- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- 1-3296-408/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-25364-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- D. J.
1.2.4.6.2.1;1.1.7.2.5;1.1.8.12;1.1.10.1;1.1.9.10; 2.1.16.1.9
2018 m. lapkričio 14 d.
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Zarasų r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas Kauno apylinkės teismo 2017-05-05 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. J. 2018-05-28, apie 14 val., savo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, konflikto su nepilnamete dukterimi A. K. J., gim. 2002 m., metu, tyčia į ją metė plaktuką, tuo padarydamas jai kraujosruvą kairiame žaste. Tokiu būdu smurtaudamas, jis sukėlė dukteriai A. K. J. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad 2018-05-28, apie 14 val., jis savo namų kieme susiginčijo su savo nepilnamete dukra A. K.. Jis dukrai liepė tą dieną nežiūrėti filmų per kompiuterį, tačiau padėti namų darbuose. Dukra buvo labai nepatenkinta, atsikalbinėjo ir keikėsi. Tada jis, būdamas supykęs, ir norėdamas dukrą pamokyti, būdamas nuo jos maždaug 3 m atstumu, į ją metė rankoje turėtą plaktuką bei pataikė dukrai į kairę ranką. Taikė jai į ranką, ne kur kitur. Nematė, kad dukra verktų. Dukra pasakė, kad jį „pasodins“ ir jam parodys. Kai jis į dukrą metė plaktuką, niekas daugiau nematė. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.
D. J. kaltė grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visumą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Iš nepilnametės nukentėjusios A. K. J. parodymų matyti, kad 2018-05-28, apie 14 val., ji susiginčijo su savo tėvu D. J.. Tėvas ją išvadino necenzūriniais įžeidžiamais žodžiais, pasakė „užsičiaupk savo snukį, nes kitaip gausi į galvą“. Ji pasakė, kad jis neturi teisės taip elgtis ir, jei jis taip pasielgs, ji praneš savo socialinei darbuotojai. Tėčio dešinėje rankoje buvo plaktukas, kurį jis metė į ją. Tarp jų buvo apie 5-6 žingsniai. Ji šiek tiek pasitraukė, bet vis tiek plaktukas pataikė jai į kairę ranką, žemiau peties. Tėtis plaktuką į ją metė tyčia. Jai labai skaudėjo, ji buvo labai išsigandusi. Vėliau toje vietoje, kur jai buvo pataikęs plaktukas, susidarė 15 cm skersmens mėlynė. Sesuo G. buvo namo antrame aukšte ir girdėjo įvykį. Tada ji nuėjo pas savo socialinę darbuotoją K. ir jai papasakojo apie šį įvykį. Vėliau vyko pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai. Pas šeimos gydytoją po sumušimo nesikreipė. Ji pradėjo verkti ne iš skausmo, bet iš baimės. Pas ją namuose nesaugu, tėtis jos atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą. Psichologiškai jis smurtauja pastoviai, sako, kad ji ne žmogus, neleidžia jai turėti savo nuomonės, teigia, kad ji yra gyvulys, pabaisa, sako, kad moterys reikalingos dėl vaikų gimdymo, tad dažnai jis ją vadina moteriškų lytinių organų pavadinimais. Jis ją buvo sumušęs kokius 7 kartus. Ji savo tėčio bijo, tačiau ir gaili. Žino, kad jis gyvenime turėjo savo skausmo (b. l. 50-51).
Iš liudytojos V. R. parodymų matyti, kad 2018-05-28, apie 16.30 val., į vaiko gerovės centrą „Pastogė“ Vilijampolės seniūnijos socialinė darbuotoja K. atvežė A. K. J., kuri papasakojo, kad susiginčijo su savo tėvu. Tėvas konflikto metu mergaitę plūdo necenzūriniais žodžiais. Konfliktas kilo dėl to, kad tėvas supyko ant mergaitės, kad ji gėlės persodinimui paėmė ne tą smėlį, kurį reikėjo. Konflikto metu tėvas paėmė plaktuką, kuriuo prieš tai dirbo ir, būdamas maždaug 5 žingsnių atstumu nuo mergaitės, metė į ją plaktuką. Mestas plaktukas pataikė mergaitei į kairį žastą, dėl to liko mėlynė, patinimas ir kraujosruva. Po konflikto mergaitė nubėgo į Vilijampolės seniūniją, kurios darbuotojai ją ir atvežė į „Pastogę“ (b. l. 8).
Iš liudytojos K. M. parodymų matyti, kad ji dirba Kauno miesto socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja. D. J. ir N. J. šeima, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kaune, yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2018-05-28, po pietų, jai paskambino kolegė ir pasakė, kad į seniūniją, esančią Vilijampolėje, atėjo A. K. J.. Ji papasakojo, kad jos tėtis tyčia metė į ją plaktuką ir juo pataikė jai į ranką. Ant mergaitės rankos matėsi didelė mėlynė. A. K. J. teigė, kad jos atžvilgiu tėvas psichologiškai smurtauja laikas nuo laiko, skriaudžia jas ir mamą. Anksčiau ji apie tai nesipasakojo. Susirinkus daiktus, A. K. J. ji nuvežė į Vaiko gerovės centrą „Pastogė“ (b. l. 56).
Iš 2018-05-29 apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad 2018-05-29, 18.35-18.45 val., buvo apžiūrėta įvykio vieta – namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, kiemas. Nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Vaizdo stebėjimo kamerų nerasta. Nusikalstamos veikos įrankių nerasta (b. l. 15-21).
Iš VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1664/2018(02) matyti, kad nukentėjusią A. K. J. teismo medicinos specialistas Gregoire Abi Chaker apžiūrėjo 2018-05-30, 11.15 val. Nustatyta kraujosruva kairiame žaste, jos vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad ji galėjo būti padaryta 2018-05-28, metant plaktuką ir jam pataikant į žastą. Sužalojimo padarymo metu A.K. J. galėjo būti įvairiose padėtyse. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Faktiniais duomenimis – kaltinamojo kaltės pripažinimu, nukentėjusios ir liudytojų parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis D. J. 2018-05-28, apie 14 val., savo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, kieme, konflikto su nepilnamete dukterimi A. K. J. metu tyčia į ją metė plaktuką, tuo padarydamas jai kraujosruvą kairiame žaste. Tokiu būdu jis smurtaudamas sukėlė dukteriai A. K. J. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamasis D. J. visiškai kaltu prisipažino ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo jis nuoširdžiai gailisi, tuo padėdamas greitą ir nešališką visų bylos aplinkybių ištyrimą, teismo nuomone, tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam D. J. skyrimo, atsižvelgia į padarytos nusikalstamas veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. D. J. teistas už analogiškų veikų prieš savo šeimos narius padarymą, po laisvės apribojimo bausmės atlikimo jis ir toliau pažeidinėja įstatymus, t. y. daro nusikaltimus, iš to teismas sprendžia, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu aptartas nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio veikos, o dėsningas nusikalstamas elgesys, toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę, jo sveikatą, garbę ir orumą, todėl priėjo prie išvados, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis).
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas padaryti išvadai , kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai D. J. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas mano, kad nors jis anksčiau teistas už nusikaltimų padarymą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis yra neįgalus, pensininkas, turi pastovią gyvenamąją vietą, neįgalią žmoną, todėl jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas ypatingai neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius su savo žmona, kuria reikėtų perduoti išlaikyti ir auklėti valstybei.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, skirtinos BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktuose numatytos pareigos.
Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per visą bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, po to panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.