kurio metu jis negalės to daryti. Sutarties 4.2.6 punktu modelis įsipareigojo nuolat rūpintis savo išvaizda ir palaikyti formą, reikalingą modelio paslaugoms teikti; apie išvaizdos (ūgio, svorio, apimčių) pasikeitimus nedelsiant informuoti agentūrą.

Priešieškinio reikalavimai dėl netesybų priteisimo grindžiami sutarties 3.3.5, 3.3.6, 3.3.7, 3.3.12 punktų pažeidimais. Sutarties 3.3.5 punktu agentūra įsipareigojo surengti modelio fotosesiją, kurios pagrindu sukurti albumą iš ne mažiau kaip šešių fotonuotraukų, kurios, be kita ko, bus publikuojamos agentūros tinklalapyje internete bei naudojamos agentūros reklamos tikslais. Sutarties 3.3.6 ir 3.3.7 punktais agentūra įsipareigojo sukurti bent vieną modelio vaizdo klipą ir apmokyti modelį vaikščiojimo podiumu pagrindų. Sutarties 3.3.12 punkte nustatyta agentūros pareiga informuoti modelį apie agentūros gaunamas pajamas iš modelio atstovavimo pagal sutartį.

Nagrinėjant šalių reikalavimus ir atsikirtimus nurodytų sutarties nuostatų kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki sutarties nutraukimo 2017 m. gegužės 22 d., šalys nereiškė viena kitai jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl šioje byloje akcentuojamų sutarties pažeidimų. Ieškovas, nors ir buvo atkreipęs atsakovės dėmesį į jos kūno duomenis (T. 2, 16-18), tačiau niekada nebuvo nurodęs, kad tokie kūno duomenys būtų ieškovui netoleruotini ir (arba) reikštų sutarties pažeidimą. Liudytoja A. D. (kuri ieškovo įmonėje dirba nuo 2016 m. gegužės mėn.) nurodė, kad modelių kūno duomenys ieškovo įmonėje tikrinami kas mėnesį ar kas dvi savaites ir kad atsakovės kūno duomenys buvo visą laiką netinkami. Atsižvelgdamas į tokius liudytojos parodymus, teismas sprendžia, kad ieškovui visą sutarties galiojimo laikotarpį buvo žinomi atsakovės kūno duomenys ir žinodamas tokius modelio duomenis, vis dėlto teikė atsakovei pasiūlymus. Šias aplinkybes akivaizdžiai patvirtina ieškovo pateiktas susirašinėjimas su atsakove žinutėmis, kuriomis atsakovė kviečiama sudalyvauti atitinkamuose renginiuose (T. 1, p. 25-30). Sutiktina su atsakovės atsikirtimais, kad šalys taip ir neįformino jokio susitarimo dėl atsakovės kaip modelio konkrečių kūno apimčių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek abiejų šalių paaiškinimai, tiek liudytojos parodymai patvirtina, jog užsakymams atlikti galėjo būti kviečiami įvairių kūno duomenų modeliai, t. y. atitinkami atsakovės kūno duomenys vis dėlto galėjo atitikti tam tikrų užsakovų pageidavimus-reikalavimus. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė būtų pažeidusi sutarties 4.2.6 punktą, t. y. kad atsakovė būtų nepalaikiusi formos, „reikalingos modelio paslaugoms teikti“, ir (arba) kad būtų neinformavusi agentūros apie išvaizdos pasikeitimus.

Šiame kontekste papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad net jeigu ir būtų nustatytas šio sutarties punkto pažeidimas, tai tokiu atveju turėtų būti sprendžiama ir dėl atsakovės sutartinės atsakomybės mažinimo atsižvelgiant į atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, be kita ko, mažosios bendrijos „Medicininis auditas“ atliktą atsakovės sveikatos būklės vertinimo ataskaitą (T. 5, p. 92-98), kurioje padaryta išvada, kad nuolatinės pastangos sumažinti klubų apimtį badaujant, vartojant mažai skysčių ir vartojant diuretikus bei žalojanti avalynė padarė neigiamą įtaką atsakovės fizinei ir psichinei sveikatai. Nors ir sutiktina su ieškovo argumentais, kad šis rašytinis įrodymas nėra teismo ekspertizės išvada, kaip tokia, tačiau nurodytos išvados, teismo vertinimu, pakankamai aiškiai-suprantamai atskleistos-motyvuotos tiek specialiosiomis medicininėmis, tiek ir bendrosiomis biologinėmis žiniomis. Dėl to nėra pagrindo į šį rašytinį įrodymą (jame pateiktas išvadas) neatsižvelgti, juolab kad ieškovas ir neginčijo šio įrodymo turinio bei nenurodė, kokios būtent išvados yra klaidingos ir kodėl (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi nustačius nagrinėjamą atsakovės įsipareigojimo pažeidimą, dėl jos atsakomybės už šio punkto pažeidimą turėtų būti sprendžiama, be kita ko, atsižvelgiant ir į Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, leidžiančias sumažinti netesybas, jeigu jos neprotingai didelės (atsižvelgiant į nevykdomo įsipareigojimo pobūdį ir dėl jo vykdymo kylančią žalą atsakovės sveikatai).

Nagrinėjant šalių argumentus dėl sutarties 4.2.3 punkto pažeidimų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame punkte kalbama apie modelio pareigą neatsisakyti agentūros „pateiktų užsakymų“. Šia prasme pažymėtina, kad pagal sutarties 1.6 punktą „užsakymas“ apibrėžtas kaip užsakovo pasiūlymas agentūrai sudaryti sutartį dėl modelio paslaugų teikimo, o sutarties 3.3.3 punkte įtvirtinta agentūros pareiga, gavus užsakymą, parengti atskirą pasiūlymą ar susitarimą su modeliu, kuriame, be kita ko, būtų nurodytos esminės užsakymo sąlygos ir modelio įsipareigojimai. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad ieškovo pateiktas susirašinėjimas žinutėmis su atsakove (pavyzdžiui, T. 1, p. 25-30) neatitinka sutartyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų užsakymui ir (arba) užsakymo pateikimui, nes tokiose žinutėse nebuvo atskleistos esminės užsakymo sąlygos, kaip tai nurodyta sutarties 3.3.3 punkte. Šiame kontekste sutiktina su atsakovės argumentais, kad šalių sutartyje nebuvo įtvirtinta sankcijų už atsakovės atsisakymą ieškovo teikiamų „preliminarių pasiūlymų“. Nesant įrodymų apie atsakovės atmestus ieškovo tinkamai pateiktus užsakymus, nėra ir prielaidų konstatuoti, kad atsakovė pažeidė sutarties 4.2.3 punktą – atsakovė negalėjo atsisakyti tokių užsakymų, kurių ieškovas sutartyje nurodyta tvarka nepateikinėjo. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė būtų pažeidusi sutarties 4.2.3 punktą, t. y. kad būtų be svarbios priežasties atsisakiusi ieškovo „pateikto užsakymo“.

Nagrinėjant šalių argumentus dėl sutarties 4.2.4 punkto pažeidimų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame punkte įtvirtintas atsakovės įsipareigojimas pranešti būtent apie egzaminus ar sesijas. Viena vertus, ieškovas nenurodė, apie kokius konkrečius „egzaminus ar sesijas“ atsakovė jam nepranešė. Šiame kontekste atsakovės žinutė apie jos „atsiskaitymą“ (T. 1, p. 26) nevertinama (nesant dėl kitų papildomų įrodymų) kaip atsakovės atsisakymas teikti modelio paslaugas būtent dėl atsiskaitymo, susijusio su egzaminais ar sesija, kaip tai nurodyta sutarties 4.2.4 punkte. Kita vertus, net jeigu ir būtų įrodyta, jog atsakovė nepranešė (ar nepranešdavo) ieškovui apie egzaminus ir sesijas, tai toks šio sutartinio įsipareigojimo pažeidimas (atsižvelgiant į šiame sprendime jau konstatuotą paties ieškovo netinkamą „užsakymų“ pateikinėjimą) būtų vertinamas kaip mažareikšmis ir neturėjęs esminės įtakos-reikšmės abiejų šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Šalių glaudus ir neformalizuotas bendravimas sutarties galiojimo metu teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad abi šalys nesilaikė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų „raidės“, taip pat nereikalavo ir kitos šalies laikytis pažodinio sutarties teksto. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė būtų pažeidusi sutarties 4.2.4 punktą, t. y. kad būtų iš anksto nepranešusi apie egzaminus ar sesiją.

Nenustačius ieškovo nurodomų sutarties 4.2.3, 4.2.4, 4.2.6 punktų pažeidimų, nėra ir pagrindo-prielaidų konstatuoti ieškovo neturtinės žalos dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek liudytoja, tiek ieškovo įmonės vadovė nurodė, jog joms buvo žinomi atsakovės kūno duomenys. Tai reiškia, kad teikdamas pasiūlymus ir duomenis užsakovams apie atsakovę, taip pat atsakovę informuodamas apie užsakymus, ieškovas žinojo (galėjo ir turėjo žinoti), ar atsakovės duomenys atitinka (ar neatitinka) užsakovų nurodytus pageidavimus-reikalavimus. Vadinasi, inicijuodamas atsakovės paslaugų teikimą tokiam užsakovui, kurio pageidavimų-reikalavimų atsakovės duomenys neatitinka, ieškovas pats atlikinėjo veiksmus, kuriais menkinamas agentūros prestižas. Darytina išvada, kad net jeigu ir būtų nustatytas toks atsakovės įsipareigojimų pažeidimas, kuris būtų vertinamas kaip nulėmęs ieškovo neturtinę žalą, tai neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti mažinamas dėl paties ieškovo veiksmų, kuriais prisidėta prie nurodomos neturtinės žalos atsiradimo (Civilinio kodekso 6.259 straipsnio 1, 2 dalys). Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai neįtvirtina juridinio asmens teisės į neturtinę žalą, kilusią dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, o kitokių neturtinės žalos atsiradimo pagrindų ieškovas šioje byloje neįrodinėjo (Civilinio proceso kodekso 12, 13 straipsniai, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (sutarties pažeidimo), kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis), taip pat neįrodė savo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą.

Nagrinėjant priešieškinio reikalavimus, dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. iki sutarties nutraukimo 2017 m. gegužės 22 d., šalys nereiškė viena kitai jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl šioje byloje akcentuojamų sutarties pažeidimų. Taigi atsakovė sutarties galiojimo metu nelaikė, kad ieškovas būtų netinkamai vykdęs sutarties 3.3.5, 3.3.6, 3.3.7, 3.3.12 punktuose įtvirtintus įsipareigojimus, ir nereikalavo, kad ieškovas imtųsi vykdyti nurodytas pareigas. Pažymėtina, kad nurodytuose sutarties punktuose įtvirtinti ieškovo įsipareigojimai bei jų įvykdymo rezultatai nėra detaliai apibrėžti. Iš čia ir kyla skirtingi ginčo šalių vertinimai dėl nagrinėjamų įsipareigojimų įvykdymo tinkamumo ar netinkamumo. Atsižvelgdamas į tai, kad (jau nurodyta) sutarties galiojimo metu atsakovė nereiškė ieškovui pretenzijų ar bent pageidavimų dėl nurodytų įsipareigojimų įgyvendinimo, teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovės lūkesčiai šiuo aspektu buvo patenkinti, t. y. ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo surengta atsakovės fotosesija, jos nuotraukos (bent jau buvo) publikuojamos atsakovo tinklalapyje, sukurtas bent vienas atsakovės vaizdo klipas ir atsakovė apmokyta vaikščiojimo podiumu pagrindų. Pakartotinai pažymėtina, kad palyginti abstraktaus pobūdžio sutartiniuose įsipareigojimuose nedetalizuota, pavyzdžiui, ar ieškovas išimtinai savo jėgomis ir technika įvykdys įsipareigojimus, kokio pobūdžio-masto-trukmės turėtų būti fotosesija, nuotraukos, vaizdo klipas, kokia forma ir kokia tvarka, kokiu periodiškumu ieškovas turėtų informuoti atsakovę apie agentūros gaunamas pajamas iš atsakovės atstovavimo ir pan. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina iš esmės tinkamo prisiimtų įsipareigojimų (į)vykdymo. Juolab pabrėžtina, kad netgi nustačius šių atsakovės nurodomų sutarties punktų pažeidimą, tokie pažeidimai (netgi visi kartu) nebūtų vertinami (atsižvelgiantį šalių bendradarbiavimą sutarties galiojimo metu) kaip esminiai sutarties pažeidimai, atitinkantys Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje įtvirtintus sutarties nutraukimo pagrindus, į kurių nebuvimą apeliuoja pati atsakovė, ginčydama ieškovo atliktą sutarties nutraukimą. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė ieškovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimų, juolab esminių pažeidimų, kurie teiktų pagrindą šalių sutartį nutraukti teismo sprendimu ir (arba) priteisti atsakovei netesybas.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek liudytojos parodymai, tiek abiejų šalių susirašinėjimas žinutėmis (T. 1, p. 25-31) teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, jog apie sutarties nutraukimą ir atitinkamas pinigines sankcijas ieškovas (pirmiau) ir atsakovė (pareikšdama priešieškinį) ėmė kalbėti tik po to, kai atsakovė 2017 m. gegužės 18 d. informavo ieškovą apie savo apsisprendimą pasirinkti mokslus-mokymus (T. 1, p. 30-31). Tokią išvadą teismas grindžia liudytojos parodymais, kad (tik) susitikimo su atsakove metu ieškovo įmonės vadovei ir liudytojai sužinojus apie atsakovės ketinimus nutraukti modelio karjerą, atsakovei buvo pasiūlyta susimokėti 4000 Eur baudą (kaip bendro pobūdžio kompensaciją už ieškovo netekimus nutraukiant šalių bendradarbiavimą). Dar 2017 m. gegužės 17 d. žinute ieškovas siūlė atsakovei teikti modelio paslaugas Stambule (T. 1, p. 30) ir tik 2017 m. gegužės 18 d. gavęs atsakovės žinutę apie ketinimus ateityje pasirinkti mokslus, ieškovas nurodė atsakovei, kad apie tai bus kalbama „gyvai“, o ne žinutėmis (T. 1, p. 31). Taigi nei sutarties nutraukimo, nei baudos kaip tokios paskirties-pagrindo, nei baudos sumos ieškovas nesiejo su ieškinyje nurodomais konkrečiais atsakovės įsipareigojimų pažeidimais, juolab kad 2017 m. gegužės 22 d. sutarties nutraukimo akte (T. 1, p. 23) ieškovas nurodė tik apie 4000 Eur netesybas, kaip tokias, už keturis metus, t. y. netesybų suma buvo siejama su konkrečiu laikotarpiu, o ne su atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimų skaičiumi (kaip tai nurodyta ieškinyje). Ir tik vėlesniame 2017 m. birželio 20 d. pranešime (T. 1, p. 13) ieškovo advokatas ėmė teigti apie sutarties pažeidimus, tačiau nurodė tik 4.2.3 ir 4.2.6 punktus (nieko nenurodydamas apie 4.2.4 punkto pažeidimą). Negalima neatkreipti dėmesio ir į tai, kad tik po šalių sutarties nutraukimo ieškovas ėmėsi teirautis pas užsakovus, ar atsakovės kūno apimtys tinkamos užsakymams atlikinėti (T. 1, p. 53, 61-62). Šių aplinkybių visuma patvirtina atsakovės argumentus, kad tik po priimto valinio sprendimo nutraukti sutartį ieškovas ėmėsi ieškoti formalių sutarties nutraukimo pagrindų.

Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas konstatuoja, kad tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Kiti šalių argumentai ir įrodymai (be kita ko, susiję su atsakovės ir UAB „Makva“ sudarytų sutarčių galiojimu ar negaliojimu) neturi esminės įtakos jau padarytoms išvadoms dėl pareikštų reikalavimų nepagrįstumo, todėl teismas išsamiau jų nenagrinėja ir nevertina (CPK 8, 265 straipsniai), taip pat, atitinkamai, nesprendžia dėl neįtraukto į šios bylos nagrinėjimą asmens (UAB „Makva“) teisių ir pareigų pagal su atsakove sudarytas sutartis (T. 3, p. 5-17).

Nors bylos nagrinėjimas ir buvo atidedamas atsakovės interesais (suteikiant galimybę pateikti papildomų įrodymų, taip pat suteikiant ieškovui galimybę susipažinti su posėdžio išvakarėse atsakovės pateiktais papildomais įrodymais), tačiau tokių atsakovės (jos atstovo) procesinių veiksmų, atsižvelgdamas byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių gausą, teismas nevertina kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Remiantis šiuo motyvu, atmetamas kaip nepagrįstas ieškovo prašymas dėl baudos atsakovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Kadangi atmetami abiejų šalių pareikšti reikalavimai, tai šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš šalių priteisiama 8,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 4,02 Eur iš kiekvienos šalies (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismo išvada

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus modeliai“, j. a. k. 304139865, ir atsakovės S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 4,02 (keturis eurus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius